Priėmus jį net rajono kultūros namuose bus leidžiama surengti koncertą tik tiems, kas įstos į atitinkamas organizacijas ir sumokės tūkstantinį narystės mokestį.
Įstatymo projekto iniciatoriai teigia siekiantys apginti visų žiūrovų ir klausytojų teises, apsaugoti juos nuo menkaverčių renginių ir apsišaukėlių atlikėjų. Tačiau garsūs kaimyninės šalies muzikantai ir šio verslo atstovai piktinasi projektu ir įžvelgia siaurų verslo grupių interesus.
Specialistų vertinimu, šis projektas – tai dar vienas Kremliaus žingsnis ribojant viešąją erdvę, kuris gali turėti netiesioginių padarinių ir lietuviams.
Leidimas tik sumokėjus nario mokestį
Kalėdų išvakarėse grupės „Akvarium“ lyderis ne kartą Lietuvoje koncertavęs atlikėjas Borisas Grebenščikovas asmeninėje „Facebook“ paskyroje publikavo atvirą laišką, kurį taip pat pasirašė Andrejus Makarevičius, Zemfira, Ilja Lagutenko ir daugelis kitų Rusijos muzikos žvaigždžių.
Jame reiškiamas susirūpinimas Dūmoje pradėtu svarstyti projektu įstatymo „Dėl pramoginių renginių organizavimo veiklos pagrindų Rusijos Federacijoje“.
Pagal projektą organizuoti koncertus didesnėse nei 400 kv. m. ploto salėse galės tik tie, kas bus priimtas į šios srities „savireguliacijos organizaciją“, turinčią nemažiau kaip 50 narių. Kiekvienas iš jų turės mokėti kasmetinį nario mokestį – 150 tūkst. rublių (daugiau kaip 1,9 tūkst. eurų).
Atviro laiško iniciatorių nuomone tokios įstatymo nuostatomis visiškai neatsižvelgiama į interesus tų, kas surengia vos 1-2 koncertus per metus, organizuoja renginius jaunimui ar studentams, taip pat vykdo labdaros iniciatyvas.
„Bet koks nario mokestis jiems gali būti nepakeliamas. Įsivaizduokite nedidelį miestą, kuriame vienintelė salė – kultūros namai. Bilietas į juose rengiamo jauno atlikėjo koncertą kainuoja du – tris šimtus rublių (2,6 – 3,9 euro). Kur rasti 49 partnerius rytų Sibire rengiamos vaikų šventės organizatoriams?“, – retoriškai klausiama laiške.
Jo autoriai stebisi, kad muzikantai nebuvo kviečiami dalyvauti rengiant projektą, nors šis esą ir turėtų ginti jų interesus. Be to, priėmus projektą redakciją atlikėjai ir teisėti jų atstovai visiškai prarastų teisę organizuoti savo renginius nebūdami organizacijų nariais.
„Visa tai naujų organizacijų vadovams suteiks galimybę kurti korupcijos schemas. Pareiga mokėti narystės mokestį galiausiai guls ant žiūrovų ir atlikėjų – išaugs bilietų kainos ir sumažės honorarai. Tai bus didžiausias smūgis Rusijos kultūriniam gyvenimui dabartinės krizės sąlygomis“, – nuogąstauja žinomi muzikantai.
Jiems, susidarė įspūdis, kad grupė stambių koncertų verslo žaidėjų, siekia šios rinkos kontrolės. Taip gali būti išstumti smulkesni veikėjai ir padidėti renginių kainos.
„Nesuprantame, kodėl žiūrovų teises turi ginti profesiniai susivienijimai, o ne galiojantys įstatymai, kurių kažkodėl visiškai pakanka ginti kitų paslaugų vartotojų teises. Mūsų žiniomis, jokioje kitoje pasaulio šalyje nėra jokio panašaus koncertinės veiklos reguliavimo“, – rašo laiško autoriai ir ragina tobulinti įstatymo projektą.
Labiausiai nukentės provincija
Muzikos prodiuseris ir renginių organizatorius Lauras Lučiūnas įsitikinęs, kad priėmus įstatymo projektą, jo poveikis labiausiai būtų juntamas Rusijos regionų renginių rinkoje.
„Kokioje Maskvoje ar Sankt Peterburge netruks renginių. Tačiau provincijoje tai tikrai gali pasijusti. Atsiradus papildomai kontrolės organizacijai daugelis ten nevažiuos, nes tai daryti tiesiog neapsimokės“, – DELFI sakė prodiuseris.
Jo teigimu, mažesniuose Rusijos miestuose vyksta ne tik daug populiarios, bet ir kamerinės muzikos koncertų, mažesnių teatro trupių spektaklių. Jeigu jų organizatoriams teks stoti į neaiškias organizacijas ir mokėti papildomą nario mokestį, jie paprasčiausiai atsisakys tokių renginių.
Vis dėlto net ir priėmus minėtą įstatymą daug kas priklausytų nuo jo įgyvendinimo: „Gali būti, kad į įstatymo reikalavimus bent jau kurį laiką būtų žiūrima ne taip griežtai. Tačiau jis tikrai būtų prisimintas, jei įvyktų koks rezonansinis įvykis“.
Prodiuserio nuomone, priėmus minėtą įstatymą ir sumažėjus tam tikrų renginių pasiūlai pačioje Rusijoje, dar daugiau šios šalies atlikėjų pasirodymų galima būtų sulaukti Lietuvoje.
Tuo tarpu Rusijoje karts nuo karto koncertuojantys Lietuvos atlikėjai naują įstatymą pajustų tik nežymiai. „Bet kokiu atveju, norint ten koncertuoti, būtinos verslo vizos. O jų išdavimas tikrai ne toks paprastas. Taigi, dėl naujo įstatymo tiesiog atsirastų papildomas kontrolės mechanizmas“, – sakė L. Lučiūnas.
Papildomas cenzūros įrankis?
Politologo Nerijaus Maliukevičiaus nuomone, tokį įstatymo projektą galima vertinti dvejopai.
Viena vertus, pastaraisiais metais Rusijoje galima stebėti tam tikrą viešosios erdvės, viešo informacijos lauko užvaldymą, uzurpaciją.
„Galima prisiminti ribojimus užsienio kapitalui investuoti į Rusijos žiniasklaidos priemones, taip pat interneto erdvės ribojimus steigiant specialius registrus tariamai kovai su ekstremizmu ar įvedant reikalavimus tinklaraštininkams. Ir minėtu įstatymo projektu tam tikra prasme toliau ribojama, cenzūruojama viešoji erdvė“, – įsitikinęs N. Maliukevičius.
Kita vertus, jo teigimu, projekte galima įžvelgti ir nepotizmo apraiškų, kurios pastaruoju metu vis labiau įsigali kaimyninėje šalyje.
„Tai yra rinkų atidavimas saviems žmonėms. Kai įstatymo projekte kalbama apie tam tikras organizacijas, natūraliai kyla klausimas, kas jas valdys, kas joms vadovaus“, – aiškino politologas.
Jis priminė, šios šalies vežėjų pasipiktinimą sukėlusią naują rinkliavą už kelius, taip vadinamą Platono sistemą: „Įmonę, kuri valdo šią sistemą, kontroliuoja vienas iš Rotenbergų. Tai yra Putino ratui priklausančio Arkadijaus Rotenbergo sūnus“.