Po lapkričio 20 d. atlikta gyventojų apklausa atskleidė, kad pasitikėjimas policijos pareigūnais krito 12 proc. punktų, o reitingų lentelėje ši institucija krito iš 3 į 9 vietą. Gruodžio pradžioje policija pasitikėjo 58 proc. gyventojų, priešingos nuomonės laikėsi 39 proc. Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Baltijos tyrimai“ lapkričio pradžioje atliktoje analogiškoje apklausoje pareigūnais pasitikėjo 70 proc. respondentų, nepasitikėjo – 27 proc.
„Baltijos tyrimų“ sociologo Romo Mačiūno teigimu, kritęs pasitikėjimas rodo, kad visuomenės akyse policija nesusitvarkė su situacija: viešojoje erdvėje buvo nuolat akcentuojama, kad ginklas buvo prarastas dėl konkrečių policininkų aplaidumo, o įvertinus incidentą, anot R. Mačiūno, galima daryti išvadą, kad pačios gaudynių operacijos mastas buvo perdėtas. Sociologo teigimu, įtakos vertinimui turėjo ir tarptautiniai įvykiai.
„Tuo metu vyko ir labai plačiai nušviesti Paryžiaus teroro aktai, todėl teroro aktų grėsmės pojūtis buvo padidėjęs“, – Eltai sakė R. Mačiūnas.
Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Medijų tyrimų laboratorijos vadovas daktaras Andrius Šuminas įsitikinęs, kad komunikuodami su visuomene pareigūnai klaidų nedarė – informacija žiniasklaidai buvo teikiama operatyviai, policija visuomenės informavimui pasitelkė socialinius tinklus, bet šie veiksmai nenustelbė paties ginklo praradimo fakto.
„Jeigu yra kažkokia akivaizdi profesinė nekompetencija, funkcijų neatlikimas, jau ir komunikacija tų dalykų neužtušuosi, nors ja galima minimizuoti kažkokias žalas“, – teigė A. Šuminas.
Po gaudynių policijos vadovai ir „Aro“ antiteroristinės rinktinės vadas pareiškė apie specialiųjų priemonių trūkumą, spragoms panaikinti buvo skubiai surastas papildomas finansavimas kitų metų biudžeto eilutėse. Pasak A. Šumino, įvardijus problemas, jėgos struktūros taip pat aktyviai turėtų komunikuoti pranešdamos, kaip jos yra sprendžiamos.
„Kai visuomenė girdi, kad policija neturi kažko, visuomenės sąmonėje pasitikėjimas policija neauga. Lygiai taip pat, jei visuomenė išgirstų, kad policija įsigijo kažkokių įrankių ir dėl to bus efektyvesnis darbas, tada aišku, kad pasitikėjimas augs, – teigia VU dėstytojas. – Turėtų tos institucijos daugiau komunikuoti, kada tas finansavimas yra skiriamas, kas už tai bus įsigyta, kokią įtaką turės tos naujos įrangos įsigijimas darbo efektyvumui“.
Anot R. Mačiūno, gyventojų pasitikėjimo pareigūnais kritimas labai panašus į situaciją 2007 m., kai girtas pareigūnas Skuodo rajone avarijos metu pražudė tris vaikus. Pasak sociologo, tuomet prireikė beveik metų, kol pasitikėjimas pareigūnais grįžo į prieš tai buvusį lygį. Kitokios nuomonės laikosi A. Šuminas – pastarasis įvykis nesibaigė tragiškai, todėl gyventojai incidentą turėtų užmiršti greičiau.
Be pasitikėjimo policija, gruodžio pradžioje gyventojai taip pat mažiau palankumo rodė ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai, Valstybės saugumo departamentui, krašto apsaugos sistemai, Valstybės sienos apsaugos tarnybai – pasitikėjimas šiomis institucijomis krito daugiau kaip 5 proc. punktais.
Kaip ir anksčiau, gyventojai labiausiai pasitiki ugniagesiais gelbėtojais (87 proc. pasitiki, 10 proc. nepasitiki), Bažnyčia (68 proc. pasitiki, 23 proc. nepasitiki) ir Prezidento institucija (64 proc. pasitiki, 29 proc. nepasitiki). Mažiausiai pasitikima teismais (39 proc. pasitiki, 54 proc. nepasitiki), komerciniais bankais (38 proc. pasitiki, 57 proc. nepasitiki) ir Seimu (28 proc. pasitiki, 69 proc. nepasitiki).
