„Kadangi gyvename labai sudėtingoje aplinkoje, kiekvienas tikras šios šalies pilietis, bent jau kiekvienas vyras turi būti labai gerai parengtas galimiems netikėtumams ir gebėti efektyviai priešintis bet kokiai agresijai. Su visa pagarba visiems Lietuvos kariūnams, savanoriams ir kariams profesionalams, kurių kariniais gebėjimais ir kompetencijomis nei kiek neabejoju, bet be visos efektyviai priešintis galinčios visuomenės aktyvaus palaikymo jiems atsilaikyti tikrai nebūtų lengva“, - savo kalboje sakė A.Ramanavičius.
„Todėl manau, kad optimizuota karinė tarnyba turi būti privaloma kiekvienam Lietuvos vyrui, o ne tik saujelei savanorių arba „loterijos būdu“ atrinktų šauktinių“, - pabrėžė profesorius, ir šis jo siūlymas istorinėje Kovo 11-sios salėje buvo sutiktas plojimais.
Jis taip pat sakė, jog Lietuvai Sausio 13-toji nesibaigė nei 1991 metų sausį, nei rugsėjį, kai Lietuvą kaip nepriklausomą valstybę pagaliau vėl pripažino dauguma pasaulio valstybių, nei vėliau išėjus sovietų kariaunai, nei įstojus Europos Sąjungą ar netgi į NATO.
„Be jokios abejonės, įvairūs išbandymai mūsų valstybės vis dar laukia ir ateityje. Ir todėl labai skaudu girdėti kai kurių aukštų pareigūnų naivius pasisakymus: „Na, jei kas, mus apgins NATO, patiems čia labai persistengti neverta, pailsėkim, pažiūrėkim ir panašiai“. Iš daugkartinės asmeninės patirties labai gerai žinau, kaip yra sunku apginti netgi žmogų, kuris pats nerodo jokio ryžto ir valios pasipriešinti smurtui ir prievartai, o ką jau bekalbėti apie valstybę. (...) Todėl nereikia turėti iliuzijų, jeigu nesiginsime patys, tai mūsų tikrai niekas niekada neapgins“, - kalbėjo A.Ramanavičius.
„Istorijos ratas nenumaldomai sukasi: keičiasi technologijos, sąlygos ir aplinka, bet visada išlieka pastovūs valstybės ir tautos pagrindiniai egzistavimo ir išlikimo principai. Kai valstybėje ar bet kokioje bendruomenėje nebelieka pakankamai valios ir ryžto saugotis ir gintis nuo agresijos, tada ji neišvengiamai tampa pasmerkta vergovei arba netgi visiškai pašalinama iš tolimesnės pasaulio raidos“, - reziumavo profesorius.
Reaguodama į Rusijos agresiją Ukrainoje Lietuva laikinai grąžino šauktinių tarnybą. Šauktinių grąžinimą valstybės ir kariuomenės vadovai argumentuoja būtinybe užpildyti kariuomenės dalinius ir parengti rezervą išaugus Rusijos grėsmei.
Valstybės gynimo taryba pasiūlė šaukimą grąžinti penkeriems metams, bet jau yra iškelta iniciatyva šaukimą pratęsti - tam pritaria prezidentė Dalia Grybauskaitė, Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas.
Tuo tarpu premjeras Algirdas Butkevičius laikosi pozicijos, kad šauktiniai Lietuvos kariuomenei reikalingi tuomet, kai ima trūkti profesionalių karių, tam pritaria ir krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.