Per įtariamą teroro aktą, kurį Egiptas neigia, žuvo 224 keleiviai, bet Rusijos prezidentas tylėjo septyniolika ilgų dienų ir prabilo tik pareikšdamas, kad kaltieji bus surasti.

Turkijai numušus „Su-24" ir sukilėliams pašovus numušto orlaivio paieškos operacijoje dalyvavusį sraigtasparnį „Mi-8" žuvo 2 žmonės – pilotas ir jūrų pėstininkas. Tačiau V. Putinas griaudi iki šiol ir ėmėsi konkrečių veiksmų nubausti Turkiją.

Kodėl Rusijos prezidento reakcija tokia prieštaringa? Ir kaip V. Putinas reaguodavo Rusiją ištikus kitoms katastrofoms, nusinešusioms Rusijos piliečių gyvybes.

„Plačiąja prasme, žmogaus gyvybė Rusijoje neturėjo jokios vertės niekada. Galima žiūrėti istoriškai apimant carų laikotarpius, revoliucijas, Antrąjį pasaulinį karą, kai buvo visiškai nesvarbu, kiek milijonų žmonių žus, svarbu, koks pasiektas rezultatas. Vakarietiškas mąstymas, kad žmogaus gyvybė turi kokią nors vertę Rusijoje niekados nebuvo vertinamas“, - sako Vašingtone įsikūrusio Europos politikos analizės centro (CEPA) analitikas Marius Laurinavičius.

Pasak analitiko, tai lemia, kad aukų skaičius neturi įtakos Rusijos politikų reakcijai į ištikusią krizę, teroristinį aktą ar tiesiog katastrofą. Jų reakciją diktuoja politiniai interesai.

Apžvalgininkas Audrius Bačiulis teigia, kad Rusijai būdinga vienu skandalu gesinti kitą, o visuomenei viso labo rūpi tik bendra Rusijos didybė, o ne ekonominė kiekvieno individo gerovė.

„Kokioje sveiko proto šalyje per orų prognozę būtų pasakojama, koks oras palankus patogus bombarduoti Sirijai? Sukurta visiška psichozė. Kasdienis rusų įvykių aptarimas susiveda į tai, ką Rusija pergalingai bombarduoja, šaudo ar daužo", - sako A. Bačiulis.

Pasak apžvalgininko, neseniai jo aptiktas sociologinis tyrimas Rusijoje atskleidžia, kad iš vienos pusės valdžia tradiciškai yra keikiama, tačiau tokie faktai kaip Krymo susigrąžinimas verčia rusus ta pačia valdžia didžiuotis.

„O, kalam visiems į klyną, tai V. Putinas yra kietas! Gyvenimas blogas, valdžia bloga, fabriko savininkai bjaurybės, ministrai vagys, bet V. Putinas šaunuolis, nes sugrąžino Krymą, Rusija atsistojo nuo kelių, mes visam pasauliui parodėme, kad visi turi bijoti. Tai sena ruso psichologija, kurią atskleidžia patarlė: „Gerai negyvenom, nereikėjo nė pradėti", - sako A. Bačiulis.

Daugiabučių sprogdinimai 1999 m.

1999 m. rugsėjo 4 d. Dagestano mieste Buinakske susprogdinus automobilyje paslėptus sprogmenis griuvo du daugiabučio namo blokai, rugsėjo 8 d. Maskvoje buvo susprogdintas devynaukštis gyvenamųjų butų pastatas Gurijanovo aikštėje, rugsėjo 13 d. sprogimas įvykdytas Kaširskoje gatvėje, rugsėjo 16 d. Volgodonske sprogmenų prikrautas sunkvežimis sprogo ties devynaukščiu pastatu. Per šią seriją žuvo daugiau nei 300 gyventojų.

Rusijos vyriausybė sprogdinimais apkaltino čečėnų kovotojus ir pradėjo antrąjį Čečėnijos karą, kuris išaugino tuometinio premjero V. Putino reitingus, todėl jis be vargo buvo išrinktas prezidentu po Boriso Jelcino.

