Tačiau Rusija nusprendė išbandyti turkų kantrybę ir gavo numuštą Su-24, todėl dabar demonstruoja pyktį: apribojo turizmą į Turkiją, pritaikė ekonomines sankcijas, Sirijoje dislokavo S-400, o praėjusį savaitgalį apšaudė Turkijos žvejybinį laivą.

Kodėl visas įmanomas taisykles pažeidusi Rusija taip pyksta?

„Tai kažkas keisto. Jie teigia nepadarę nieko blogo, nesitikėję tokios reakcijos iš Turkijos, bet jie turi žinoti, kad esame pasirengę ginti savo oro erdvę ir teritorinį vientisumą. Nežinau, gal jie pripratę elgtis kaip nori, bet taip nedaroma, nes tai nesuderinama su tarptautinėmis normomis ir niekas neturi visiškos laisvės elgtis, kaip nori. Jie turi suvokti, kad egzistuoja tam tikros elgesio ribos atitinkamomis aplinkybėmis. Tikiuosi, kad iš to bus padarytos išvados“, - interviu DELFI sakė Turkijos ambasadorius prie NATO Mehmetas Fatihas Ceylanas.

Pašnekovas teigia neabejojantis, kad Maskva tikrina Turkijos ir apskritai NATO pasirengimą ginti savo oro erdvę: „Žinoma, kad buvo tikrinama Turkijos ir Aljanso reakcija. Tačiau dabar jie turi atsaką. Neturėtų kilti abejonių, kad mes toliau ginsime savo teritorinį vientisumą, įskaitant oro erdvę“.

„Tikiuosi, kad rusai gavo aiškią žinutę“, - svarstė ambasadorius.

Mehmetas Fatihas Ceylanas

Akis į akį atsiprašo, už akių – vėl daro savo?

Turkijos oro erdvę rusų lėktuvai pažeidė ir spalio 3 ir 4 dienomis, tačiau tuomet Turkija apsiribojo rusų orlaivių perėmimu ir palydėjimu, NATO susirinko į neeilinį susirinkimą, buvo surengti mažiausiai penki karinių atstovų iš Maskvos ir Ankaros susitikimai, vyko ir politinio lygmens debatai, neskaitant apsižodžiavimo viešumoje.

„Rusijos pusė tuomet atsiprašė“, - interviu DELFI teigė Turkijos ambasadorius prie NATO.

Spalio 16 dieną Turkija virš savo teritorijos numušė „neatpažintą“ bepilotį orlaivį. Rusija teigė, kad orlaivis ne jos, todėl problema daugiau neeskaluota.

Tačiau kai lapkričio 24 dieną Turkija numušė jos oro erdvėje 17 sekundžių buvusį karinį Rusijos orlaivį Su-24, Maskva pasiuto taip, tarsi lėktuvo numušimas būtų buvęs netikėtas ir nelauktas.

Turkija sako rusų pilotus perspėjusi 10 kartų per 5 minutes, tačiau pastarieji į perspėjimus nereagavo.

„Pasižiūrėkite į įvykių grandinę nuo spalio mėnesio. Tuo metu buvo du įsiveržimai į oro erdvę, taigi jie tikrina ne tik Turkijos, bet ir viso Aljanso pasirengimą. Jie juk žinojo, kad kliudė mūsų oro erdvę, kuri taip pat yra NATO oro erdvė. Buvo nuomonių pasikeitimas tarp mūsų karinių atstovų ir jų kolegų iš Rusijos, diskutuota aukščiausiame politiniame lygmenyje. Bet turiu paminėti, kad net spalio 15 dieną Ankaroje vykstant aukšto lygmens karinių atstovų susitikimui rusai nedavė ramybės mūsų laivams rytinėje Viduržemio jūros dalyje. Net laivui, kuris buvo skirtas JT misijai“, - teigia M. F. Ceylanas.

Ar Turkija ketina pasinaudoti Montreux konvencija, kuri reguliuoja laivybą Bosforo ir Dardanelų sąsiauriais?

