Sukomplektuota kariuomenė – po 3 metų. Kokie laukia iššūkiai?

Lietuvos karo akademijos profesorius V. Rakutis mano, kad po 3 metų galime turėti kariuomenę, kuri bent galės užpildyti turimus etatus kariais, tačiau esą daug kas priklausys nuo finansavimo, BVP, ekonominių krizių, taip pat – pavojų.

„Bijau, kad mūsų visuomenė dabar linkusi labai atsipalaiduoti, nes lyg viskas praėjo. Iš tikrųjų niekas nepraėjo, tiesiog karo veiksmai persikėlė į kitą zoną. Įtampa su Rusija nė kiek neatslūgo, mūsų diplomatiniai santykiai ir toliau tokie pat įtempti. Tas atsipalaidavimas gali būti priežastis, dėl ko bus užmiršti seni pažadai – to aš labiausiai bijau“, – LRT.lt sako V. Rakutis.

Panašiai kalba ir gynybos temomis rašantis DELFI žurnalistas V. Saldžiūnas, kurio teigimu, daug kas priklausys nuo geopolitinės situacijos. Kai politikai suprato, kad grėsmė yra reali ir, norint su ja kovoti, reikia turėti atitinkamą kariuomenę, buvo nutarta grąžinti šauktinius. „Ar po 5 metų taip bus – kol kas nėra priežasčių manyti, kad nebus. Nepanašu, kad grėsmė iš Rytų per artimiausius 5 metus kažkur dingtų“, – LRT.lt teigia V. Saldžiūnas.

Apžvalgininko manymu, sprendimas dėl šauktinių turi būti ilgalaikis, negalima vadovautis principu – kviesti šauktinius 5 metus, o vėliau – nebekviesti. „Negalima žaisti su jauno žmogaus gyvenimu, kuris laimės loteriją arba ne. Tokiu atveju galima 5-iems metams emigruoti, pasislėpti ir grįžti“, – komentuoja DELFI žurnalistas.

Baziniai kariniai mokymai

Anot profesoriaus V. Rakučio, yra ir kita politinė problema – Vakarų Europos šalys vis tiek nelabai suprato, kad įvyko kažkas esminio, o jų kariuomenių planavimas nė kiek nepakito. „Tai – didelė problema. Mes į greitojo reagavimo padalinius žiūrime labai rimtai ir suprantame, kam jie reikalingi“, – sako V. Rakutis.

Iki norimo kariuomenės rezervo dar toli

Kovą sukaks metai, kai Seimas pritarė Valstybės gynimo tarybos ir vyriausybės sprendimui grąžinti šauktinių kariuomenę. Šaukimas į privalomą pradinę karo tarnybą buvo sustabdytas 2008-aisiais, kai ją pakeitė savanoriški trijų mėnesių trukmės baziniai kariniai mokymai (BKM).

Pasak gynybos apžvalgininko A. Matonio, šiuo metu pirmieji šauktiniai yra įgiję individualius kario įgūdžius, kuriuos jie toliau tobulins persikėlę į nuolatines tarnybos vietas.
Vytautas Gadliausko nuotr.

„Prieš pora savaičių didelė grupė šauktinių iš Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomojo pulko turėjo kelių dienų vertinamąsias pratybas miške, po kurių baigtas šauktinių bazinis karinis rengimas. Jie dabar nuolatinėse tarnybos vietose praleis kitus 6 mėnesius. Kariuomenės batalionai, kurie buvo užpildyti minimaliai, jau iš esmės papildomi kariais, tačiau tik dabar prasideda jų specializuotas mokymas“, – portalui LRT.lt pasakoja A. Matonis.

Istorikas V. Rakutis taip pat tikina, kad reformos savo rezultatų dar nedavė, ir pirmieji šauktiniai dar tik pradėti apmokyti. Jo teigimu, tik pavasario pradžioje galima tikėtis, kad atsiras šauktinių, kurie bus pasirengę vykdyti savo pareigas. Kariui parengti esą reikia mažiausiai pusės metų. Kaip teigia A. Matonis, šauktinių, kurių tarnyba prasidėjo gruodį, bazinis rengimas baigsis tik vasarį, ir tik tuomet jie toliau tarnaus nuolatinėse savo vietose: „Šiuo atveju apie jokį rezervo formavimą mes dar negalime kalbėti, nes tai – tik pradžių pradžia.“

Gynybos temomis portale DELFI rašantis žurnalistas V. Saldžiūnas sako, kad Lietuvoje buvo rezervas karių, kurie tarnavo šauktinių ar profesinėje kariuomenėje, tačiau jų esą niekada neužteko. „To neužteko, kad turėtume aktyvųjį rezervą, iš kurio galėtume surinkti pakankamai karių, jei staiga prireiktų. Reikia nuolat atnaujinti įgūdžius, apmokyti naudotis nauja ginkluote ir pan.“ – LRT.lt aiškina V. Saldžiūnas.

