„Jis aiškiai prieštarauja Konstitucijai. Nutarimas gali būti skundžiamas Konstituciniam Teismui ir jo sprendimas bus vienareikšmis: Seimo nutarimas prieštarauja Konstitucijai. Konstitucinis Teismas labai nesunkiai šitą bylą išspręstų“, - BNS trečiadienį sakė V.Sinkevičius.
Jo teigimu, Seimas peržengė jam Konstitucijoje nustatytų įgaliojimų ribas. Pasak buvusio Konstitucinio Teismo pirmininko, priimtame dokumente yra vertinami Konstitucinio teismo sprendimai, jie yra kritikuojami ir „suformuota pozicija, kuri visiškai nedera su Konstitucinio Teismo pozicija“.
„Juk Konstitucijoje aiškiai pasakyta, kad Konstitucinio Teismo sprendimai yra galutiniai ir neskundžiami, jų negalima įveikti nei tokiomis išvadomis, nei referendumais, nei įstatymais. Tik Konstitucijos pataisa gali išspręsti R.Pakso klausimą, tuo metu Seimo išvadoje teigiama, kad gali būti priešingai“, - sakė V.Sinkevičius.
„Tai yra absurdas, jeigu taip vienu žodžiu įvardyti. (...) Pirmo kurso studentas neišlaikytų konstitucinės teisės egzamino, jeigu pasakytų tai, kas parašyta Seimo išvadoje“, - pridūrė jis.
Pasak teisininko, Seimo patvirtintame dokumente yra pažeidžiamas teismų nepriklausomumo principas, nes Konstitucinio Teismo nutarimą bandoma revizuoti „politiniu būdu“.
„Apskritai šita išvada sukonstruota taip, kad pradžioje yra iškeliamas teiginys, kurį reikia įrodyti, o paskui parenkami argumentai, neva įrodantys tą teiginį, bet nutylimi argumentai, kurie nenaudingi ir visiškai nedera su Seimo išvadoje parašytais teiginiais. Pavyzdžiui, netgi cituojant Konstitucinio Teismo nutarimus parašoma dalis sakinio, kuri naudinga, bet toliau einanti sakinio dalis nutylima“, - teigė V.Sinkevičius.
„Ta išvada yra minčių ir teiginių kratinys, kur vienas sakinys nedera su kitu, bet Seimas matyt nesigilina, nes tai yra politinio pobūdžio dokumentas. Netgi priėmus tokį dokumentą, problema neišsprendžiama. Tai yra tik neatsakingas, antikonstitucinis politinės valios pareiškimas“, - kalbėjo jis.
A.Sakalas: Seimo siekis pačiam naikinti R. Pakso apkaltą yra nekonstitucinis
Seimo sprendimas leisti pačiam Seimui panaikinti Rolando Pakso apkaltą yra nekonstitucinis, sako Laikinajai tyrimo komisijai dėl galimų grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui per R.Pakso apkaltą prieš dešimtmetį vadovavęs socialdemokratas Aloyzas Sakalas.
„Aš tai vertinu kaip nekonstitucinį sprendimą - Konstitucinis Teismas tikrai užprotestuos. Aš suprantu, kad tai yra nekonstitucinis veiksmas: negali vienas Seimas panaikinti kito Seimo sprendimą arba Konstitucinio teismo sprendimą paneigti“, - BNS sakė A.Sakalas.
Komisijos, kurios išvados tapo R.Pakso apkaltos pagrindu, buvęs vadovas ir socialdemokratų garbės pirmininkas BNS sakė nežinantis motyvų, kodėl tokį sprendimą palaikė dauguma socialdemokratų, taip pat ir partijos vadovybės atstovai.
„Tikriausiai dėl to, kad nepavyko Konstitucijos pataisa, leidžianti R.Paksui balotiruotis - gal jie norėjo ištaisyti klaidą. Bet tai - blogas kelias“, - sakė jis.
