Baracko Obamos palikimą daugelis aptarinės kaip praleistą galimybę išvengti Sirijos konflikto arba bent jį suvaldyti. Jungtinių Tautų duomenimis, dėl konflikto Sirijoje jau žuvo apie 250 tūkst. žmonių ir daugiau nei 4 mln. tapo pabėgėliais.

Tai vienas didžiausių masinių žmonių pasitraukimų iš vietovės nuo Ruandos genocido laikų, kai šalį paliko apie 2 mln. pabėgėlių.

Buvęs JAV gynybos sekretorius Chuckas Hagelis interviu leidiniui „Foreign Policy“ atvirai prabilo, kad JAV prezidento administracija nesugebėjo suformuoti konkrečios strategijos Sirijai ir dėl to kritikos strėlės gali kristi Baltųjų Rūmų administracijai, tarp jų ir B. Obamos patarėjai nacionalinio saugumo klausimais Susan Rice.

Barackas Obama, Susan Rice

„Mūsų Rice“, - taip juokaudami demokratai vadina prezidento patarėją, kurios pavardė sutampa su respublikonų prezidento George W. Busho valstybės sekretorės Condoleezza Rice pavarde. Bent sako girdėjęs vienas Lietuvos atstovas, sutikęs S. Rice kur kas anksčiau nei ji tapo prezidento patarėja.

„Ji tokia smulkutė, nedidukė, bet, matyti, – turi charakterį, jaučia pareigų vertę. Profesine prasme ji atrodė tikrai gerai. Ne veltui tapo prezidento patarėja“, - teigė pašnekovas iš Lietuvos, nenorėjęs viešinti savo tapatybės.

Buvęs Lietuvos ambasadorius JAV Žygimantas Pavilionis pasakoja turėjęs galimybę dirbti su S. Rice 2013 m. derinant Baltijos valstybių prezidentų susitikimą su B. Obama. „Ir kitais klausimais dėl prezidento dalyvavimo ar pozicijos ji buvo pagrindinis asmuo, derinantis visų kitų patarėjų darbą", - sako Ž. Pavilionis.

Pašnekovas nenorėjo vertinti S. Rice profesionalumo, tik užsiminė, kad JAV anksčiau ar vėliau turės suprasti, kad pasaulyje svarbu ne tik ekonominė galia, bet ir ištikimybė sąjungininkams.

„Apskritai Amerika daugeliu klausimų, kur reikėjo iki pat galo ginti vertybes ar žmonių gyvybes, dažnai neužimdavo principingos pozicijos. Raudonos linijos, kurias Amerika yra nubrėžusi arba kurias mes, demokratinės šalys, suprantame kaip raudonas linijas, buvo peržengtos", - sakė Ž. Pavilionis.

Sukrėtė Ruandos genocidas

S. Rice yra dirbusi demokrato B. Clintono administracijoje. Nacionalinio saugumo taryboje ji buvo atsakinga už tarptautines organizacijas ir taikos palaikymo operacijas.

Ją labai sukrėtė Ruandos genocidas: „Aš mačiau šimtus, jei ne tūkstančius, yrančių kūnų bažnyčių viduje ir išorėje. Tai buvo baisiausias dalykas, kurį mačiau gyvenime. Tai siutina, tai tave įpareigoja. Tai priverčia suvokti, kad net jei esi paskutinis vienišas balsas, bet jei tiki esąs teisus, tai verta visų tavo pastangų“.

Susan Rice

2011 m. S. Rice rėmė Vakarų oro antskrydžius Libijoje, todėl 2013 m. paskyrus ją B. Obamos nacionalinio saugumo patarėja visi tikėjosi, kad JAV pozicija Sirijos atžvilgiu gali keistis.

S. Rice turėjo tapti naująja B. Obamos valstybės sekretore po Hillary Clinton, tačiau jos paskyrimas tapo neįmanomas dėl ankstesnių komentarų apie islamistų atakas prieš JAV ambasadą Bengazyje, Libijoje.

2012 m. per islamistų atakas prieš JAV ambasadą žuvo ambasadorius Christopheris Stevensas, vienas ambasados darbuotojas ir du jūrų pėstininkai. S. Rice televizijoms kartojo, kad ataka buvo spontaniška, neplanuota ir kilo kaip reakcija į vieną video iš „Youtube“. Blogybė ta, kad tuo metu daugelis pareigūnų turėjo informaciją, kad ataka prieš ambasadą Libijoje buvo kruopščiai suplanuota.

Kaip kito JAV elgesys Sirijos atžvilgiu

C. Hagelis interviu teigia, kad JAV stokojo aiškios strategijos Sirijos atžvilgiu. JAV prezidentas nuosekliai laikėsi tik vienos savo nuostatos: jis atmetė bet kokią galimybę dislokuoti Sirijoje JAV sausumos pajėgas.