Susprogdintas daugiabutis Gurijanovos gatvėje, Maskvoje, 1999 m.

„Jei jie bus oro uoste, mes juos nužudysime ten. Ir, atleiskite man, jei jie bus tualete, mes juos išnaikinsime išvietėse“ - griaudėjo V. Putinas.

Tačiau, kaip sako M. Laurinavičius, „Rusija terorizmu naudojasi kaip objektu ir valstybės įrankiu manipuliacijoms tiek šalies viduje, tiek užsienyje“. Sprogdinimai daugiabučiuose daugelio analitikų buvo traktuojami kaip pretekstas įsiveržti į Čečėniją ir sustiprinti V. Putino pozicijas vidinėje kovoje dėl prezidento posto.

„Dėl 1999 m. sprogdinimų aš neturiu jokių abejonių, kad tai FSB darbas, ir viskas buvo panaudota taip, kaip ir turėjo būti panaudota. Toks ir buvo planas“, - DELFI sakė M. Laurinavičius.

Povandeninio laivo „Kursk“ tragedija

2000 m. rugsėjo 12 d. Barenco jūroje per karinių jūsų pajėgų pratybas nuskendo atominis povandeninis laivas „Kursk”. Remiantis oficialiais duomenimis, laivo viduje dėl degalų nuotėkio sprogo torpeda, todėl laivo skyriuose kilo gaisras, žuvo visi 118 įgulos narių. „Kursk“ buvo laikomas geriausiu povandeniniu laivus Šiaurės flotilėje.

Ištikus tragedijai, amerikiečių, britų ir norvegų kariniai laivynai pasisiūlė padėti, tačiau iš pradžių Rusija pagalbos atsisakė. Rusijos institucijos savo visuomenei teigė, kad visa laivo įgula žuvo iškart ištikus tragedijai arba netrukus po jos, bet vėliau buvo atrasti 23 įgulos narių, kurie liko gyvi sprogus torpedai, kūnai. Prie vieno kūno buvo rastas tai įrodantis raštelis.

Rusijos prezidentas V. Putinas nuskendus laivui atostogavo pietinėje Rusijos dalyje ir pirmą pranešimą paskelbė ketvirtą dieną nuo kontakto praradimo su „Kursk“.

Vladimiras Putinas

Jis pareiškė, kad situacija kritinė, bet teigė, kad Rusija turi viską, ko reikia paieškos ir gelbėjimo operacijai. Į Maskvą koordinuoti krizės V. Putinas grįžo praėjus šešioms dienoms nuo jos pradžios. Tą pačią dieną Rusija paprašė britų ir norvegų pagalbos.

„V. Putinas tada dar buvo pirmi metai valdžioje, dar nebuvo pakankamai išsitreniravęs tautos vado vaidmeniui, nežinojo, kaip reaguoti. Vyravo visiškas pasimetimas“, - teigia M. Laurinavičius.

Iškart po tragedijos Levados centro atlikti tyrimai atskleidė, kad 72 proc. gyventojų manė, jog gelbėdama įgulą šalis galėjo padaryti daugiau. Praėjus penkiolikai metų taip manė jau tik 38 proc. žmonių. Per tą laiką Kremlius įgijo pagrindinių žiniasklaidos kanalų kontrolę.

„Nord-Ost“ tragedija

2002 m. lapkričio 23-26 dienomis tragedija ištiko Maskvos teatro centrą Dubrovkoje, kai ginkluoti teroristai įkaitais paėmė „Nord-Ost“ miuziklo žiūrovus ir teatro personalą – iš viso iki 1000 žmonių.

Teroristai reikalavo išvesti Rusijos pajėgas iš Čečėnijos.

Specialiosios tarnybos po trijų dienų šturmavo teatrą ir panaudojo nežinomas dujas: nors teroristai buvo eliminuoti, tačiau per šturmą žuvo 130 įkaitų – patys užpuolikai nušovė vos penkis žmones, 119 įkaitų mirė ligoninėje.

