Apskritai Moldovos gyventojai apie Padniestrę kalba su nuoskauda. „Jie vaizduoja mus kaip kokius agresorius“, - piktinasi Irina, paminėdama 1990-1992 m. karą tarp Rusijos daliniais sustiprintų Padniestrės pajėgų ir Moldovos kariuomenės.

Moldova tokia, kokia yra dabar, buvo suformuota sovietų. Tarp Dniestro ir Pruto upių įsikūrusi šalis istoriškai žinoma Besarabijos pavadinimu. Ši teritorija 1940 m. buvo aneksuota SSRS kaip sovietų ir nacių Molotovo-Ribbentropo pakto pasekmė pasidalinti Rytų Europą, tarp jų ir Rumuniją.

Padniestrės regionas prieš 1940 m. turėjo autonomiją Ukrainos sudėtyje, tačiau aneksavusi Besarabiją Maskva sujungė ją su Padniestre ir suformavo Moldovos sovietų socialistinę respubliką.

Tiraspolis, Padniestrė
Foto: AFP/Scanpix

Šiuo metu apie 530 tūkst. gyventojų turinti Padniestrė yra de facto atsiskyrusi nuo Moldovos ir tarnauja kaip Rusijos geopolitinis pleištas. Tai teritorija-mygtukas: per ją Maskva gali daryti įtaką Moldovos politinei orientacijai ar ateities planams.

Pirmas klausimas susipažinus

Iš Moldovos nuvykti į Padniestrės „sostinę“ Tiraspolį nėra sudėtinga, bet viešasis transportas šiam tikslui nėra patogus. Traukiniai ir autobusai vyksta pro Tiraspolį į Odesą, tačiau tik anksti ryte arba vėlai vakare. Irina padaro viską, kad kelionė būtų patogesnė, todėl vykstame lengvuoju automobiliu kartu su jos draugu Sergejumi.

Irina ir Sergejus yra jaunosios kartos piliečiai, kurie savo šalies ateitį regi Vakaruose. Tačiau pirmieji du Sergejaus klausimai apie Lietuvą buvo susiję su lietuvių religingumu ir visuomenės požiūriu į homoseksualus. Sergejus domėjosi, ar Lietuvoje, kaip kad Moldovoje, gyventojai tik apsimeta esantys religingi, bet iš tiesų didžiosios dalies religinių normų nepaiso.

Kai patvirtinau šią informaciją sociologinių tyrimų rezultatais, Sergejus susidomėjo, ar Lietuvoje visuomenė palankiai vertina homoseksualus.

Akivaizdu, kad tai klausimai susiję su šalies tapatybe: Rusijos propaganda Vakarus dažnai vaizduoja kaip pasaulio dalį be vertybių, kurioje homoseksualai įgyja vis didesnę reikšmę.

Po Krymo aneksijos ir karo Ukrainoje Rusijos propaganda tapo nemenku galvos skausmu Moldovai. Su šia bėda Moldova kovojo panašiai kaip Lietuva: drausdama rusiškus kanalus arba laikinai apribodama jų transliacijas dėl pažeidimų.

Kai Sergejui aptakiai pasakiau, kad Lietuvoje visuomenė nelabai teigiamai vertino homoseksualų eitynes Vilniuje, diskutuoti tapo lengviau, nors teiginys, kad turiu homoseksualių draugų, buvo įvertintas nuosaikia tyla.

Vis tik vienu klausimu lietuvis ir Moldovos pilietis visuomet susikalbės – Rusijos veiksnys abiems valstybėms turi lemiamos įtakos. Bet mano noras nuvykti į prorusiško Padniestrės „sostinę“ Tiraspolį nei Sergejui, nei Irinai nebuvo suprantamas – tai juk Rusijos „juodoji skylė“.

Bevykstant buvau prigrasinta nesakyti, kad esu žurnalistė ir išmokti legendą apie tai, kad atvykau aplankyti Irinos, su kuria susipažinau jaunimo forume Vilniuje. Aišku, tai netiesa, Moldovoje lankiausi, siekdama susipažinti su Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektais, bet sutinku su siūlymu: atsarga gėdos nedaro.

Bet, tiesą sakant, šios pastangos buvo nereikalingos. Atvykę prie patikros punkto pirmiausia kirtome Moldovos pasienio liniją, toliau sekė Rusijos „taikdariai“ ir Padniestrės kontrolės postas, kuriame pareigūnas nė nežvilgtelėjo, ar paso nuotrauka bent kiek panaši į gyvą žmogų.

Rusijos kariai Padniestrėje
Foto: RIA/Scanpix

„Taikdariais“ savo karius Padniestrėje vadina tik Rusija, likęs pasaulis žodžių į vatą nevynioja ir Rusijos karius vadina tiesiog Rusijos kariais.

Mažiau grybų ant picos - didesnė kaina

Pirmas dalykas, ką pamatai atvykęs į Tiraspolio centrą, sovietinės eros tankas-paminklas, vaizduojantis Raudonosios armijos pergalę prieš nacių Vokietiją – tipiškas sovietinis naratyvas, kuris vietiniams visai akių nebado.

Dar vienas istorinis „perlas“: paminklas, žymintis 1990-1992 m. Padniestrės karą su Moldova. Žlugus Sovietų Sąjungai moldavai, kurie iš esmės yra etniniai rumunai, puoselėjo viltis jungtis su Rumunija ir rumunų kalbą paskelbė valstybine. Reaguodama į tai Padniestrė paskelbė atsiskirianti, regione dislokuotos Rusijos pajėgos stojo į separatistų pusę.

