Pačiam vilniečiui įsikūnytį į „Euroviziją“ laimėjusią Austrijos atstovę Conchitą Wurst buvo dar vienas eksperimentas, padėjęs geriau suprasti moteris ir, be abejo, save.
„Vakarui persikūnijęs į moterį su barzda siekiau, kad neliktų abejingų. Man pačiam tai buvo įdomi patirtis“, – pasakojo Kristoforas, pabrėždamas kad nėra transvestitas ir nepriklauso seksualinėms mažumoms.
Vilnietis manė, jog Kalėdų laikotarpiu, kaip gatvėse įprasta sutikti nekasdieniškai atrodančių žmonių, moterimi persirengęs barzdočius nestebins. Tačiau jau suknelių nuomos punkte, ką ir kalbėti apie kelionę taksi į šventę, skaudžiai suprato klydęs.
Draugės siūlė savas ir mamų sukneles. Bet iškilo vienas keblumas
Apie idėją persirengti barzdota „Eurovizijos“ nugalėjota Kristoforas visų pirma papasakojo bičiuliams. Sulaukė ne tik palaikymo, bet ir pagalbos. Moterys siūlė matuotis savo ir mamų sukneles, draugės net buvo pasirengusios jam patikėti vestuvinius apdarus.
Ir štai čia iškilo pirmoji rimta problema. Kristoforas netikėtai atrado, kad moters krūtinės apimtis, nepaisant iškilumų – daug mažesnė už vyro. „Ties krūtine man visos suknelės neužsisegdavo, nors maniau, kad esu gana lieknas žmogus ir turėčiau tilpti“, – pasakojo jis.
Kadangi pasiskolinti suknelės nepavyko, teko eiti į proginių drabužių nuomos saloną. Tiesiai šviesiai paprašyti kuo gražesnės, puošnios, blizgančios suknelės – sau. Po netrumpos pauzės jam buvo pasiūlyti keli variantai ir diskretiškai pasišalinta.
„Kadangi man niekas nieko nebesiūlė, vakarinę suknelę susiradau pats. Apsirengęs ja paprašiau darbuotojos, kad nufotografuotų mano telefonu, kaip atrodau ir kad galėčiau parodyti namiškiams. Ji labai tam pritarė, primygtinai siūlydama paklausti artimųjų nuomonės, vildamasi, kad greičiausiai jiems ši mintis nepatiks“, - pasakojo DELFI pašnekovas.
Tačiau namiškiams visai patiko. Kristoforas kitą dieną grįžo į saloną ir išsinuomojo suknelę. Matavosi ir aukštakulnius, tačiau netiko spalva.
Aukštakulniai: dėl grožio negali pavaikščioti pasistiebęs?
„Maniau, kad nemokėsiu vaikščioti su aukštakulniais, bus kažkas baisaus. Tačiau kai pasimatavau man pasiūlytus, nustebau, kad visai patogūs. Taip – yra jausmas, kad visada esi pasistiebęs, bet ar dėl grožio negali pasistiebęs pavaikščioti? Ir ne tik pavaikščioti: gali eiti, šokti, dainuoti, jei lygsvarą išlaikai, stuburu nesiskundi... Net ir tai manęs nenugąsdino“, – įspūdžiais dalijosi 34 metų vyras.
Kosmetikos parduotuvėje jis pirko šukas barzdai dažyti, dažų, makiažo pagrindo, dirbtines blakstienas ir kt. reikmenų. Bižuterija apsirūpino požeminėje perėjoje, „kur gali perlų už 4 eurus nusipirkti”.
„Aš ten pirkau „prabangiai“. Mano vėrinys su auskarais kainavo 11 eurų, pirštinės dar brangiau. Kol rinkausi, pardavėja per daug nesidomėjo, bet kai pradėjau matuotis klipsus, išpūtusi akis žiūrėjo. Grįžusi namo, matyt, dar savo draugui ar vyrui pasakojo“, – prisimindamas juokėsi Kristoforas.
Kaip baisiai vargsta moterys? Nieko panašaus!
Gajus stereotipas, kaip baisiai vargsta moterys dėl grožio. Pasidažyti bandę vyrai antrina: visą valandą reikia praleisti prie veidrodžio ir kaip tai baisu.
DELFI pašnekovui nieko baisaus nebuvo: „Prieš vakarėlį kolegė per 15 minučių padažė, priklijavo blakstienas. Iš pradžių su jomis gal nelabai gerai mačiau, bet įpratau. Sakyčiau, jog tas procedūras įsivaizdavau baisiau, nei buvo. Tik vienas klipsas labai nemaloniai spaudė ausį.“
Kaip jautėsi vilkėdamas suknelę? Pasak Kristoforo, tai itin patogus drabužis, bent jau ta suknelė, kuria pasipuošė jis: „Jautiesi laisvas, niekas niekur nespaudžia. Net ir pėdkelnes mūvėjau. Beje, labai patogus daiktas. Moterims daugybę kartų patogiau nei vyrams. Nesuprantu, kodėl kažkada sijonai buvo išleisti į kelnes – su jais tikrai daug laisviau“, – atradimais dalijosi vilnietis.
