„Teisės aktuose tokios galimybės nėra – daugiau negu po valandos (tikrintis girtumą). Tik vien išimtis – ta valanda“, – aiškino R.Matonis.
Tačiau, pasak jo, net ir tuo atveju, jeigu neblaivumą vairuotojas pasitikrina per valandą, tai dar nereikia, kad būtent šiais duomenimis remsis teismas, kuris ir sprendžia, ar asmuo vairavimo metu galėjo būti neblaivus.
„Yra buvę atvejų, kai žmogus įpučia 0,45 promilės, nuvažiuoja, duoda kraują, būna 0,35 promilės ir teismas, įvertinęs visas aplinkybes, priima sprendimą, kad asmuo vairavimo metu buvo neblaivus“, – kalbėjo policijos atstovas.
Nacionalinės žemės tarnybos direktorė Daiva Gineikaitė šeštadienį Kaune, įtariama, neblaivi sukėlė avariją, šio eismo įvykio aplinkybes aiškinasi policija. Įtariant, kad bandyta nuslėpti D.Gineikaitės galimo neblaivumo faktą, atskirą tyrimą pirmadienį pradėjo Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).
D.Gineikaitė pirmadienį išėjo neapmokamų atostogų. Ji neigia buvusi neblaivi ir tikina atlikusi kraujo tyrimą medicinos įstaigoje.
Kaip BNS antradienį sakė sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė, D.Gineikaitė kraujo tyrimą galimam neblaivumui nustatyti atliko Kauno klinikinėje ligoninėje, tačiau praėjus trims - keturioms valandoms po paties eismo įvykio.
Ministrė patvirtino, kad galimą girtumo nustatymo klastojimą tirianti STT atliko dokumentų poėmius Kauno klinikinėje ligoninėje. Tyrėjai taip pat yra paėmę tyrimui ir D.Gineikaitės kraujo mėginį.
Teismo posėdis dėl D.Gineikaitės sukelto eismo įvykio Kauno apylinkės teisme yra numatytas sausio 20 dieną.