Moteris laukia kraujo tyrimo rezultatų ir tikisi įrodyti, kad incidento metu buvo blaivi, nors policijos alkotesteris parodė 1,69 promilės girtumą (atėmus paklaidą fiksuotos 1,66 promilės) – tai vidutinis girtumo laipsnis.

Lauks kraujo tyrimo

D. Gineikaitė šeštadienį Kaune, Savanorių prospekte, sukėlė nedidelę avariją, kai persirikiuodama automobiliu „Nissan Qashqai“ atsitrenkė į ta pačia kryptimi važiavusį „Mitsubishi Outlander“. Pastarąjį automobilį vairavo 38-erių metų vyras, kuriam kilo įtarimas dėl D. Gineikaitės blaivumo.

Jis ir iškvietė policijos pareigūnus, kurie nustatė D. Gineikaitės girtumą, nors pati moteris teigė alkoholio nevartojusi. Norėdama įrodyti savo tiesą D. Gineikaitė pranešė davusi kraujo tyrimams ligoninėje.

Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vadas Žydrūnas Adomaitis DELFI pasakojo, kad visi policijos naudojami alkotesteriai yra patikrinti metrologiškai, girtumo rodmenys fiksuojami aparato atmintyje su data ir laiku, taip pat atspausdinamas dokumentas ir visa tai užrašoma į registracijos žurnalą.

Policijos generalinis komisaras Linas Pernavas pirmadienį žurnalistams sakė pasitikintis tiek policijos pareigūnais, tiek policijos naudojamais alkotesterių aparatais.

NŽT pranešime spaudai pirmadienį rašoma, kad „NŽT vadovė teigia atlikusi tyrimus ligoninėje, kurie parodė 0 promilių“.

NŽT Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Audrius Gelžinis savo ruožtu DELFI sakė, kad kraujo tyrimo rezultatai turi paaiškėti per 10 darbo dienų. Iš jo žodžių galima spręsti, kad kraujo tyrimo rezultatai, skirtingai nei rašoma pranešime spaudai, nėra aiškūs.

Toksikologas: norint pasiekti tokį girtumą, reikėjo išgerti ne vieną taurę

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų gydytojas toksikologas Jonas Šurkus teigia, kad, nors kiekvieno žmogaus organizmas labai skirtingai reaguoja į alkoholį, tačiau 1,66 promilės girtumas, pasak toksikologo, pasiekiamas išgėrus ne vieną vyno taurę.

„1,66 promilės girtumas yra didelis. Nors iš kitos pusės yra buvę, kad žmogus purkšteli dezodoranto į burną ir momentinis girtumas būna labai didelis, o po 15-20 minučių nieko nebebūna“, - sako J. Šurkus.

„Kai situacija konfliktinė, geriausiai į tai atsako kraujo tyrimas. Bet jei tikrai buvo 1,66 girtumas, tai tikrai ne taurė vyno. Šiaip pasakysiu nemoksliškai: anksčiau sakydavo – išgerk gramą degtinės kilogramui svorio ir važiuok ne anksčiau nei po valandos. Tai esą nebus daugiau nei 0,4 promilės. Vadinasi, apie 60 kg žmogus galėtų išgerti 60 g gramų degtinės“, - sako pašnekovas, pridurdamas, kad tokia liaudies išmintis moksliškai nėra paremta.

Pasak J. Šurkaus, jeigu policija teisingai nustatė 1,66 promilės girtumą, tai kraujo tyrimas kitokių rezultatų neparodys. „Nebent tik aparato gedimas“, - svarstė toksikologas.

Klausiamas, ar nuo girtumo patikrinimo alkotesteriu iki kraujo paėmimo tyrimams galima kaip nors palengvinti situacija, J. Šurkus sakė, kad tai įmanoma tik minimaliai.

„Jeigu žmogui nustatytų 0,5 promilės girtumą ir jis važiuodamas gertų labai daug skysčių, gal ir pasimažintų. Per valandą rodmenys ir šiaip nukristų apie 0,1 promilės. Kadangi ten per valandą reikia duoti kraujo tyrimams, tai ir šiaip truputį pakrenta, jei atsigeri daugiau skysčių, irgi gali kiek pakristi. Bet, sakykime, žmogus išgėrė, praėjo 20 minučių, jį pagavo policija, o pas jį tuo metu vyksta rezorbcija. Maksimali rezorbcijos koncentracija yra apytiksliai po valandos. Tai jei jį pagavo šviežiai išgėrusį, tai už valandos rodmenys bus dar didesni“, - pasakojo toksikologas.

Aptarė partijoje

Pati D. Gineikaitės istorija pateikiama tik per kitus asmenis, daugiausia, per žemės ūkio ministrę Virginiją Baltraitienę, kuriai D. Gineikaitė formaliai yra pavaldi.

