Pasak Premjero, draudimas politikui visą gyvenimą dalyvauti rinkimuose nesuderinamas su demokratijos principais, be to, toks sprendimas Lietuvai gali grėsti baudomis.

Interviu „Žinių radijui“ Ministras Pirmininkas prisipažino tikėjęsis kitokio sprendimo šiuo klausimu.

„Aš tikėjausi kitokio sprendimo dėl kelių priežasčių. Pirma, tai, kad mes kaip politikai ir tarptautinėje aplinkoje atrodome labai nesolidžiai, nes aiškiai yra Europos Žmogaus Teisių Teismas pareiškęs, kad nė viena demokratinė teisinė valstybė negali uždrausti politikui dalyvauti rinkimuose visam gyvenimui. Antras dalykas: reikia suprasti, kad Lietuvai gali būti pradėtos taikyti baudos už tokį sprendimą. Mes vis dėlto parodome, kad kai kada asmeninės kai kurių politikų ambicijos yra aukščiau už mūsų šalies demokratijos principus ir teisės supratimą“, – teigė Premjeras.

Pasak Ministro Pirmininko, visuomenė turi teisę balsuoti ir pasirinkti politikus, todėl to negalima uždrausti.

„Tai čia, aš manau, yra dar viena problema, kad politikai kai kada prisiima sau gal ir per daug didelius įgaliojimus arba įsipareigojimus, kai kada nepaliekant tos teisės visuomenei ateiti per rinkimus ir balsuoti už norimą kandidatą“, – kalbėjo Vyriausybės vadovas.

ELTA primena, kad Seimas antradienį nepritarė Konstitucijos 56 straipsnio pataisai, kuri atvertų „tvarkiečių“ lyderiui europarlamentarui R. Paksui galimybę tapti Seimo nariu.

Seimui pritrūko balsų, kad Konstitucijos pataisa būtų priimta. Už ją balsavo 83 Seimo nariai, prieš buvo 11, susilaikė 13 parlamentarų.

Šiuo metu pagal galiojančią konstitucinę doktriną visam laikui Seimo nariu negali būti renkamas asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš einamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą.

Tikisi, kad Seimo Pirmininkė atsižvelgs į V. Landsbergio prašymą

Premjeras, Socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius sako, kad Seimo vadovė Loreta Graužinienė turėtų atsižvelgti į Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininko- atkurtos nepriklausomos Lietuvos Respublikos vadovo, Nepriklausomybės Akto signataro prof. Vytauto Landsbergio kreipimąsi negaišti laiko dėl Laisvės premijos jam skyrimo.

„Jeigu ponas Vytautas Landsbergis taip pageidauja, tai aš manau, kad į jo pageidavimus tikriausiai Seimo Pirmininkė atsižvelgs, bet mano pozicija buvo aiškiai išsakyta“, – interviu „Žinių radijui“ sakė Premjeras.

V. Landsbergis atviru laišku kreipėsi į Seimo Pirmininkę L. Graužinienę ragindamas negaišti laiko dėl Laisvės premijos.

„Gerbiama Ponia Lietuvos Seimo Pirmininke, matau, kad Seimo nariai be reikalo vargsta ir gaišta laiką dėl 2015 metų Laisvės premijos. Jau iškart buvau pasakęs viešame portale tą lapkričio dieną: Seimo nariai balsavo arba nebalsavo, ir dalykas baigtas. Šiandien vėl siūlau Seimui nebesvarstyti, nesijaudinti dėl tos premijos, nes ir pinigų neimčiau, o susikaupti rimtiems valstybės darbams“, – laiške sako V. Landsbergis.

Kaip ELTA jau skelbė, lapkričio 24 d. Seimas nepritarė siūlymui 2015 metų Laisvės premiją paskirti prof. V. Landsbergiui.

Po svarstymo už šį Seimo Pirmininko pavaduotojos, Laisvės premijų komisijos pirmininkės Irenos Degutienės pristatytą Seimo nutarimo projektą balsavo 53 Seimo nariai, prieš buvo 13, susilaikė 48 parlamentarai. Nepritarus projektui po svarstymo, jis grąžintas komisijai tobulinti.

Vadovaujantis Laisvės premijos įstatymu, 2011 m. rugsėjo 15 d. įsteigta Laisvės premija. Ja siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą.

Laisvės premija kiekvienais metais įteikiama Laisvės gynėjų dieną – sausio 13-ąją.

Pirmoji Laisvės premija 2011 m. skirta Rusijos kovotojui už laisvę, žmogaus teises ir demokratiją Sergejui Kovaliovui, antroji – 2012 m. skirta Lietuvos laisvės lygos įkūrėjui, „45-ių pabaltijiečių memorandumo“ iniciatoriui, politiniam kaliniui Antanui Terleckui, trečioji – 2013 m. skirta kovotojui už Lietuvos laisvę ir žmogaus teises, aktyviam Lietuvos neginkluoto pasipriešinimo dalyviui, politiniam kaliniui, pogrindinės spaudos leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ steigėjui, redaktoriui, Tikinčiųjų teisių gynimo katalikų komiteto nariui, arkivyskupui Sigitui Juozui Tamkevičiui, ketvirtoji – 2014 m. skirta Lenkijos visuomenės veikėjui, disidentui, vienam iš „Solidarumo“ lyderių, žurnalistui, eseistui ir politikos publicistui, Lenkijos dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiajam redaktoriui Adamui Michnikui.

Šiuo metu Seimo posėdžių sekretoriate užregistruoti keli projektai, kam turėtų būti skirta Laisvės premija. Grupė parlamentarų, tarp kurių yra ir Premjeras A. Butkevičius, teikia siūlymą premiją skirti V. Landsbergiui. Kiti siūlo šį apdovanojimą skirti Sausio 13-osios aukoms, Seimo narys Linas Balsys yra pateikęs iniciatyvą premiją skirti visiems laisvės gynėjams.

Seimo Etikos ir procedūrų komisija yra rekomendavusi Laisvės premijos šiais metais neskirti niekam.