Antradienio dieną sostinės Lukiškių aikštėje pražydo neužmirštuolių pieva.

Laisvės gynėjų dienos išvakarėse, antradienį, Seimo Vitražo galerijoje bus atidengta Atminimo lentelė, skirta 1991 metais prisiekusiems gynėjams pagerbti. Vėliau – iškilminga Laisvės gynėjų rikiuotė Parlamento ir Vitražo galerijose, Laisvės gynėjų susitikimas Seimo Kovo 11-osios Akto salėje.

Vidudienį Vilniaus televizijos bokšte susitiks nukentėjusieji nuo sovietų agresijos.

Vakare Sausio 13-osios įvykių vietose bus uždegami atminimo laužai: prie Vilniaus televizijos bokšto, prie Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos pastato, Nepriklausomybės aikštėje Vilniuje ir Lietuvos miestuose ir miesteliuose

Vilniaus televizijos bokšto salėje rengiama poezijos ir muzikos valanda „Nerimo mintys“, o Šv. Jonų bažnyčioje Vilniuje – koncertas „In memoriam“.

Pagrindinę Laisvės gynėjų minėjimo dieną, sausio 13-osios rytą Lietuvos žmonės kviečiami dalyvauti pilietinėje akcijoje „Atmintis gyva, nes liudija“ ir valstybės institucijose, mokyklose prie langų uždegti žvakutes. Vėliau Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija transliuos laidą „Pamoka Laisvei“.

Tuo pat metu Nepriklausomybės aikštėje Vilniuje bus dedamos gėlės prie Kovo 11-ajai skirto paminklo „Žinia“.

Laisvės gynėjų atminimas bus pagerbtas ir iškilmingame Laisvės gynėjų dienos minėjime Seimo Kovo 11-osios Akto salėje. Vidudienį Nepriklausomybės aikštėje – Valstybės vėliavos pakėlimo ceremonija.

Po jos – Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos iškilmingas paradas ir renginio dalyvių eitynės nuo sostinės Nepriklausomybės aikštės iki Katedros aikštės.

Sausio 13-osios aukos bus pagerbtos Antakalnio kapinėse.

Popietę Seimo Konstitucijos salėje Seimo vadovybė ir Vyriausybės nariai susitiks su žuvusiųjų artimaisiais ir nukentėjusiaisiais nuo sovietų agresijos 1991 metais.

Pavakare – šv. Mišios Vilniaus arkikatedroje bazilikoje.

Vilniečiai sudėlios Laisvės angelą iš 1000 žvakučių

Antradienį prie Vilniaus televizijos bokšto vilniečiai iš 1000 degančių žvakučių sudėlios Laisvės angelą. Akcijos iniciatorė Seimo narė Dalia Kuodytė sako, jog šiuo veiksmu siekiama sutelkti žmones Lietuvių tautos solidarumo pergalei atminti.

„Sausio 13-oji mums primena ne tik apie tai, kokia trapi gali būti valstybės laisvė. Bet visų pirma apie tai, kokia jėga yra išvien veikianti tauta. Laisvės angelas – simbolinis veiksmas, kuriuo siekiame sutelkti žmones švęsti Lietuvių tautos solidarumo pergalę prieš okupantą bei atminti Laisvės gynėjus“, – sako D. Kuodytė.

Fotografijų parodos

Antradienį Seimo III rūmų parodų galerijoje bus atidaryta parlamento gynėjo Leonido Chardino nuotraukų paroda, skirta Laisvės gynimo 25-mečiui, o Seimo II rūmų parodų galerijoje bus atverta fotomenininko Algirdo Tarvydo nuotraukų paroda „Už Laisvę“.

Tą pačią dieną„Prospekto“ fotografijos galerijoje atidaroma paroda „Laisvės gynimo naktis“. Savo darbus eksponuojantis 21 autorius juose primena lemtingus, kupinus įtampos 1991 metų sausio įvykius. Galerijoje įvyks ir susitikimas su parodos autoriais.

Parodoje – daugiau nei 100 fotografijų, liudijančių, kokie vieningi ir stiprūs buvome prieš 25-erius metus. Įtaigūs tų dienų fotometraštininkų Zenono Nekrošiaus, Virginijaus Usinavičiaus, Jono Kazlausko, Romualdo Požerskio, Mindaugo Kulbio, Pauliaus Lileikio ir kitų darbai priartins praeitį ir leis pajausti ano laiko dvasią.

Taikūs Lietuvos žmonės tomis sausio dienomis ir naktimis su viltimi matyti laisvą Lietuvą budi prie Parlamento rūmų – Lietuvos širdies, nuo sovietų armijos agresijos gina Spaudos rūmus, televizijos bokštą, Radijo ir televizijos komitetą, visa Lietuva atsisveikina su kruvinosios sausio 13-osios nakties aukomis – tai tik dalis, bet labai reikšminga istorinio kelio į nepriklausomybę, į šią dieną atkarpa, kurią bandoma atspindėti iš tūkstančių kadrų atrinktoje parodoje.

Fotografijų atspaudai – iš Lietuvos fotomenininkų sąjungos fondų ir autorių archyvų. Parodos atidarymo vakarą galerija veiks iki vidurnakčio.

