Pirmadienio rytą M. A. Pavilionienė praleido Vilniaus miesto apylinkės teisme – čia jos laukė akistata su jau pagarsėjusiais nusikaltėliais. Teisėja Nida Vigelienė atvertė baudžiamąją bylą, kurioje net šeši asmenys kaltinami dėl sukčiavimo ir neteisėto banko kortelių panaudojimo.
Ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai nustatė, kad dar 2012 m. organizuotai veikę kaltinamieji sugebėjo ne tik iš Seimo narės sąskaitos nugvelbti 6 tūkst. 457,97 Eur, bet ir jos vardu iš greitųjų kreditų bendrovės „Moment Credit“ paėmė 869,57 Eur kreditą.
Dėl šių nusikaltimų prokurorų kaltinimų sulaukė Ruslanas Kasperiūnas, Andrius Čikas, Rolandas Nausėdas, Leonas Drazdauskas, Mindaugas Brandišauskas ir Mantas Zagurskas.
Įtariama, kad sukčiavimo schemai vadovavo R. Kasperiūnas, kuris yra pagarsėjęs telefoninis sukčius – vyras jau teistas net šešiolika kartų. Būtent jis paskambino politikei į laidinį telefoną ir prisistatė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnu – pareiškė, kad nusikaltėliai nusitaikė į jos sąskaitą banke ir pasisiūlė skubiai pagelbėti, moteriai tereikėjo tik padiktuoti elektroninės bankininystės kodus.
Kad pateko į sukčių pinkles, socialdemokratė suprato tik tada, kai atvyko pas tariamą pareigūną pasikalbėti į FNTT. Vėliau paaiškėjo, kad pinigai iš politikės sąskaitos pateko į kitas, o galop buvo išgryninti Jurbarke. Dalis pinigų atiteko sukčiavimo schemos organizatoriui, o kiti – jo nurodymus vykdžiusiems bendrams.
Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiąja pripažinta tik M. A. Pavilionienė. Jai kaltinamieji iki šiol taip ir nėra atlyginę padarytos žalos.
Pirmadienį teismas bylos kol kas negalėjo nagrinėti iš esmės – į posėdį neatvyko du kaltinamieji, o be jų dalyvavimo baudžiamasis procesas neįmanomas. Teisėja N. Vigelienė nutarė kreiptis į policiją – neatvykę kaltinamieji bus prievarta atvesdinti, o jeigu ir toliau vengs teismo, gali sulaukti ir griežtesnių sankcijų.
Susitikimas su sukčiavimu kaltinamais jaunais vyrais M. A. Pavilionienei buvo itin nemalonus – laukdami, kol ateis teisėja, jie tarpusavyje šnekučiavosi, lyg nieko nebūtų padarę, ir net šaipėsi. Tačiau nukentėjusioji nusiteikusi ryžtingai – atvyks į kitą posėdį ir būtinai papasakos, kaip buvo nuskriausta. O jeigu kaltinamieji ir jų gynėjai pageidaus, dalyvaus ir kituose posėdžiuose.
„Tik, žinoma, gaila laiko, kurį tenka čia praleisti“, – sakė ji.
M. A. Pavilionienė net nežinojo, kad atvyko į teismo posėdį, kuriame turėjo būti aiškinamasi, kaip sukčiai iš jos išviliojo didelę pinigų sumą – politikė manė, jog pareigūnai sučiupo vyrus, kurie praėjusių šv. Velykų išvakarėse ją apiplėšė netoli namų.
Seimo narė pirmą kartą prabilo apie nusikaltimą
Iki šiol niekam apie apiplėšimą prieš pat pavasario atgimimo šventę nepasakojusi M. A. Pavilionienė DELFI prisipažino, kad nepažįsta nė vieno teismo salėje esančio kaltinamojo.
„Juos (kaltinamuosius – aut. past.) matau pirmą kartą – esu įsidėmėjusi tik vieną vaikiną, bet čia jo nebuvo – pagal fizinę išvaizdą, kiek prisimenu, buvo kitoks žmogus, – sakė ji. – Man atrodo, jis buvo jaunas, laibas, lieknas, o čia – tokie įmitę.”
