DELFI pašnekovas nenorėjo atskleisti savo tapatybės, tad prisistatė Petro vardu.

Priežastis – jo praeitis, kurią norėtų užbraukti išėjęs iš įkalinimo įstaigos. Čia praleido gražiausius gyvenimo metus.

Vis dėlto, 47 metų vilniečiui pasisekė kur kas labiau, nei likimo draugams. Kaip pasakojo Petras, dar būdamas įkalinimo įstaigoje jis pradėjo dirbti. Tokią galimybę Lietuvoje turi mažiau nei trečdalis nuteistųjų.

Gerai besielgiantys, tarp kurių buvo ir jis, nustatytomis valandomis į laisvę būdavo paleidžiami be apsaugos. „Surinkdavo visus ir autobusiuku veždavo dirbti. Ekologinių sprendimų bendrovėje „Ecoservice“ pradėjau rūšiuoti atliekas. Čia ne tik iš naujo save, bet ir meilę radau“, – šypsojosi vilnietis.

Foto: LRT

Pasibaigus bausmės laikui, jis pasiprašė priimamas rūšiuotoju. Kadangi užsirekomendavo kaip patikimas darbuotojas, buvo priimtas. Kaip pasakojo Petras, moterį, kuri darbe jam krito į akis, vedė.

Rūšiuojant atliekas rastą žmoną DELFI pašnekovas vadino lobiu: „Labai laimingas jaučiuosi. Darbas patinka, su žmonos vaikais ir uošve gražiai sutariam, visi kartu gyvenam. Tik gaila, kad tiek daug gyvenimo per gėrimą praradau. Išėjęs iš kalėjimo nebegeriu. Ne tik dėl žmonos, kuri nepritartų. Ir pats nebenoriu. Žinau, kas per alkoholį būna. Jei pradėčiau gerti – vėl viskas prasidėtų iš pradžių, o aš ir taip daug laiko veltui praleidęs“.

Petro nuomone, tai, kad vos išėjusį iš kalėjimo jį priėmė į darbą – išimtis. „Kitiems nesako „ne“, bet kai sužino apie teistumą, paprastai darbo neduoda. Žmogus mėnesį, kitą paieško, bet kai visur durys užsitrenkia, atkrenta“, – sakė jis, vis kartodamas, kaip jaučiasi dėkingas už pasitikėjimą darbdaviams ir kad jų neapvils.

Ar tik nenorintys dirbti neranda darbo?

Ar tikrai norintys dirbti darbo gauna ir tik nenorintys – ne? Petras su tuo nesutinka. Jam antrina ir Lietuvos Carito projekto „Teistų asmenų globa ir reintegracija” vadovė Milita Žičkutė : „Situacijų yra labai įvairių. Daug kas priklauso nuo darbo pobūdžio, žmogaus išsilavinimo, vietovės ir kitų faktorių. Buvusiam teistam asmeniui darbo paieškos išties užtrunka. Sunku išvengti dilemos, kylančios ir kitiems ieškant darbo – neretai siūlomas neproporcingai menkas atlygis ir tada tenka sau atsakyti, kas teisingiau: dirbti pasiūlytomis sąlygomis ar ieškoti darbo toliau“.

Ekologinių sprendimų bendrovės „Ecoservice“ vykdomoji direktorė Daiva Skrupskelienė nesureikšmina DELFI kalbinto Petro praeities.

„Manau, dažnas darbdavys atsargiai žiūri ir vertina galimybę įdarbinti žmones, atlikusius bausmę, nes egzistuoja išankstinė nuomonė, kad vieną kartą nusikaltęs ateityje nusikals vėl, gali vogti, smurtauti. Mano nuomone, tai klaidingas nusistatymas“, – pabrėžė ji.

Daiva Skrupskelienė

Abipusė nauda

Paklausta, kodėl nutarė priimti į darbą teistus asmenis, ekologinių sprendimų įmonės vadovė visų pirma minėjo rūšiuotojų poreikį.