Konfliktas liko atviras ir tuo patogus Maskvai. Moldova neketina atsisakyti savo teritorijos dalies, tačiau neišspręsta padėtis, be kitų faktorių, stabdo europinius Kišiniovo siekius.

Regione visi pageidauja, kad atsiskaitytum Padniestrės rubliais, kurių gauti niekur kitur neįmanoma – tik atvykus vieton.

Padniestrės rubliai
Foto: DELFI (E.Samoškaitės nuotr.)

Tačiau kainos Tiraspolio kavinėje visai nepriminė Dievo užmiršto krašto. Trys vidutinio dydžio picos ir du vandens buteliukai eilinėje niekuo neišsiskiriančioje picerijoje kainavo 25 eurus. Jei pageidaujate užsisakyti picos su įvairiais grybais, bet prašote jų uždėti mažiau, jūsų paprašys susimokėti papildomai. Tvarka yra tvarka.

Tikroji padėties šeimininkė - žmona?

Bendras Tiraspolio vaizdas kur kas geresnis nei Kišiniovo, tik žmonių kur kas mažiau. Daugumos valstybės institucijų pastatai blizgūs ir pretenduoja į didingumą.

„Pažiūrėk, tai jų Konstitucinio Teismo pastatas. Kokio dydžio! Ir kam jiems apskritai jo reikia?“ - stebisi Irina.

Tiraspolyje ant kiekvieno kampo matyti ir blizgios prekybos tinklo „Sheriff“ parduotuvės ar degalinės. Dviejų buvusių specarnybų darbuotojų Viktoro Gušano ir Ilja Kazmaly įkurta įmonė Padniestrėje taip pat valdo televizijos kanalą, spaustuvę, statybų įmonę, reklamos agentūrą, spirito varyklą, duonos fabrikus, mobilaus ryšio operatorių, turi net savo futbolo klubą „FC Sheriff Tiraspol“ ir pastatė tokį futbolo stadioną, kokio Lietuva niekada neturės.

Futbolo stadionas gali sutalpinti iki 13 000 žiūrovų, visas kompleksas, į kurį įeina ne tik didžioji, bet ir mažoji, futbolo arena, 8 treniruočių laukai, dengtas stadionas, gyvenamosios patalpos futbolininkams bei statomas viešbutis, užima apie 40 ha plotą.

Irina ir Sergejus sako, kad iš tiesų sklando gandai, jog „Sheriff“ imperija priklauso buvusio Padniestrės „prezidento“ Igorio Smirnovo šeimai.

I. Smirnovas Padniestrę valdė iki 2011 m., kai Vakarams netikėtai valdžią perėmė dabartinis vadovas Jevgenijus Ševčiukas. J. Ševčiukui oponavo ne tik visas I. Smirnovo sukonstruotas valstybinis ir saugumo aparatas, bet ir „Atsinaujinimo partija“, susijusi su „Sheriff“ imperija.

Jevgenijus Ševčiukas
Foto: RIA/Scanpix

Bent taip rašoma 2012 m. European Council on Foreign Relations parengtame darbe „Padniestrė: sprendimas iš apačios į viršų“. Prieš trejus metus būta vilčių, kad Padniestrės regionas, tarpininkaujant Vokietijai ir Rusijai, susijungs su Moldova. Tačiau tai dar buvo iki 2014 m. Krymo aneksijos ir karo Ukrainoje.

Šiuo metu tokių vilčių maža. Irina sako, kad J. Ševčiukas apskritai yra minkštas politikas, tačiau jo žmona, buvusi Padniestrės „užsienio reikalų ministrė“ Nina Štanski - tikroji padėties šeimininkė. N. Štanski 2014 m. prašė Rusijos prisijungti Padniestrę prie Rusijos.

Neatsitiktinai ant Padniestrės troleibusų galima pamatyti užrašą „Į ateitį drauge su Rusija“. Tačiau Maskvai parankiau turėti pusiau nepriklausomą draugišką regioną, kuriame dislokuota apie 2000 karių. Todėl Rusija Padniestrės prašymus prisijungti praleidžia pro ausis, bet palaiko regioną ekonomiškai: tiekia pigesnes dujas, teikia subsidijas. Taip Padniestrė stoja į vieną gretą su Kaliningradu, Pietų Osetija, Abchazija ar Krymu ir tampa geopolitiniu pleištu, tinkamu gynybai ar puolimui.

Padniestrės ekonomika yra labai priklausoma nuo eksporto į Europos Sąjungą ir Moldovą ir importo iš Rusijos. Regionas eksportuoja plieną ir plieno produktus, elektros energiją, lengvosios pramonės ir žemės ūkio produktus.

Remiantis smegenų centro „Expert Grup“ vykdomojo direktoriaus Adiano Lupusoro 2014 m. pabaigoje paskelbta studija apie Moldovos ir Europos Sąjungos Asociacijos ir laisvosios prekybos susitarimo įtaką Padniestrei, tikras iššūkis šio regiono laukia, kai nustos galioti specialiai Padniestrei pritaikytos Asociacijos susitarimo išimtys.

Kai Moldova pasirašė susitarimą su Europa Padniestrei buvo nustatytas pereinamasis laikotarpis: per jį Padniestrė turėjo pasiruošti importo tarifų atsisakymui prekėms iš Europos Sąjungos.

Šiuo metu Padniestrės prekės plaukia į Europos Sąjungą laisvai, bet europietiškų prekių importas į regioną apmokestinamas. Padniestrė iš to išlošia finansiškai.

Ilgainiui regionas turės atsisakyti importo tarifų prekėms iš Europos Sąjungos. Jei to nepadarys - Europos Sąjunga gali apmokestinti importą iš Padniestrės, o tai gali turėti reikšmingos įtakos ir taip silpnai regiono ekonomikai.