V. Baltraitienė DELFI aiškino neturėjusi kito būdo nušalinti D. Gineikaitės, nes iš policijos nėra gavusi jokios informacijos, NŽT vadovė vairavo ne tarnybos metu ir ne tarnybiniu automobiliu. Pasak ministrės, šiuo metu net nėra galimybės pradėti tarnybinio patikrinimo, mat būtų sunku įrodyti, kad tai kaip nors kenkia darbui. Jos manymu, viską turės spręsti teismas.
Virginija Baltraitienė

Neoficialiomis žiniomis, teismo posėdis paskirtas 2016 m. sausio 20 d.

DELFI žiniomis, situacija pirmadienį ryte buvo aptarta ir Darbo partijos atstovų. Jiems situaciją irgi nupasakojo V. Baltraitienė, o ne D. Gineikaitė.

NŽT vadovė nėra Darbo partijos narė, nors jos patarėjas Gintaras Jonas Furmanavičius – įtakingas darbietis.
Gintaras Furmanavičius

Posėdyje buvo iškelta abejonių: politikams pateikta, kad iš „Mitsubishi Outlander“ išlipęs vyras į D. Gineikaitę kreipėsi vardu ir pavarde, sakydamas, kad jai bus prastai. Užsiminta ir apie tai, kad policija atvyko stebėtinai greitai. Šiomis užuominomis tarsi parodyta, kad istorija nėra visiškai aiški.

NŽT pavadinimas pastaruoju metu skambėjo vienoje skambioje istorijoje. Neseniai viešumoje pasirodė informacija, kad savivaldybės valdoma „Vilniaus vystymo kompanija“ Žvėryne esantį betono luitą, kuris įvardijamas kaip 1 proc. baigtumo pastatas, pardavė uždarajai akcinei bendrovei „Jungtiniai projektai“, kurią valdo Evaldas Lukaševičius.

Nežinia kaip, bet vėliau šis nekilnojamojo turto objektas atiteko to paties E. Lukaševičius įsteigtai bendrovei „Rinega“. Ši bendrovė, su kuria NŽT sudarė žemės nuomos sutartį, egzistuoja tik popieriuose.

2014 m. pabaigoje įsteigta bendrovė faktiškai niekada neturėjo nė vieno darbuotojo, tačiau galimai nelegalus jos darbuotojas, direktorius E. Lukaševičius, sugebėjo įtikinti NŽT Vilniaus skyriaus buvusį vedėją Arvydą Jušką su bendrove sudaryti 55 metų trukmės milijonais vertinamą valstybinės žemės nuomos sutartį.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) dėl to atlieka ikiteisminį tyrimą, o Vilniaus meras Remigijus Šimašius jau galanda kirvį „Vilniaus vystymo kompanijos“ vadovui Renatui Dūdoniui.

Incidentą siūloma tirti Seimo Antikorupcijos komisijai

Seimo vicepirmininkas Kęstas Komskis siūlo Seimo Antikorupcijos komisijai tirti incidentą dėl Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) prie Žemės ūkio ministerijos direktorės Daivos Gineikaitės.

Anot jo, mažų mažiausiai neetiška dėl akivaizdaus pažeidimo mėginti išvengti atsakomybės ir mesti kaltinimus policijos pareigūnams ar jų įrangai.

„Galima pajuokauti, kad Lietuvoje gimė nauja mada dėl visko kaltinti policiją. Tačiau situacija iš tiesų visai nejuokinga. Joje daug neaiškumo. Policijos pareigūnai tvirtina, kad NŽT direktorė vairavo neblaivi, medikai pateikė kitokią išvadą. Natūralu, kad kyla klausimas, kas teisus, o kas sako netiesą. Todėl siūlau šį incidentą nagrinėti Seimo Antikorupcijos komisijai ir išsiaiškinti, galbūt viena pusė galimai dangsto pažeidėją (tikėtina ne veltui), o kita pusė – neteisėtai kaltina, siekdama pakenkti. Ir vienu, ir kitu atveju neišvengiame korupcijos apraiškų. Į Antikorupcijos komisijos posėdį siūlau pakviesti visas puses: policijos pareigūnų, medikų atsakingus atstovus, žemės ūkio ministrę ir pačią NŽT direktorę D. Gineikaitę“, – teigė K. Komskis.

ELTA jau skelbė, kad NŽT vadovaujanti D. Gineikatė laikinai nušalinta nuo vadovės pareigų, ji išeina neapmokamų atostogų. Toks sprendimas priimtas po jos susitikimo su žemės ūkio ministre V. Baltraitiene.

Praėjusį šeštadienį D. Gineikaitė Kaune sukėlė avariją. Įtariama, kad moteris buvo neblaivi, po autoįvykio ji davė papildomus tyrimus ligoninėje. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo.

D. Gineikatė NŽT pradėjo vadovauti praėjusių metų gruodžio 17 dieną.