„Sąsiaurių režimą nustato 1936 m. Montreux konvencija, kuri apima su Juodąja jūra besiribojančias šalis ir kitas valstybes. Taikos metu egzistuoja fundamentalus principas leisti su Juodąja jūra besiribojančių šalių laivams judėti laisvai. Karo metu, žinoma, reikalai keičiasi. Šiuo metu nėra jokio karo, taigi mes toliau taikysime Montreux konvecijos nuostatas visoms šalims. Turkija šio režimo nuostatas visada įgyvendino labai skrupulingai, taip bus ir toliau. Nebent ištiktų didelis karas, tada reikalai keistųsi. Tačiau taikos metu Montreux režimo nuostatos aiškios ir mes privalome jas įgyvendinti kaip šios konvencijos globėjai“, - teigia M. F. Ceylanas.

Remiantis Montreux konvencija, Turkija kontroliuoja karinę laivybą Bosforo ir Dardanelų sąsiauriais iš Juodosios į Viduržemio jūrą. Konvencijos pagrindinis principas – laisva laivyba taikos metu, tačiau ji riboja su Juodąja jūra nesiribojančių šalių karinių laivų dydį ir buvimo trukmę.

Maskva šiuo metu kaip tik naudojasi laisva laivyba sąsiauriais – per juos Rusija siunčia karinius krovinius į Tartusą ir Latakiją iš Novorosijsko karinės jūrų bazės prie Juodosios jūros. Pagal Konvenciją, Turkija Rusijos karinius laivus galėtų blokuoti tik tuo atveju, jei tarp šalių būtų paskelbta karo padėtis arba jei Turkijai kiltų neišvengiama karo grėsmė.

- Ar jūsų šalis buvo patenkinta NATO reakcija į Rusijos įvykdytus oro erdvės pažeidimus prieš Turkiją? Klausiu, nes Rusijos propagandinis kanalas RT skelbė, kad, nepaisant išorinio vieningumo, Aljanso viduje būtą nesutarimų. Tokių užuominų būta ir su Rusijos propaganda nesusijusiuose šaltiniuose.

- Kai spalio 3 ir 4 dienomis buvo įvykdyti oro erdvės pažeidimai, spalio 5 dieną sušauktas neeilinis NATO šalių ambasadorių susitikimas. Tada Aljansas aiškiai pasakė, kad NATO remia Turkijos teritorinį integralumą, įskaitant oro erdvės vientisumą, ir kad už Turkijos stovi visas solidarus Aljansas.

Po lapkričio 24 dieną įvykusio incidento irgi buvo surengtas neeilinis šalių ambasadorių susitikimas, po kurio aiškiai paskelbta, kad Aljansas teberemia Turkiją, jos teritorinį vientisumą, įskaitant ir oro erdvės integralumą, nes tai juk NATO oro erdvė. Ir, galiausiai, per užsienio reikalų ministrų susitikimą Briuselyje, kuris vyko gruodžio 1-2 dienomis, buvo aiškus pareiškimas, kuris pademonstravo visišką solidarumą su Turkija.

Dar vienas svarbus dalykas, kurį reikia turėti mintyse, kad kilus Sirijos krizei NATO nusprendė sustiprinti Turkijos gynybą papildomomis priemonėmis. Ir dabar matome rezultatus: Incirliko oro bazėje dislokuoti JAV kariniai orlaiviai, Jungtinė Karalystė išreiškė norą prisidėti prie priešraketinės gynybos Turkijoje, šalyje dislokuoti ir vokiečių lėktuvai, išaugo karinių laivų kiekis rytinėje Viduržemio jūros dalyje.

Taigi demonstruodamas solidarumą Aljansas imasi konkrečių priemonių. Tuo pat metu NATO vysto užtikrinimo priemonių paketą, kuris sustiprins ir padidins Turkijos apginamumą. Per šią savaitę šiam paketui turėtų būti pritarta. Taigi pamatysime visko dar daugiau. Taigi nėra nieko blogo su NATO solidarumu, Aljansas daro tai, ką privalo daryti.

- Paminėjote, kad NATO vysto vadinamąsias užtikrinimo priemones, kurių tikslas iš esmės yra nuraminti sąjungininkus. Tačiau po Rusijos agresijos Ukrainoje ir jos įsitraukimo į Sirijos konfliktą vis dažniau kalbama, kad reikia judėti prie atgrasymo politikos, nukreiptos į išorės veikėjus, šiuo atveju Rusiją.