Seimo narė pasakojo, kad buvo apiplėšta, kai vakare viena ėjo į namus iš teatro.
„Sau ramiai ėjau namo J. Basanavičiaus g., pakilau ant kalno, praėjau kelis jaunus žmones, greičiausiai tada jie mane ir nusižiūrėjo – galvoja, eina jauna ar sena dama, nešasi rankoje rankinę, tikriausiai joje kažkas yra, – sakė M. A. Pavilionienė. – Kai pasukau į M. K. Čiurlionio g., mane ir užpuolė. Griebė už rankinės, bet aš iš karto dar jos neatidaviau, griuvau, susižeidžiau kelį... Paėmė viską – juk rankinėje buvo ir dokumentai, ir banko kortelės, Seimo nario telefonas, pažymėjimas...“
Po apiplėšimo M. A. Pavilionienei buvo skaudžiausia, kad gatvėje ji liko vienui viena – nebuvo nė gyvos dvasios. Moteris bandė stabdyti pravažiuojančius automobilius – iš pradžių sustojo rusiškai kalbantis vairuotojas, bet jis taip ir nieko nesuprato, kas įvyko.
„Paskui sustojo kitas vaikinas, jis man labai padėjo, su juo pasukome į Savanorių pr., čia pamatėme važiuojančius policijos patrulius, jis mane jiems ir perdavė, – prisiminė nukentėjusioji. – Tada policininkai man davė savo telefoną, dar spėjau užblokuoti banko korteles. O paskui leidau laiką policijoje. Be galo esu dėkinga pareigūnams, jie man labai tą naktį pagelbėjo – ir nuvežė į raktų dirbtuves, laukė, kol buvo pakeistos namų durų spynos.“
Parlamentarė neslėpė, kad į tokią situaciją pakliuvo pirmą kartą gyvenimą.
„Svarbiausia, netikėtumas, kad žmonės taip gali elgtis – man tai buvo nemalonu, bet šiandien galvoju, gal man reikėjo tokį smurtą pažinti, nes su juo gyvenime dar nebuvau susidūrusi, – sakė M. A. Pavilionienė. – Visada vaikščiojau viena, ir dabar vaikštau viena, aišku, ir vaikščiosiu viena, manęs tai nebaugina, bet dabar jau apsidairau eidama į tamsesnę teritoriją, ko anksčiau nebuvo. Kai su draugais pasidalinau savo įspūdžiais, daug kas sakė, gerai, kad tavęs nesužalojo. Galėjo būti ir didesnis smurtas. O dabar tiesiog labai gražiai išplėšė rankinę, kurios nenorėjau atiduoti. Netgi galima pasakyti, kad tai buvo elegantiškas apiplėšimas.”
Nors jau antrą kartą nukentėjo nuo nusikaltėlių, tačiau Seimo narei jų vis tiek gaila.
„Aišku, labai yra nemalonu, padaryta didelė moralinė skriauda, bet man labiausiai skaudu dėl jauno, (manau, jis jaunas, nes taip, kaip jis bėgo, gali bėgti tik jaunas žmogus) vyro, – sakė ji. – Gaila dėl jo atlikto nusikaltimo, jo gyvenimo būdo, gaila, kad žūsta asmenybė, kuri galėjo visuomenei ką nors gero padaryti. Man gaila jaunų žmonių, kurie nesupranta gyvenimo prasmės, gyvenimo grožio apskritai. Aišku, jie manęs galbūt ir negaili, bet aš visada galvoju apie žmogaus gyvenimo prasmę, man gaila, kad jie ateina į gyvenimą ir nesuvokia, kodėl jie čia yra. Tam kad kažką pavogti, pravalgyti, pragerti? Tai yra taip primityvu.”
Politikė viliasi, kad ją nuskriaudę asmenys bus nubausti pagal įstatymą.
„Teisingumas turi triumfuoti, – pažymėjo M. A. Pavilionienė. – Po to, kas įvyko, man tikrai nėra baisu gyventi, esu fiziškai stipri, sportuoju, bet dabar eidama visą laiką apsidairau – ir galvoju, kaip nešti rankinę, ko nebuvo anksčiau. O juk per tą apiplėšimą galėjo ir man smogti į galvą, gerai, kad tik taip baigėsi.”