Atvirų durų valandos

Antradienį vakare (17-22 val.) ir trečiadienį po pietų (12.30-14.30 val.) Seimo I rūmuose organizuojamos atvirų durų valandos.

Jų metu veiks vaikų piešinių dirbtuvės, bus demonstruojama vaizdo medžiaga, atliekamos meninės kompozicijos, eksponuojamos parodos.

Parlamento galerijoje atvirų durų lankytojai galės apžiūrėti parodą „Laisvės gynimas 1990-1991 metais“, skirtą Laisvės gynėjų dienai atminti. Eksponuojamose nuotraukose atsispindi beginklė Lietuvos žmonių kova už laisvę ir pasipriešinimas sovietų agresoriui. Parodą parengė Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius.

Seimo II rūmuose pristatoma Algirdo Tarvydo fotografijų paroda „Už Laisvę!“, kurioje užfiksuoti 1991 m. sausio-vasario mėnesio įvykiai.

Atvirų durų metu lankytojams bus atviras ir Sausio 13-osios memorialas prie Seimo rūmų.

Laisvės gynėjų diena taip pat bus paminėta atvirų durų dienų programa Genocido aukų muziejuje ir Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse.

Bandydama nuversti teisėtai išrinktą ir nepriklausomos valstybės atkūrimą paskelbusią Lietuvos valdžią sovietų kariuomenė 1991 metų sausio 13-osios naktį Vilniuje ginkluota jėga užėmė Televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos pastatą. Sovietų kariuomenė tuomet neišdrįso pulti Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo rūmų, kuriuos saugojo dešimtys tūkstančių žmonių. Tačiau prie Televizijos bokšto nebuvo išvengta aukų, – desantininkams pradėjus su karine technika važinėti po minią ir šaudyti į beginklius žmones, žuvo 14 ir buvo sužeisti daugiau nei tūkstantis laisvės gynėjų.

Laisvės gynėjų diena Kaune: tradiciška ir kitokia

Nuo šviesų instaliacijų iki nemokamo koncerto „Žalgirio“ arenoje, – tai naujovės, kurios pirmą kartą Kaune įsilies į bendrą Sausio 13-ajai – Laisvės gynėjų dienai – skirtų renginių gamą.

Jie prasidės išvakarėse, antradienį, Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, kur vakare vyks pilietiškumo akcija prie laužų „Būkime kartu!“. Čia skambės vieno populiariausių dainininko ir kompozitoriaus Ovidijaus Vyšniausko bei folkloro ansamblio atliekamos dainos.

Laisvės gynėjų dienos proga Vytauto Didžiojo karo muziejaus fasadas ir jo prieigos bus apšviestos Lietuvos vėliavos spalvomis. Šviesų instaliacijos veiks nuo antradienio pavakarės ir bus išjungtos išaušus ketvirtadienio rytui. Apšviečiant muziejaus pastatą ir jo prieigas, bus panaudota daugiau nei 200 LED technologijos prietaisų bei valdymo įrenginių ir keli kilometrai kabelių. Pasiruošimas tokiam apšvietimui truko pusantros paros.

Kitokį nei iki šiol Laisvės gynėjų dienos minėjimo „veidą“ pasišovė sukurti Kauno technologijos universiteto (KTU) Kultūros centras. Jo renginys „Ar žinai kam dėkoti už LAISVĘ, kurią turi?“, skirtas ir miesto bendruomenei, prasidės antradienio vakarą. Tai bus Vido Bareikio, Ramintos Naujanytės-Bjellės, jaunųjų bardų atliekamos dainos, Roberto Mullano filmo „Mes dainuosim“ peržiūra, lauke degantys laužai, karšta arbata ir daug jaudinančių pokalbių.

Tokį netradicinį Laisvės gynėjų dienos paminėjimą KTU Kultūros centras rengia naktį iš sausio 12-osios į sausio 13-ąją. Renginys, skirtas pažymėti Lietuvos laisvės gynimo 25-metį ir prisiminti Sausio 13-osios naktį prie Vilniaus televizijos bokšto žuvusiuosius (tarp kurių buvo ir šios aukštosios mokyklos auklėtinių), vyks KTU Elektronikos rūmuose, Studentų gatvėje.

„Daug metų ši išskirtinė lietuvių tautai ir valstybei diena buvo minima labai šabloniškai, vienodai. Žmonės pasigenda naujų, įdomesnių sprendimų. To reikia siekiant turiningai pažymėti Sausio 13-ąją ir pritraukti daugiau savo istorijai bei valstybei neabejingų žmonių, ypač – jaunimo“, – sakė KTU Kultūros centro vadovas Tautvydas Baltramonaitis.

Anot Kauno miesto savivaldybės pranešimo, Sausio 13-osios vakare visi kauniečiai, prieš tai seniūnijose ar savivaldybėje pasirūpinę kvietimais, turės galimybę „Žalgirio“ arenoje nemokamai stebėti koncertą. Jame dalyvaus Algimanto Treikausko vadovaujamas Kauno miesto simfoninis orkestras ir prof. Petro Bingelio vadovaujamas Kauno valstybinis choras, solistai. Programoje – Sausio 13-osios 25-osioms metinėms skirtas Sauliaus Bartulio simfoninis-vokalinis kūrinys „Ašaringoji“ ir Volfgango Amadėjaus Mocarto „Requiem“.