Sausio 10-oji prieš 25-erius metus prasideda streiku. Jį 10 val. ryto pradeda Vilniaus oro uostas. Nors Aukščiausioji Taryba Vyriausybės nutarimą dėl kainų padidinimo ir sustabdo, streikuoja keletas Maskvai pavaldžių įmonių. Tampa aišku, kad tai gerai suplanuotos politinės akcijos pradžia.
Vilniuje spaudos konferenciją surengia Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto pirmasisi sekretorius Mykolas Burokevičius ir antrasis sekretorius Vladislovas Švedas, kurie aiškino, kad tai kas vyksta Lietuvoje – yra netikusios valdžios politikos išdava.
Sovietų Sąjungos prezidentas M. Gorbačiovas neegzistuojančiai Lietuvos SSRS Aukščiausiajai Tarybai atsiunčia ultimatumą, kuriame reikalauja nedelsiant atkurti sovietinės Konstitucijos galiojimą.
„Sąjungos prezidentas reikalauja, kad Lietuvos respublikos Aukščiausioji Taryba tučtuojau pripažintų veikiančia Lietuvoje jo šalies, SSRS Konstituciją. Tuo būdu iš Lietuvos respublikos Aukščiausiosios Tarybos ultimatumu reikalaujama nutarimo teisiškai įstoti į SSRS arba legalizuoti 1940 metais įvykdytą okupaciją ir agresiją. Lyg pamiršus, kad antrasis SSRS liaudies deputatų suvažiavimas pasmerkė tuometinę SSRS ultimatumų ir tarptautinių sutarčių laužymo politiką“, - pasakoja Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landbergis.
Jam antrina Aukščiausiosios Tartybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko pavaduotojas Kazimieras Motieka. „Yra TSRS Prezidento kreipimasis, man atrodo, kad jūs girdėjote Aukščiausios Tarybos pirmininko Vytauto Landsbergio interviu ir aš noriu pasakyti tiktai tiek, kad su jūsų pagalba, su mūsų žmonių tvirtu nusisitatymu jokios šalies konstitucija mūsų brangioj Lietuvoj niekada neveiks“, - teigia K. Motieka.
Tuo metu sovietų armija tęsia savo agresiją – naudodami ginklus kariškiai užgrobia Krašto apsaugos departamentą. Naktį kovinės mašinos apsupa geležinkelio dispečerinę, Vilniuje ir šalia jo sustabdomi 35 traukiniai su 30 000 keleivių. Vilniečiai neša keleiviams valgyti, gerti, aiškintis padėtį atvyksta Vilniaus meras.
Tuo metu diena nepriklausomybės aikštėje atrodo kaip praėjusių metų pavasarį kai buvo skelbiama Lietuvos nepriklausomybė. Į Aukščiausiosios Tarybos pirmininko kvietimą ateiti prie parlamento rūmų atsiliepia visa Lietuva, Sąjūdžio Taryba sudaro sąrašus kokių Lietuvos miestų žmonės budės prie Aukščiausios Tarybos artimiausiomis dienomis. Medikai parlamento rūsyje įkuria karo ligoninę. Iš anksto ruošiamasi puolimui, jeigu būtų žuvusiųjųj ar sužeistų.
Sausio 10-ąją Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko teikimu pristatytas naujasisi Ministras Pirmininkas Albertas Šimėnas. Šias pareigas jis ėjo vos tris dienas.
Varėna pagerbė laisvės gynėjus
Sausio įvykių liudininkai ir krašto laisvės gynėjai sekmadienį pagerbti Varėnoje. Jiems įteiktos padėkos ir medaliai.
Sausio įvykiuose prieš 25 metus dalyvavo šimtai Varėnos krašto žmonių. Šauliai, Krašto apsaugos ir milicijos pareigūna. Apie 100-as žmonių pasikeisdami budėjo parlamento rūmuose ir buvo pasirengę gintis nuo okupantų. Kiti – budėjo prie laužų, gynėjams gamino maistą.
„Gaila, kad išlikę sąrašai tik tų žmonių, kurie buvo pačioje Aukščiausioje taryboje, o tie, kurie buvo prie laužų, ne. Kaip tik naktį iš sauso 12 d. į 13 d. buvo Varėnos budėjimo diena. Mūsų buvo 5 autobusai atvažiavę“, – pasakoja laisvės gynėja Seimo narys Gediminas Jakavonis.
Varėnos rajono meras laisvės gynėjas Algis Kašėta prisimena nuo sausio 11 d. Kartu su šauliu būriu budėjęs parlamente. „Davėme pirmą priesaiką po įvykių prie Spaudos rūmų. Daug varėniškių buvo. Kas labiausiai išliko? Labiausiai išliko vienybės jausmas, ne baimės, bet vilties, po to sielvarto, netekčių ir tikėjimo kad laimėsime“, – teigia meras.
Vienybės jausmą prisimena ir kitas laisvės gynėjas Gintautas Miškinis. „Aš buvau ką tik grįžęs iš tarybinės armijos. Buvo jaučiamas stiprus vienybės jausmas. Jautėsi palaikymas iš tų žmonių, kurie yra gatvėje,nes vienu metu buvome užsibarikadavę Aukščiausioje taryboje. Vienintelis ryšys su kitais – virvutė, nuleista per langą ir lauknešėlis iš atėjusių žmonių. Tas jausmas buvo nepakartojams. Būna akimirkų, kurias prisimeni iki detalių“, – sako G. Miškinis.
Kasmet laisvės gynėjų gretos retėja, todėl varėniškiai stengiasi kuo dažniau susitikti. Minint sausio įvykių 25-metį laisvės gynėjams šiandien įteikti padėkos ir laisvės medaliai.
„Laisvės troškimas buvo nuo vaikystės ir aš džiaugiuosi, kad iškovojome tą laisvę“, – tikina laisvės gynėjas Rimantas Ramaška.
Kitas Varėnos krašto laisvės gynėjų ir sausio įvykių liudininkų susitikimas – Vilniuje, prie Seimo rūmų.
Lietuvos laisvės gynimo 25-mečiui – nepriklausomoje Lietuvoje gimusių vaikų piešiniai
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, minėdamas Lietuvos laisvės gynimo 25-metį ir Laisvės gynėjų dieną, atidaro tris nacionalinio mokinių konkurso „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“ darbų parodas „Šaukėme laisvę“.
Nuo sausio 11 iki 17 d. viena konkurso dalyvių piešinių paroda bus eksponuojama Vyriausybės rūmuose, kita paroda nuo sausio 11 iki vasario 14 d. bus demonstruojama Vilniaus televizijos bokšte, trečioji paroda nuo sausio 12 iki vasario 14 d. bus rodoma Genocido aukų muziejuje.
Parodose bus galima pamatyti piešinius mokinių, kurie dalyvavo nacionaliniame konkurse 2014-2015 metais. Šiais darbais jaunoji Lietuvos karta perteikia savo požiūrį į 1991 m. sausio 13-osios įvykius, primena mums laisvės gynėjus ir meilę Tėvynei.
Vyriausybės rūmuose bus eksponuojama 40, o Vilniaus televizijos bokšte ir Genocido aukų muziejuje – kiek daugiau nei po 20 piešinių.
Nacionalinį konkursą „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“ kasmet nuo 1999 m. organizuoja Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. Ilgametis konkurso partneris – Švietimo ir mokslo ministerija.
Konkurse gali dalyvauti visi Lietuvos ir užsienio lietuvių mokyklų 5-12 klasių mokiniai.