„Nord-Ost“ aukoms Europos žmogaus teisių teisme atstovavęs advokatas teigė, kad dauguma žmonių užduso, nes jai nebuvo tinkamai pasirūpinta. Po šturmo aštuonias valandas valdžia išvis neigė dujų panaudojimą, tačiau ir vėliau neatskleidė jų sudėties, todėl gydytojai neturėjo reikiamos informacijos kaip padėti aukoms.

Maskvos sveikatos priežiūros įstaigų vadovas Andrejus Seltsovskis ir pats V. Putinas teigė, kad panaudotos dujos negalėjo sukelti mirties, bet jų pavadinimas ir cheminė formulė buvo įslaptinti. Ekspertai svarstė, kad teatre galėjo būti panaudotas junginys, kurio pagrindą sudaro fentanilis – opioidas, daug kartų stipresnis už morfiną.

Pats V. Putinas, pasimokęs iš „Kursk“ tragedijos, atšaukė užsienio vizitus, tačiau po šturmo gynė jėgos panaudojimą per televiziją sakydamas, kad saugumo pajėgos „padarė neįmanoma ir išgelbėjo šimtus žmonių“. Jo teigimu, operacija įrodė, kad „Rusijos parklupdyti ant kelių neįmanoma“, nors prašė atleidimo, kad nebuvo išgelbėta daugiau įkaitų.

Praėjus kelioms dienoms po šturmo V. Putinas pagrasino: „Rusija atsakys visomis priemonėmis, kurios yra adekvačios Rusijos Federacijai kylančioms grėsmėms, atakuos visas vietas, kur yra teroristai, šitų nusikaltimų organizatoriai, jų ideologiniai ir finansiniai rėmėjai. Aš pabrėžiu, bet kur, kur jie yra“.

V. Putinas nepatikslino, bet daugelis komentatorių šį grasinimą manė esant nukreiptą į Gruziją, nes prieš tai V. Putinas buvo apkaltinęs, kad čečėnų kovotojai slepiasi šioje šalyje.

Teroristinė ataka Beslane

2004 m. rugsėjo 1 d. teroristai užėmė mokyklos pastatą Šiaurės Osetijos mieste Beslane. Užpuolikai įkaitais paėmė apie 1100 žmonių – mokinių, jų tėvų ir mokytojų. Mokykla buvo šturmuota rugsėjo 3 d., iš viso žuvo 334 žmonės, įskaitant 186 vaikus ir 13 pareigūnų.

Beslano tragedija 2004 m.

Teroristai reikalavo Rusijos pajėgų pasitraukimo iš Čečėnijos ir nepriklausomybės. Beslano mokyklos ataką surengęs čečėnų lyderis Šamilis Basajevas interviu Rusijos žurnalistui Sergejui Babitskiui aiškino nesitikėjęs tokios baigties: „Beslane klausimas buvo arba sustabdyti karą, arba atstatydinti V. Putiną. Jei visa tai būtų buvę įgyvendinta, visi žmonės būtų buvę paleisti“.

Pats V. Putinas tragediją Beslane, kaip ir teatro užpuolimą Dubrovkoje, laikė tarptautinio terorizmo apraiška, vengdamas net užsiminti apie Čečėniją. Kreipdamasis į visuomenę rugsėjo 4 d. V. Putinas net nepaminėjo Čečėnijos pavadinimo: „Mes turime reikalą ne su atskirais, izoliuotais teroristais. Mes turime reikalą su tarptautinio terorizmo įsitraukimu į karą su Rusija – tai visaapimantis, žiaurus karas, kuris vėl ir vėl atima mūsų piliečių gyvybes“.

Tačiau V. Putino bendravimo būdas teroristinių išpuolių ar įvairių nelaimių metu aiškiai kito: nuskendus povandeniniam laivui „Kursk“, jis net neatšaukė atostogų, tačiau įvykus Beslano tragedijai prezidentas susitiko su užsienio žurnalistais ir akademikais bei bandė paaiškinti, kodėl atsisakė derėtis su užpuolikais.