- Iš tiesų Aljansas vysto modernią atgrasymo koncepciją, kuri įgalins visišką solidarumo veikimą praktikoje. Partnerių užtikrinimas yra atgrasymo dalis. Velso viršūnių susitikimas ėmėsi atgrasymo koncepcijos pertvarkos, todėl artėjant Varšuvos viršūnių susitikimui kitų metų liepą, manau, mes jau turėsime modernų Aljanso atgrasymo konceptą ir partnerių užtikrinimo priemonės bus šios koncepcijos dalis. Taigi manau, kad matysime vadinamųjų užtikrinimo priemonių plėtrą į Rytus ir Pietus.

- Rusija paskelbė Sirijoje dislokavusi priešlėktuvinės gynybos raketų kompleksą S-400. Kaip tai vertina Turkija?

- Mūsų nuomone, tai ne tik grėsmė Turkijai, tai grėsmė visam Aljansui, nes sustiprindami savo pajėgumus Vakarų Sirijoje – Tartuse ir Latakijoje – rusai įgijo A2AD pajėgumą. Tai jau turėjo įtakos judėjimui rytinėje Viduržemio jūros dalyje.

A2AD (anti-access and area denial) – tai atgrasymo priemonė prieš priešininką, kad jam būtų pernelyg pavojinga dislokuoti reikiamus karinius pajėgumus kvestionuojamoje teritorijoje. Šiuo atveju dislokavusi S-400 Rusija kontroliuoja operacijas ore ne tik Sirijoje, bet ir aplink ją, įskaitant ir rytinę Viduržemio jūros dalį.

Tai turi kelti didelį susirūpinimą Aljansui, ne tik Turkijai. Žinoma, tai yra tik laiptelis prie lauko durų, bet mes nesame patenkinti tuo, kaip viskas vystosi šioje Sirijos dalyje. Tačiau tai realybė. Dabar kai kas gali pradėti kalbėti apie A2AD pajėgumus Baltijos regione, Juodojoje jūroje ar, kaip šiuo atveju, rytinėje Viduržemio jūros dalyje.

- Rusija kaltina Turkiją iš esmės bendradarbiaujant su „Islamo valstybe“ arba „Daesh“. Kaip manote, kodėl?

- Kai Rusija tvirtina, kad Turkija padeda ISIS arba „Daesh“, tai galiu aiškiais pasakyti, kad „Daesh“ yra tiesioginė ir neišvengiama grėsmė Turkijai. Per „Daesh“ įvykdytą teroristinę ataką Ankaroje žuvo apie 100 žmonių. Tai juk Turkijos piliečiai. Taigi „Daesh“ yra tiesioginė ir neišvengiama saugumo grėsmė Turkijai.

Be to, Turkija yra tarptautinės koalicijos prieš „Daesh“ dalyvė, mes suteikėme koalicijai savo karinę infrastruktūrą, mes esame tarptautinės koalicijos dalis, taip pat atliekame oro smūgius ir kitus veiksmus, kad sumažintume teroristinių organizacijų pajėgumus.

- Turkijai numušus Rusijos bombonešį pasigirdo versijų, kad taip pasielgti Turkiją paskatino ir Rusijos vykdomi bombardavimai turkomanų – etninių turkų – teritorijoje šiaurės vakarų Sirijoje. Ar tai tiesa?

- Tai neturi nieko bendra su Rusijos orlaivio numušimu. Rusijos orlaivis buvo numuštas, nes jis pažeidė mūsų oro erdvę.

Kalbant apie Rusijos teiginius, kad ji kovoja prieš „Daesh“, visi Aljanse žino, jog tai netiesa. Ypač tai pasakytina apie šiaurės vakarų Siriją, kur jie bombarduoja turkomanus ir nėra jokios „Daesh“. Mes tikrai sveikintume, jei Rusija pradėtų operacijas prieš „Daesh“, bet Rusija to nedaro ir visi tai žino. Tai buvo viešai pareikšta paskutiniame užsienio reikalų ministrų susitikime.

Visi žino, kad rusai nebombarduoja „Daesh“ taikinių, bet naikina nuosaikiąsias opozicijos jėgas, įskaitant turkomanus. Tai mūsų etniniai gentainiai, kurie gyvena ne tik Sirijoje, bet ir Irake.

Bet mes turime atskirti keletą aspektų: Rusijos orlaivis nebuvo numuštas dėl to, kad jie bombardavo šiaurės vakarinę Sirijos dalį, tai nutiko dėl to, kad jie pažeidė mūsų oro erdvę.