A.Sakalas taip pat abejojo, ar Seimo pirmininkė, „darbietė“ Loreta Graužinienė ryšis teikti galutinį sprendimą Seimui paskutinę rudens sesijos dieną sakydamas, kad „toks sprendimas yra neįmanomas“.
Seimo patvirtintose išvadose teigiama, kad kaltinimai R.Paksui dėl pilietybės suteikimo išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui yra nepagrįsti. Komisijos požiūriu, „atsakomybė už dekretą dėl pilietybės suteikimo tenka ne prezidentui, o jį kontrasignavusiam vidaus reikalų ministrui“.
Pasak komisijos, šios aplinkybės „įrodo, kad R.Paksas neatliko tų veikų, kuriomis kaltintas, ir tai duoda Seimui teisinio pagrindo naujai įvertinti jam apkaltos tvarka keltus kaltinimus“. Komisija savo išvadose atskirai pabrėžia, kad svarbu ne tik sukurti bendrą tvarką, kaip atkurti apkaltos būdu nušalintųjų teises, o „kaip atkurti konkretaus asmens R.Pakso pilietines ir politines teises paaiškėjus naujoms aplinkybėms“.
„Komisija laikosi nuomonės, kad prezidento nušalinimas buvo politinis sprendimas, kuris gali būti panaikintas kitu politiniu sprendimu paaiškėjus naujoms aplinkybėms“, – rašoma dokumente.
Pernai rugsėjį patvirtinose laikinosios komisijos išvadose taip pat teigiama, jog „esama požymių, kad kai kurie Konstitucinio Teismo sprendimai galbūt yra veikiami politinių grupių interesų ar asmenų įtakos“, o Konstitucinis Teismas esą turi pareigą persvarstyti savo priimtus nutarimus, kurių nuostatos neatitinka Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto.
Be to, komisija yra parengusi Seimo statuto pataisą, kad paaiškėjus naujoms esminėms aplinkybėms Seimo specialiosios komisijos siūlymu ar paties Seimo sprendimu galima būtų atšaukti apkaltą asmeniui, kuriam ji buvo įvykdyta, t. y. įvykdyti visišką asmens reabilitaciją.
„Dėl tokio sprendimo priėmimo net nebūtina kreiptis į Konstitucinį Teismą, jeigu Seimo nariai nusprendžia, kad teisiniai pagrindai, dėl kurių buvo pradėta apkalta, yra išnykę“, – tvirtinama išvadose.
Pagal jas, Seimas R.Pakso pilietines ir politines teises galėtų atkurti Seimo nutarimu, trijų penktadalių Seimo narių balsų dauguma.
„Seimas gali nuspręsti, iki kokio termino galioja pritaikyta sankcija – draudimas Rolandui Paksui vėl siekti tapti Seimo nariu. Taikant tokią procedūrą būtų logiška, kad Rolando Pakso pilietinės ir politinės teisės būtų atstatytos nuo Seimo nutarimo priėmimo dienos“, – rašoma išvadose.
R.Paksas negali dalyvauti prezidento ir Seimo rinkimuose nuo 2004 metų, kai per apkaltą buvo atleistas iš prezidento pareigų. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad pareigų per apkaltą netekęs asmuo iki gyvos galvos negali eiti pareigų, kurioms reikalinga konstitucinė priesaika. Anot teismo, norint pakeisti šią nuostatą, būtina taisyti Konstituciją.
Europos Žmogaus Teisių Teismas prieš trejetą metų yra konstatavęs, kad dabartinis draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam R.Paksui yra neproporcingas.
R.Paksas 2004 metų balandį per apkaltos procedūrą buvo pašalintas iš prezidento pareigų. KT pripažino, kad jis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui J.Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę. Tų pačių metų gegužę parlamentas priėmė rinkimų įstatymų pataisą su nuostata, kad sulaužęs konstitucinę priesaiką asmuo daugiau niekada negali eiti pareigų, susijusių su šios priesaikos davimu.