„Kodėl jums nesusitikus su Osama bin Ladenu, nepakvietus į Briuselį ar Baltuosius rūmus, nepasikalbėjus ar nepaklausus ir nedavus, ko jis nori, kad paliktų jus ramybėje?“ - 2004 m. rugsėjo 7 d. piktinosi V. Putinas, sulaukęs klausimo dėl nesiderėjimo su užpuolikais.

Beslano tragedija 2004 m.

V. Putinas po metų nuo Beslano tragedijos susitiko su žuvusių vaikų motinomis, nors šio žingsnio vengė. Moterys susitikimo prašė mėnesių mėnesiais, norėdamos sužinoti, kaip vyksta tyrimas.

„Nors dėl Nord-Ost ir Beslano tragedijų yra įvairių įtarimų, kas ir kaip juos įvykdė, kas stovėjo už teroristų, bet šiose istorijose įrodymų mažiau. Vis tik 1999 m. sprogdinimai, Nord-Ost ir Beslano tragedijos turi bendrą vardiklį - jos visos buvo panaudotos silovikų (jėgos struktūrų atstovų - DELFI) valdžios įtvirtinimui. Visi šitie teroro aktai vienaip ar kitaip buvo panaudoti šito režimo įtvirtinimui. Todėl ta sąsaja su 1999 m. visados ir iškyla“, - sako M. Laurinavičius.

Sutapimas ar ne, bet 2005 m. V. Putinas pakeitė gubernatorių skyrimo tvarką – jie tapo ne renkami, o skiriami.

Uljanovskos kasyklos sprogimas

2007 m. kovo 19 d. Kemerovo apskrityje Uljanovskos anglies kasykloje įvyko sprogimas, kuris nusinešė 110 žmonių gyvybes. Nelaimės dieną buvo diegiama dujų nuotėkio aptikimo ir lokalizavimo sistema.

Uljanovskos anglies kasykla priklausė įmonei „Yuzhkuzbassugol“, kurios 50 proc. proklausė Romano Abramovičiaus įmonei „Evraz“. Kasykla buvo atidaryta tik 2002 m. specialiai per 50-ąjį V. Putino gimtadienį.

Nelaimės priežastimi valdžia įvardijo saugumo taisyklių nesilaikymą.

Sajano-Šušensko hidroelektrinės gedimas

2009 m. rugpjūčio 17 d. buvo uždaryta didžiausia Rusijos ir šešta pasaulyje Sajano-Šušensko hidroelektrinė, nes į vidų su įrengimais ėmė plūsti vanduo. Trys iš dešimt turbinų buvo visiškai sugadintos, kitos - apgadintos.

Didžiausia hidroelektrinės katastrofa Rusijoje ir SSRS pareikalavo 75 gyvybių. Rusijos Dūmos komitetas, tyręs katastrofą, įvardijo apie 20 atsakingų darbuotojų.

Gaisras Permės klube

2009 m. gruodžio 5 d. Permės klube „Raišas arklys“ kilo didžiausias gaisras posovietinės Rusijos istorijoje, pareikalavęs 156 žmonių gyvybių. Ugnis kilo klube surengus pirotechnikos šou, kai nuo kibirkščių užsiliepsnojo medinės lubos.

Dėl šio gaisro buvo atleista daugybė Ugniagesių departamento pareigūnų ir visa Permės krašto valdžia.

Ataka Maskvos metro

2010 m. kovo 29 d. dvi savižudės iš Dagestano Lubiankos ir Kultūros parko stotelėse Maskvos metro. Per šį išpuolį žuvo 41 žmogus, atsakomybę prisiėmė vadinamojo „Kaukazo emyrato“ lyderis Doku Umarovas.