„Iš pradžių būtent dėl to rimčiau pradėjome vertinti galimybes įdarbinti nuteistuosius, aplinkinių rajonų gyventojus, pabėgėlius ir pan. Pasirašius sutartį su viena iš Vilniaus įkalinimo įstaigų, įgyvendinus jų saugos reikalavimus, šiandien esame garantuoti kad nepristigs reikalingų darbuotojų. Atlikusieji bausmę, laukiami mūsų įmonėje, nes jau žino ką dirbs, kokie reikalavimai, tad mums nebereikia gaišti laiko naujų žmonių apmokymams, instruktažui“, – sakė D. Skrupskelienė.

Nuteistųjų darbą ji vertino teigiamai: „Jei jie dirba mūsų įmonėje, vadinasi darbo kokybė mus tenkina. Visi, kurie nesilaiko vidaus darbo taisyklių, piktnaudžiauja svaigalais ar neatlieka iškeltų užduočių, pas mus nebedirba“.

Į įmonę po bausmės atlikimo grįžę žmonės nėra blogesni ar labiau konfliktuojantys už kitus darbuotojus. „Nepasitaikė smurto, vagysčių ir kitų incidentų. Džiaugiuosi, jog savo veiksmais rodome pavyzdį kitiems Lietuvos verslams. Manau, kad verslas gali prisidėti dar daugiau, tačiau ir valstybė tai turėtų aktyviau skatinti. Galbūt per taikomas mokesčių lengvatas, kompensacijas ar pan.“ – mano D. Skrupskelienė.

Dirba vos 28 proc. kalinių

Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos neturi duomenų, kiek bausmę atlikusių nuteistųjų dirba, tačiau žinoma, kiek yra dirbančių lygtinai paleistų asmenų. Probacijos tarnybos prižiūri apie 8-9 tūkst. asmenų, iš jų, spalio 1-osios duomenimis, dirba 3882, tai yra 44,9 proc., 1036 žmonės mokosi, dar 2158 užsiregistravę Darbo biržoje. Įkalinimo įstaigose įdarbinta apie 28 proc. bausmę atliekančių asmenų.

Kaip pabrėžė Kalėjimų departamento vadovė Živilė Mikėnaitė, bausmę atlikęs nuteistasis yra visiškai atsakingas už save, jis pats turi ieškoti įsidarbinimo galimybių, nors ir susiduria su tokiais iššūkiais kaip patirties ar kvalifikacijos stoka, neigiamas visuomenės požiūris į teistą asmenį.

Živilė Mikėnaitė
Foto: Kalėjimų departamento nuotr.

Ar verslo norą įdarbinti tokius asmenis galima vadinti socialinės atsakomybės pavyzdžiu? „Taip. Įdarbindami socialiai pažeidžiamus asmenis, darbdaviai iš tiesų elgiasi atsakingai, nes prisideda prie integracijos asmenų, kurie į visuomenę grįžta po ilgos izoliacijos. Tokiems žmonėms itin svarbu jaustis reikalingais, visaverčiais bendruomenės nariais”, – sakė Ž. Mikėnaitė.

Kaip pastebi Kalėjimų departamento vadovė, mitų ir stereotipų apie grįžusius iš kalėjimo apstu – esą buvę kaliniai menkai motyvuoti, jiems trūksta drausmės, yra konfliktiški. Jiems patiems Ž. Mikėnaitė patartų konkurencijai darbo rinkoje ruoštis dar kalėjime: pasistengti įsidarbint, mokytis profesijos, lankyti socialinių įgūdžių programas.

„Ypač svarbu rodyti pastangas ir norą tiek darbdaviams, tiek visiems aplinkiniams. Motyvacija – raktas į sėkmę. Matydamas buvusio kalinio užsispyrimą ir norą kabintis į gyvenimą, darbdavys tik padės įsitvirtinti ir skatins eiti toliau”, – drąsino Ž. Mikėnaitė.