Buvęs sovietų kadrinis darbuotojas Jonas Gailiūnas kaltinamas dalyvavęs tremiant žmones 1950 metais iš Biržų krašto į Tomsko sritį. Vyras kaltės nepripažįsta. Prokuratūra teigia, kad surinkti duomenys leidžia teigti, kad V.Gailiūnas padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.
Antradienį teismo posėdyje apklaustas Lietuvos Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro specialistas, jo rašto pagrindu ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl civilių gyventojų trėmimų.
„Specialistas išaiškino visą žmonių trėmimo į Sibirą mechanizmą ir kartu tuo metu tarnavusių karininkų funkcijas atliekant šiuos veiksmus. J.Gailiūnas buvo jaunesnysis leitenantas, Vabalninko operatyvinis įgaliotinis, ir jis, įtariama, vadovavo trijų šeimų trėmimui į Tomsko sritį“, - BNS sakė byloje kaltinimą palaikantis Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras Ričardas Juozainis.
Viena per trėmimus nukentėjusi šeima turėjo 30 hektarų žemė, tris samdinius, du šeimos brolių buvo partizanai.
Nemažą šių ištremtų šeimų dalį sudarė vaikai. Dabar jie pripažinti nukentėjusiais byloje.
„Paaiškinta, kad tai buvo faktiškai politika, kurios tikslas - kolonizuoti Sibirą. Žmonės buvo tremiami kaip pigi darbo jėga, jų pagrindinė kaltė - kad geriau gyveno negu kiti“, - sakė prokuroras apie Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo specialisto liudijimą teisme.
Kitas posėdis vyks sausio 11 dieną.
Remiantis Lietuvos Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, Sovietų Sąjungos okupuotoje Lietuvoje įvykdyta daugiau nei 30 gyventojų trėmimų operacijų. Daugiausiai žmonių išvežta 1948, 1949 ir 1951 metais.
Baudžiamasis kodeksas už civilių trėmimą ar perkėlimą numato laisvės atėmimą nuo penkerių iki penkiolikos metų.