Tuo metu V. Putinas ėjo premjero pareigas, prezidento postas buvo užleistas Dmitrijui Medvedevui. V. Putinas dėl teroristinės atakos sutrumpino savo vizitą Krasnojarsko mieste, skyrė lėšų iš rezervo fondo aukų laidotuvėms ir sužeistųjų gydymui, tačiau plačių interviu nedavė.

Vladimiras Putinas lanko Maskvos metro sprogdinimų aukas ligoninėje

„Aš esu įsitikinęs, kad teisėsaugos institucijos dės visas pastangas susekti ir nubausti nusikaltėlius. Teroristai bus sunaikinti“, - teigė V. Putinas.

D. Medvedevas teroristus išvadino gyvuliais, bet iš esmės pakartojo V. Putino žodžius.

Teroristinė ataka Domodedovo oro uoste

2011 m. sausio 24 d. savižudis sprogdintojas iš Ingušijos atakavo tarptautinį Maskvos Domodedovo oro uostą, sprogmens galingumas prilygo 7 kilogramams trotilo, bomba buvo pripildyta šrapnelio. Išpuolio metu žuvo 37 žmonės, atsakomybę prisiėmė D. Umarovas iš „Kaukazo emyrato“.

Vladimiras Putinas lanko Domodedovo oro uosto sprogdinimo aukas

Tuometinis premjeras V. Putinas, kaip visuomet, pareiškė, kad „atpildas buvo neišvengiamas“, tačiau nuo plačių komentarų susilaikė. D. Medvedevas kalbėjo apie prastą saugumo situaciją oro uostuose.

Keleivinio lainerio sprogimas virš Sinajaus

2015 m. spalio 31 d. Rusijos skrydžių bendrovės „Kogalymavia“ lėktuvas „A321“, skridęs iš Šarm aš Šeicho į Sankt Peterburgą, sudužo virš Sinajaus pusiasalio. Lėktuvu skrido 224 žmonės, įskaitant įgulą – visi jie žuvo.

Atsakomybę už lėktuvo sprogimą prisiėmė Sinajaus pusiasalyje veikianti teroristinė grupuotė „Wilayat Sinai“ (Sinajaus provincija), kuri yra prisiekusi ištikimybę ISIS.

JAV ir Jungtinės Karalystės žvalgybos pirmos paskelbė, kad lainerio sprogimą galėjo sukelti į orlaivį įneštas sprogmuo. Rusijos Federalinės saugumo tarnybos vadovas Aleksandras Bortnikovas teroristinio akto faktą patvirtino tik lapkričio 17 d. - tą pačią dieną prabilo ir V. Putinas.

Prabilęs V. Putinas tradiciškai pagrasino surasti kaltuosius.

„Mūsų širdies ir sielos žaizdos neužgis per amžius, bet tai nesustabdys mūsų: mes rasime ir nubausime kaltuosius. Mes rasime juos bet kur, kur tik jie besislėptų. Rasime bet kuriame pasaulio kampe ir juos nubausime", - sakė V. Putinas.

Rusijos FSB net pažadėjo 50 mln. dolerių už informaciją apie sprogdintojus.

Galiausiai Egipto tyrėjai paskelbė, kad, negalutiniais duomenimis, lėktuve sprogmens nebuvo, bet į tai Rusija niekaip nereagavo.

„Mano įsitikinimu, lėktuvo sprogimas visam Rusijos elitui ir pačiam V. Putinui buvo milžiniška staigmena. Jie to nesitikėjo ir nežinojo kaip reaguoti, todėl ilgą laiką ir nereagavo. Ir kodėl galima tą įtarti? Egzistuoja vienas akivaizdus dalykas: Rusija nekariauja prieš ISIS. Būtent dėl to tas teroro aktas, kuris iškart buvo siejamas su ISIS, jiems buvo didžiulė staigmena", - sako M. Laurinavičius.

Pašnekovo teigimu, atsakomybę už išpuolį prisiėmusi „Wilayat Sinai“, nors ir skelbia ištikimybę ISIS, iš tiesų siekia lokalių tikslų, tarp kurių yra Egipto turizmo pramonės sužlugdymas. „Jie kovoja ne globalų karą, bet prieš Egipto valdžią“, - teigia M. Laurinavičius, pridurdamas, kad į rusų lėktuvą galėjo būti nusitaikyta dėl paprasčiausio fakto - rusai - pagrindiniai Egipto turizmo klientai.

