„Kalifatas pradėtas kurti po 2003 m., kai JAV išlaisvino ar [...] okupavo Iraką. Nuo to laiko toje teritorijoje [...] tiek arabų sunitų gentys, tiek pavieniai asmenys nebuvo patenkinti nei JAV primesta sistema, nei Bagdado valdžia. Taigi reikėtų klausti, kas siūloma tiems žmonėms, kurie jau daugiau nei 10-metį buvo nepatenkinti savo padėtimi“, – pabrėžia politologas.

– JAV prezidentas sako, kad sunaikins islamistų grupuotę ir visur medžios jos sekėjus, kuriuos vadina banditais ir žudikais. Profesoriau, kaip pakomentuotumėte B. Obamos kalbą?

– JAV nuo 2001 m. tą ir daro visame pasaulyje – nesvarbu, ar tai „al Qaedos“ sekėjai, ar kitų džihado grupuočių atstovai. JAV įvairiomis priemonėmis ne tik renka informaciją, bet ir medžioja, tarkim, prieš keletą metų tikrąja to žodžio prasme sumedžiojo Osamą bin Ladeną. Taigi iš dalies nieko naujo neišgirdome, JAV tai jau vykdė. O dabar prezidentas tiesiog pakartojo, kad JAV neatsitrauks ir persekios jai priešiškus asmenis ir grupuotes.

– Esminis klausimas – kiek JAV ir sąjungininkai pajėgūs įveikti DAESH.

– Klausimas yra kitas. Mes turime sau atsakyti į paprasčiausią klausimą, ar kalbame apie grupuotę, ar vis dėlto apie kažką kita. Jei kalbame apie grupuotę, reikia pastebėti, kad grupuotėje yra vadeiva, galbūt dar kažkokių aukštesnių vadovų ir smogikai (tarkim, 10 tūkst., 20 tūkst. ar 50 tūkst.). O tada jau kalbame apie teritoriją, pavadintą kalifatu, kur, skirtingais duomenimis, gyvena 7–10 mln. žmonių. Klausimas – ką tie žmonės galvoja apie savo padėtį, apie kalifatą, apie savo kasdienybę, apie valstybės ir valstybingumo viziją, ar jie palaiko, ar nepalaiko tos vizijos.
Egdūnas Račius

Jei sutiktume, kad kalifatas pradėtas kurti po 2003 m., kai JAV išlaisvino ar, gal kitaip pasakykime, okupavo Iraką, nuo to laiko toje teritorijoje, ypač vakarinėje Irako Respublikos teritorijoje, tiek arabų sunitų gentys, tiek pavieniai asmenys nebuvo patenkinti nei JAV primesta sistema, nei galiausiai Bagdado valdžia. Taigi reikėtų klausti, kas siūloma tiems žmonėms, kurie jau daugiau nei 10-metį buvo nepatenkinti savo padėtimi ir sukūrė ar bent parėmė sukūrimą to, kas vadintina kalifatu.

Kitaip tariant, jei klausimas yra, ar JAV gali sunaikinti 10 tūkst. asmenų (nesvarbu, kiek tų smogikų ar vadovų būtų), atsakymas labai paprastas – taip. O ką daryti su 7–10 mln. nepatenkintų, antiamerikietiškai, antibagdadiškai ar dar kaip nors kitaip nusiteikusių asmenų? Turbūt sunaikinti nesiūloma. Tad ką daryti su jais?

– Nurodoma, kad plečiasi DAESH „kelionės“ į Afganistano šiaurės rytus, kad talibai, prijaučiantys DAESH grupuotei, patys nužudė savo lyderį Mullahą Mohammadą Monsourą. Kaip galima prognozuoti situaciją? Koks tai ženklas?

– Turbūt galėtume sakyti, kad, Afganistano atveju, kyla klausimas, kiek konfliktas iš pilietinio, labai lokalaus karo galėtų tapti ir globalesnės kovos atspindžiu. Iki šiol galbūt kai kam ir atrodė keistai (ir aš turbūt būčiau toje stovykloje), kodėl Afganistane prieš JAV ir koaliciją kovojantys ar kovoję žmonės dar nemąstė globaliai ir kovojo kaip klasikiniai istoriniai talibai, kurie norėjo sukurti Afganistano emyratą – tam tikra prasme etnocentrinę valstybę.

Dabar matome, kad pereinama į globalesnį, aukštesnį lygmenį ir dalis kovotojų jau pradeda mąstyti globaliau. Kita vertus, tai nieko naujo: Afrikoje, pvz., Malyje, Nigerijoje, įvairios grupuotės jau buvo prisiekusios ištikimybę kalifatui, tad tiesiog Afganistano kovotojų grupės vis dėlto apsisprendė palaikyti globalią kovą.