Į 2015 m. devynių mėnesių nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atvyko 3010 karių, iš jų – 2133 savanoriai ir 877 – į 2015 m. šaukimo sąrašus patekę ir norą tarnybą pirmumo tvarka atlikti pareiškę karo prievolininkai.



Šauktinių turi būti 3–4 kartus daugiau nei profesionalių karių

Valstybės gynimo taryba praėjusiais metais pasiūlė 5-iems metams grąžinti šauktinius į Lietuvos kariuomenę. Tiesa, lapkritį Seimo frakcijos sutarė, kad šauktiniai į privalomąją karo tarnybą bus kviečiami dar metus papildomai.

Gynybos apžvalgininkas A. Matonis įsitikinęs, kad šaukimo procesas niekada neturi sustoti, nes kariuomenės parengtasis rezervas esą sensta – taip pat, kaip ir žmogus. „Kaip žmogus su amžiumi praranda asmenines, fizines savybes, taip ir karys. Amžius niekada nebūna į naudą. Faktas, kad iki tam tikro laiko tas rezervas turi būti kaupiamas“, – LRT.lt komentavo A. Matonis.

Gynybos apžvalgininkas skaičiuoja, kad, jei Lietuvos kariuomenėje yra 11–12 tūkst. profesionalių karių, tai parengtasis rezervas turi būti 3–4 kartus didesnis. „Tam 5 metų tikrai neužteks, ir tas procesas turi nenutrūkstamai vykti“, – neabejoja A. Matonis. Jam pritaria ir kiti LRT.lt pašnekovai – V. Rakutis bei V. Saldžiūnas.

Pasak V. Rakučio, yra kariuomenės rezervo augimo laikotarpis, po to – tam tikra stabilizacija, kai pasiekiamas optimalus skaičius. Profesoriaus teigimu, A. Matonio pateikti skaičiai yra apytiksliai teisingi, tačiau esą daug kas priklausys nuo demografinių dalykų, nes dabar išgyvename didelę demografinę duobę – jaunuolių tiesiog yra mažai, taip pat – tinkamų tarnybai. Didelę įtaką turi ir emigracija.

„Šaulių sąjunga buvo tapusi paauglių ir senelių klubu“

Praėjusiais metais buvo stiprinama ir Lietuvos šaulių sąjungos veikla. DELFI žurnalistas V. Saldžiūnas sako, kad Šaulių sąjunga ilgus metus buvo „paauglių ir senelių klubas su neaiškia paskirtimi“. Tačiau dabar, pasak V. Saldžiūno, ji tapo patriotiškai nusiteikusių žmonių sąjunga.

Panašiai kalba ir gynybos apžvalgininkas A. Matonis. Jo manymu, Šaulių sąjunga šiuo metu patiria nepaprastai svarbų virsmo ir persitvarkymo procesą, nes pagaliau tampa aišku, kuo tie šauliai turi užsiimti.
Aleksandras Matonis

„2014-aisiais buvo nepavykusių bandymų atimti iš šaulių kovinę funkciją – panaikinti kovinius būrius. Dabar jie egzistuoja ir rengiami. Juos rengiant, labai aktyviai bendradarbiauja ir kariuomenė, tačiau lygiagrečiai vystomi ir kiti svarbūs šaulių pajėgumai. Nemažai šaulių, kurie galbūt nelabai tinkami rikiuotei ir koviniams veiksmams, yra puikūs specialistai kibernetinėje, informacinių karų srityje“, – pasakoja A. Matonis.

Gynybos apžvalgininko manymu, svarbu turėti Šaulių viziją. „Jei atsitiktų pats blogiausias scenarijus ir mūsų šalis po kažkieno agresijos būtų okupuota, tuomet kiekvienas žmogus, galintis pakelti ginklą, taptų jos gynėju. Tokiu atveju ir šauliai, ir visi kiti vienodai turi ginti šalį. Tačiau, jei kalbame apie kitokius variantus, šauliams pirmiausia turėtų būti numatytos tos funkcijos, kurios galėtų pagelbėti kariams. Pavyzdžiui, parengti šauliai su savo ginklais ateina ir perima karinių objektų apsaugą, padeda policijai patruliuoti, palaikyti viešąją tvarką, stebi informacinę erdvę, priešo pajėgas ir perduoda žvalgybinę informaciją“, – tęsia A. Matonis.

Dalis funkcijų, pasak gynybos apžvalgininko, šauliams tapo aiškios po konflikto Ukrainoje pradžios ir jo paaštrėjimo. A. Matonis pažymi, kad viešojoje erdvėje kyla skirtingų vertinimų, ar šauliams reikia suteikti galimybę namuose laikyti ilgavamzdį ginklą, ar ne.