Prašmatniame vakarėlyje, į kurį atėjo normaliai pasipuošę žmonės, jis, žinoma, sulaukė itin daug dėmesio. Tačiau jam pačiam didžiausią įspūdį padarė... moteriškas pavydas.
Žvilgsneliai „kaip drįsai mane „perspjauti“
„Visi supranta, kad vyras su barzda niekada su moterimi negalės lygintis grožiu. Tačiau persirengęs moterimi pirmą kartą iš moterų pajutau moterišką konkurenciją. Ir ne man, o Conchitai kaip moteriai. Žodžiu, gavau dozę žvilgsnių „kaip drįsai mane „perspjauti“, – prisiminė Kristoforas.
Kaip vyras jis visų pirma vertina prigimtinį moters grožį ir tik paskui pastangas atrodyti, kurių dažnai net nepastebi. Tačiau persirengęs moterimi suprato, kad yra tam tikra moterų grupė, kuri tarpusavyje konkuruoja ne prigimtiniu grožiu, o būtent pastangomis: „Tai supratau iš smerkiančių žvilgsnių, nes mano Conchitos makiažas geresnis, o blakstienos – riestesnės. Dievaži, iki to laiko nebuvau pagalvojęs apie tai, kad moterys stengiasi visai ne dėl vyrų, kuriems nori patikti, o siekdamos pranokti kitas“, – atradimais dalijosi vilnietis.
Paklaustas, ar tikrai niekada nebuvo to pagalvojęs, prisipažino: „Ne, nors save laikiau empatišku, moteris suprantančiu žmogumi. Maniau, kad esu feministinių pažiūrų ir labai gerbiantis moteris, tačiau persirengęs viena iš jų supratau, kiek manyje šovinisto“.
Pasirodo, tiek daug apie moteris nesuprato dėl vieno paprasčiausio dalyko: „Aš tiesiog apie tai nesusimąsčiau, nes kaip tikras vyras galvojau vien apie save. Ir jei matydavau moterį, įsivaizduodavau, kad ji stengiasi būti graži dėl vyro (manęs)“.
Prieš tai Kristoforas manydavo, kad skirstymas į vyrus ir moteris yra neteisingas, skirtybės labiau įdiegtos nei prigimtinės. Dabar taip nebemano: „Kad ir kiek mokysi vyrą būti moteriškai atidžiu, – neduota“.
Malonumas grįžti į save
Klausantis Kristoforo kilo klausimas – jei jau tokie patogūs moteriški apdarai ir aksesuarai, kodėl jis taip skubėjo persirengti savais drabužiais?
„Nes sugrįžti į save dar maloniau. Būti bendruomenėje su savo socialine kauke ir drabužėliais – gerokai patogiau, nors jie fiziškai galbūt nėra tokie patogūs. Jei viskas būtų tik dėl patogumo, manau, mes visi lakstytume su pižamomis“, – paaiškino.
Kaip dabar galvoja Kristoforas, vyrui persirengti moterimi saugu tik vienu atveju – jei jam pačiam nekyla abejonių dėl savo tapatybės. „Man tikrai nekyla, šio eksperimento ėmiausi dėl linksmumo, noro pabandyti, kas bus, tačiau ir tai patyriau šiokį tokį spaudimą. Buvo kelios kolegės, kurios man tiesiai į akis sakė, kad aš – gėjus ir paaiškino, kodėl, kokie ženklai tai rodė anksčiau. Daliai žmonių buvo nepriimtina, kad taip atrodantis eisiu į miestą, nes „užmuš“ – reakcijas vardijo jis.
Maksimalus rezultatas nekainavo daug pinigų
Conchitos įvaizdį Kalėdų vakarėliui jis pasirinko, nes augina barzdą. Kadangi yra maksimalistas ir nesitenkina neišbaigtu rezultatu, pasirūpino ne tik peruku, suknele, bet ir aksesuarais – pradedant priklijuojamomis blakstienomis, baigiant papuošalais. „Be kažkokio elemento viskas sugriūna ir nebėra tokio įspūdžio“, – paaiškino pabrėždamas, jog maksimalaus rezultato pasiekė tam neišleisdamas daug pinigų.
Kad ir kaip jo darbovietė vakarietiškų pažiūrų, tai buvo pirmas kartas, kai vyras į vakarėlį atėjo apsirengęs moteriškais drabužiais, juolab, tema nebuvo persirengėliai, personažai. Tiesiog visi į šventę rinkosi pasipuošę, buvo normalūs ir tik vienas jis – ne.
„Man buvo įdomu pasižiūrėti, kaip jausiuosi nenormalus tarp normalių“, – sakė eksperimentuoti linkęs vyras.