Chuckas Hagelis

Tačiau nubrėžęs garsiąją „raudoną liniją“ ir paskui pats jos nepaisęs B. Obama sumenkino prezidento žodžio svarbą. Bet taip sako buvęs jo gynybos sekretorius: „Istorija nuspręs, ar tai buvo teisingas, ar klaidingas žingsnis. Bet nekyla abejonių, kad tai sumažino prezidento žodžio patikimumą“, - interviu „Foreign Policy“ sakė C. Hagelis.

JAV administracijos pozicija dėl Sirijos labai dažnai keitėsi arba buvo tiesiog neaiški, neskaitant net „raudonosios linijos“.

C. Hagelis pasakojo, kad Sirijos klausimu būdavo rengiami nesibaigiantys Nacionalinės saugumo tarybos pasitarimai, kurių rezultatas būdavo nulinis: „Mes nukrypdavome nuo tikrai svarbių klausimų. Pavyzdžiui, kokia buvo mūsų strategija Sirijai?“

Pasimokęs iš Libijos pamokų, Vašingtonas nedėjo pastangų Maskvos ginamo Sirijos diktatoriaus Basharo al-Assado nuvertimui, todėl parama suskaldytai opozicijai buvo nominali. Tačiau Artimųjų Rytų regiono šalys spaudė JAV dėl režimo pakeitimo, pačios finansavo opoziciją.

Kaip aiškėja iš C. Hagelio, Baltieji Rūmai net nebuvo numatę, kada ir kokiomis aplinkybėmis B. al-Assadas galėtų ir turėtų pasitraukti, koks galėtų būti diplomatinis konflikto sprendimas.

JAV rimčiau susirūpino tik 2014 m., kai Sirijoje ir Irake įsitvirtino „Islamo valstybė“. Tuomet pasirodė pranešimų, kad B. Obama paprašė savo nacionalinio saugumo grupės patarėjų parengti naują strategiją. Tai buvo vertinama kaip pripažinimas, kad bandymai suvaldyti „Islamo valstybės“ plėtrą Irake nesikoncentruojant į B. al-Assado režimo pakeitimą Sirijoje galėjo būti klaida.

Vašingtonui taip pat nepavyko apmokyti ir apginkluoti sukilėlių, todėl šių metų spalį paskelbta, kad programa nutraukiama. Šiam tikslui buvo skirta apie 500 mln. dolerių. Pagal programą 2015 m. turėjo būti apmokyta apie 5400 kovotojų, 2016 m. – apie 15 000.

Tačiau paaiškėjo, kad viena iš pagal programą treniruotų grupuočių buvo susijusi su Al-Qaeda atšaka Jabhat al-Nusra, kita – perdavė iš JAV gautą įrangą Jabhat al-Nusra mainais į saugų pasitraukimą per teroristų kontroliuotą teritoriją.

Galiausiai šių metų spalį Vašingtonas paskelbė dislokuosiantis apie 50 JAV specialiųjų pajėgų karių, kurie padės ir apmokys kurdų kovotojus. Turint omenyje, kokios yra Rusijos, Irano ir „Hezbollah“ pajėgas regione, toks sprendimas analitikų buvo įvertintas kaip negebėjimas mąstyti blaiviai.

L. Kasčiūnas: dvi B. Obamos klaidos

„Aš manau, kad B. Obama savotiškai tapo savo rinkimų kampanijos ir taikos balandžio pasaulėžiūros įkaitu“, - teigia Rytų Europos studijų centro analitikas Laurynas Kasčiūnas.

Laurynas Kasčiūnas

Pašnekovas sako, kad B. Obama tiek stipriai troško atsiriboti nuo respublikonų prezidento George W. Busho, kad metėsi į kitą kraštutinumą.

L. Kasčiūnas primena, kad 2009 m. JAV prezidentas gavo Nobelio taikos premiją ir kūrė taikos prezidento įvaizdį: pradėjo pajėgų atitraukimą iš Afganistano, pasitraukė iš Irako, pagreitino Gvantanamo kalinių paleidimo procesą, su Rusija bandė įgyvendinti „perkrovimo“ politiką, pasiekė susitarimą su Iranu dėl branduolinės programos, atkūrė diplomatinius santykius su Kuba.

„Perkrovimas“ su Rusija nepavyko, Irakas iš esmės tapo žlugusia valstybe, Afganistane paaštrėjus situacijai NATO paliko apie 12 000 karių, kilo karas Ukrainoje, karas Sirijoje destabilizavo visą regioną, sukėlė pabėgėlių krizę ir sustiprino tarptautines Rusijos pozicijas.

„Pavyzdžiui, kai buvo svarstoma apie galimą Ukrainos apginklavimą (nors tai nesusiję su Sirija), visi, išskyrus absoliučius izoliacionistus, sakė, kad reikia duoti ginklų. Tačiau Baltuosiuose Rūmuose kažkas vyko ir niekas nesuprato, kas. Viceprezidentas – už apginklavimą, kiti – už, o jis kažkodėl – ne. Ėjo informacija apie S. Rice ir paties prezidento pasaulėžiūrą“, - sako L. Kasčiūnas.