„Tos diskusijos turi ir politinę potekstę, tačiau pirmas procesas – įvykęs: šauliai bent jau gaus pakankamą skaičių ginklų iš kariuomenės. Dabar tų ginklų ir šaudmenų neužtenka, tačiau jau pasirašyta sutartis Krašto apsaugos ministerijoje, ir ginklų perdavimas palengvins šaulių kovinį rengimą, pagerins jų funkcijas ateityje“, – kalba A. Matonis.

Sausio 20-ąją Lietuvos kariuomenė ir Šaulių sąjunga pasirašė sutartį perduoti 500 vnt. automatinių šautuvų AK-4MT. Švedų gamybos ginklai šauliams perduodami patikėjimo teise dešimčiai metų.

Kokiais ginklais papildyta kariuomenė

Gynybos apžvalgininkas A Matonis sako, kad praėjusiais metais į kariuomenę atgabenta naujų ginklų rūšių. Praėjusiais metais esą buvo įsigyta daug ir labai gerų taikliojo šaulio ginklų.

„Tas įsigijimas net šokiruoja tuo, kaip gerai jis įvykdytas. Kartais iki šiol būdavo kažkas perkama iš paskutinių galimybių. Pavyzdžiui, buvo perkamas geras ginklas – automatinis šautuvas G36, bet prie jo trūksta optinio taikiklio. Tai šiuo atveju buvo nupirkti taikliojo šaulio ginklai FN SCAR-H PR. Jie – puikūs ginklai ir tinkamos komplektacijos. Jų tiek daug, kad dabar galima kalbėti, jog kariuomenė jais yra aprūpinta“, – LRT.lt kalba A. Matonis.

Naujaisiais ginklais, kurių Lietuvos kariuomenė iki šiol neturėjo, aprūpinti Sausumos pajėgų vienetai. Ginklų pirkimo-pardavimo sutartis buvo pasirašyta 2013 m. gruodį. Bendra sandorio vertė – apie 2,78 mln. eurų. Pagal sutartį, Lietuvos kariuomenė įsigijo pusiau automatinius šautuvus FN SCAR-H PR su optiniais taikikliais „Smidt&Bender“.

Antra ginkluotės sistema, kurios nusipirkta, yra artimojo nuotolio oro gynybos raketinė sistema GROM iš Lenkijos. „Kaip ir FN SCAR-H PR, jų pirkimas buvo suplanuotas dar iki biudžeto padidinimo, ir šiuo atveju pirmieji ginklai jau pasiekė Lietuvą – jais dabar mokomasi naudotis, tačiau jų pirkimas yra protingai išdėliotas, kad ne iš karto pasiektų visos sistemos, bet porcijomis. Taip pratęsiamas ginklų amunicijos naudojimo resursas“, – aiškina A. Matonis.

Praėjusiais metais taip pat įsigyta neperšaunamų liemenių, ekipuotės, tačiau didžioji dalis įsigijimų esą vis dar pakeliui. „Ginklai neguli lentynose, juos reikia gaminti. Vienintelė išimtis – savaeigės haubicos „PZH 2000“, kurios yra pagamintos, nes jos yra iš rezervo, tačiau ir tos šiuo metu yra modernizuojamos. Jos buvo Vokietijos sandėliuose, todėl būtina prižiūrėti, kaip jos veikia. Be to, prie jų yra ir tam tikri priedai, susiję su ugnies valdymo sistema. Komunikacinės sistemos taip pat bus modernizuojamos“, – LRT.lt sako A. Matonis.

Gynybos apžvalgininko teigimu, net taiklųjį šaulį parengti užtrunka ne vieną mėnesį, o ką jau kalbėti apie haubicų įgulą. „Šiuo metu jau yra parengti savaeigių haubicų vadai. Vokietijoje mokosi būsimi haubicų specialistai, kurie grįžę į Lietuvą taip pat galės tapti instruktoriais“, – priduria A. Matonis.

Pagal politinių partijų susitarimą, iki 2020-ųjų numatoma padidinti gynybos finansavimą iki 2 proc. BVP. „Antrus metus iš eilės gynybai skirta papildomai po 150 mln. – tai visai geras rodiklis. Jei rinkimų metais niekas nepasikeis ir įsipareigojimas išliks, po 2 metų galime kalbėti apie situaciją, kai 2018–2019 m. priartėsime prie 2 proc. rodiklio, kuris nėra galutinis, o tik rekomenduojamas. Norint tinkamai apsaugoti mūsų valstybę turint tokį kaimyną, 2 proc. galbūt neturėtų būti mūsų vizijos riba“, – tvirtina gynybos apžvalgininkas A. Matonis.