Pasak šalies vadovės, įvertinus situaciją, papildomą paramą Rytų Lietuvai reikės skirti iš vidaus resursų.
„Jautrumai yra tokie – Vilniaus apskrityje, mūsų Rytų Lietuvoje, yra regionų, kurie labai atsilikę, kuriems finansiškai pagalba turėtų būti didinama. Todėl kviečiu tiek Seimą, tiek Vyriausybę, atsižvelgiant į šią aplinkybę, vėl grįžti prie idėjos, kad Rytų Lietuvai reikalingos specialios programos ir papildomas finansavimas“, – metinėje spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė D.Grybauskaitė.
Didesnį finansavimą Pietryčių Lietuvai žada ir premjeras Algirdas Butkevičius.
„Pietryčių Lietuvai numatyti europiniai pinigai, yra net regioninė atskira programa, kuri apima Pietryčių Lietuvos keletą rajonų, jos įgyvendinimas turi prasidėti jau šiais metais“, – trečiadienį radijo stočiai „Znad Wilii“ sakė Vyriausybės vadovas.
„Ši programa yra su didesniu finansavimu, jeigu kalbame apie kultūrinį sektorių, infrastruktūrinį sektorių, švietimo sektorių. Specialiai tos lėšos galės būti bus panaudotos tik šio regiono žmonėms“, – pabrėžė jis.
Vyriausybė trečiadienį pritarė planams šalį perskirti į Sostinės regioną iš Vilniaus apskrities savivaldybių bei Vidurio ir vakarų Lietuvos regioną iš Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių ir Utenos apskričių. Šis sumanymas aiškinamas tuo, kad 2017 metais Lietuvos bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui viršys 75 proc. ES vidurkio ir 2021-2028 metais Lietuva bus priskirta pereinamojo laikotarpio regionams, dėl to jai gali būti skirta mažiau ES paramos.
Teritorinių vienetų perskirstymas, išskiriant labiausiai ekonomiškai išvystytą teritorinį vienetą – Vilniaus apskritį, reikštų, kad parama po 2020 metų nebūtų sumažinta iki 60 proc. dabartinio lygio. Kaip pažymi prezidentė, į šį išsivysčiusį regioną pateks visa Vilniaus apskritis, nors čia yra skurdžiai gyvenančių rajonų.
„Nuo naujosios finansinės perspektyvos, jei Europos Komisija sutiks į Lietuvą investuoti kaip į du pagalbos gavimo regionus, būtent šie regionai, Rytų Lietuvos regionai, labiausiai nukentės finansiškai. Todėl Lietuva turi pati iš savo nacionalinių resursų sukurti kompensacinius mechanizmus ir programas“, – pabrėžė šalies vadovė.
Pasak vidaus reikalų ministro Sauliaus Skvernelio, neperskirsčius regionų Lietuva gali prarasti 2,7 mlrd. eurų paramos.
Vidaus reikalų ministerija yra aiškinusi, kad regionų perskirstymas neturėtų įtakos rinkimams, vietos savivaldai ar valstybės institucijoms, jis paveiktų tik statistikos rinkimą - ji būtų renkama pagal naujai suformuotus regionus.
2014-2020 metų finansiniu laikotarpiu Lietuvai skirta beveik 8,5 mlrd. eurų ES paramos, iš kurių 4,6 mlrd. eurų skirta mažiau išvystytų regionų plėtrai.