Politologas pabrėžia, kad B. Obamos metimasis į kitą kraštutinumą nuo G.W. Busho politikos sukūrė galios vakuumą ir tai puikiausiai regima Artimuosiuose Rytuose.

„Pasitraukimas nesukūrus reikiamų atramų buvo pirma jo klaida“, - sako pašnekovas.

„Antra klaida – kai Sirijoje buvo panaudotas cheminis ginklas, B. Obama jokio mygtuko nepaspaudė“, - teigia L. Kasčiūnas, pridurdamas, kad JAV prezidentas galėjo nenubrėžti vadinamosios „raudonosios linijos“, jei nežadėjo reaguoti ją pažeidus.

Tai lėmė Rusijos sustiprėjimą. Maskva tapo veiksniu, kurio ignoruoti nebeįmanoma – nei karine strategine, nei politine prasme. Pasak L. Kasčiūno, B. Obama šiuo metu įsipainiojo į spąstus: iš vienos pusės jį spaudžia Rusija, iš kitos – Turkija, Saudo Arabija, kitos Persijos įlankos šalys bei kurdai, reikalaujantys valstybės.

2012 m. rugpjūtis. B. Obama pareiškė, kad cheminių ar biologinių ginklų panaudojimas pakeistų jo skaičiavimus ir vertinimą.

2012 m. gruodis. JAV, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Turkija, Persijos įlankos šalys formaliai pripažino Nacionalinę koaliciją kaip teisėtą Sirijos visuomenės atstovybę. Tai atvėrė kelius finansuoti nuosaikią Sirijos opoziciją.

2013 m. birželis. Sukilėliai skundžiasi dėl ginkluotės tiekimo sumenkimo, kai visuotinai pradedama rūpintis dėl radikalių islamistų įsigalėjimo tarp nuosaikių sukilėlių grupių.

2013 m. rugpjūtis. Basharo al-Assado režimo pajėgos Damasko prieigose panaudojo cheminį ginklą ir nužudė šimtus civilių.

2013 m. rugsėjis Jungtinių Tautų inspektoriai pateikia išvadą, kad cheminiai ginklai išties buvo panaudoti Damasko priemiestyje.

2013 m. spalis. Įsikiša Rusija. B. al-Assadas suteikia galimybę tarptautiniams inspektoriams naikinti cheminio ginklo atsargas, remiantis JAV ir Rusijos susitarimu.

2013 m. gruodis. JAV ir Jungtinė Karalystė suspenduoja neletalinę paramą sukilėliams Sirijos šiaurėje po pranešimų, kad radikalūs islamistai iš Laisvosios Sirijos armijos atplėšė keletą svarbių atramos taškų.

2014 m. birželis. „Islamo valstybė“ įsiveržia į Iraką, Bagdado pajėgos nesugeba pasipriešinti.

2014 m. rugpjūtis. „Islamo valstybės“ teroristai pradeda kontroliuoti visą Rakos provinciją. Teroristai įsitvirtina.

2014 m. rugsėjis. JAV ir penkios arabų šalys sutaria dėl smūgių iš oro prieš „Islamo valstybę“.

2015 m. sausis. Po keturių mėnesių kovų kurdų pajėgos išveja „Islamo valstybę“ iš Kobanės miesto netoli Turkijos sienos.

2015 m. kovas. Režimui oponuojantys Sirijos sukilėliai nustumia vyriausybines pajėgas. Turkijos, Saudo Arabijos ir Kataro remiama Jaish al-Fatah atsikovoja Idlibo provincijos sostinę.

2015 m. gegužė. „Islamo valstybė“ užima Palmyrą centrinėje Sirijoje ir pradeda kontroliuoti visus kelius į Iraką. Savo ruožtu sukilėlių Jaish al-Fatah kontroliuoja jau visą Idlibo provinciją ir pradeda spausti vyriausybines pajėgas, įsikūrusias Latakijoje.

2015 m. birželis. „Islamo valstybė“ kaunasi su kurdų pajėgomis tarp Rakos ir Turkijos sienos.

2015 m. rugsėjis. Rusija pradeda smūgius iš oro Sirijoje, skelbdama kovą prieš „Islamo valstybę“, bet Vakarai ir sukilėlių grupuotės teigia, kad Maskva išskirtinai taikosi į prieš B. al-Assadą kovojančias grupuotes.

2015 m. spalis. JAV paskelbia stabdanti sukilėlių apmokymų programą, nes dauguma apmokytų sirų negrįžta kovoti į Siriją. Tačiau JAV persiorientavo į kurdų pajėgų apmokymą ir nusiuntė 50 specialiųjų pajėgų karių.