„Rusai nereagavo, kol neįvyko teroro aktai Paryžiuje. Kai tik įvyko teroro aktai Prancūzijoje, jie pamatė, kaip puikiai jie tai gali išnaudoti savo tikslams - staigiai užbaigė tyrimą, paskelbė apie terorizmą ir dar kartą „pradėjo karą“ prieš ISIS paraginę visus vienytis“, - aiškina analitikas.

Turkija numušė Rusijos „Su-24"

2015 m. lapkričio 24 d. Turkija numušė šalies oro erdvę pažeidusį Rusijos bombonešį „Su-24", kuris kirto maždaug 3 km ilgio šalies teritorijos išsikišimą.

Incidento metu žuvo vienas „Su-24" pilotas, o vienas jūrų pėstininkas mirė sukilėliams Sirijos pusėje pašovus rusų paieškos ir gelbėjimo sraigtasparnį „Mi-8".

Su-24 skrydžio trajektorija pagal Turkiją ir Rusiją (nytimes.com)

Tačiau V. Putinas Turkijos elgesį tą pačią dieną pavadino smūgiu į nugarą, laidė užuominas apie Ankaros bendradarbiavimą su „Islamo valstybe“, kitais teroristais ir grasino keršyti.

„Mūsų kariai atlieka herojiškus žygius kovoje prieš terorizmą... Tačiau šiandienos praradimas yra dūris į nugarą, kurį įvykdė teroristų sėbrai. Aš negaliu to apibūdinti kitaip", - spalio 24 d. piktinosi V. Putinas.

Rusija Turkijai taip pat paskelbė ekonomines sankcijas, apribojo turizmą, paskelbė sankcijas statybų sektoriui, Sirijoje dislokavo S-400, ėmėsi keršto akcijų prieš Turkijos laivus.

„Mes turime pakankamą priežastį manyti, kad sprendimas numušti mūsų lėktuvą buvo padiktuotas siekio apsaugoti naftos tiekimo linijas į Turkijos teritoriją", - gruodžio 1 d. griaudėjo V. Putinas.

„Gavome papildomos informacijos, kuri, nelaimei, patvirtina, jog ISIL ir kitų teroristinių organizacijų kontroliuojamose teritorijose išgaunama nafta yra transportuojama į Turkiją pramoniniu lygmeniu", - tęsė Rusijos prezidentas.

„Visada manėme, kad išdavystė yra pats blogiausias ir gėdingiausias poelgis, to niekas nepakeis. Noriu, kad jie tai prisimintų - tie Turkijoje, kurie smūgiavo į mūsų pilotus iš už nugaros, tie veidmainiai, kurie bandė pateisinti jų veiksmus", - gruodžio 3 d. aiškino V. Putinas.

M. Laurinavičius sako manantis, kad rusai Turkijos oro erdvę pažeidinėjo specialiai, tikėdamiesi, kad anksčiau ar vėliau turkai neteks kantrybės. Jo manymu, pagrindinis Rusijos tikslas - priversti NATO pademonstruoti nevieningumą. Neatsitiktinai Rusijos spaudoje pasirodė straipnių, kad ne visos šalys buvo patenkintos Turkijos poelgiu.

„Viešųjų ryšių kampanija Turkijos klausimu buvo iš anksto paruošta. Vienas dalykas, pačioje Rusijoje jie nukreipė visuomenės dėmesį nuo lėktuvo sprogimo Egipte, nes jiems tai absoliučiai nenaudinga. Nors niekas Rusijoje nepradėjo klausti, ar verta kovoti Sirijoje, bet potencialiai tai buvo gana pavojinga. Su Turkija šitą grėsmę jie eliminavo visiškai", - sako M. Laurinavičius.