Tą parodė DELFI užsakymus visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa.
Tyrėjai pastebi, kad tokios pat (arba panašios) kaip dabar koalicijos dažniau tikisi moterys, vidutinio amžiaus, aukštesnio išsimokslinimo respondentai.
Socdemų ir liberalų koalicijos, vadovaujamos socialdemokratų, dažniau tikisi vyrai, 46 m. ir vyresni
respondentai, rajonų centrų gyventojai. Tos pačios, tik vadovaujamos liberalų – moterys, 18-45 m., aukštesnio išsimokslinimo, didesnių pajamų atstovai.
Politologas regi blogus ženklus konservatoriams
„Manęs rezultatai ypatingai nenustebino. Prieš pusmetį sakiau, kad socialdemokratų ir liberalų koalicija rinkėjų būtų priimta labai neblogai“, – apklausos rezultatus komentuoja Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas Mažvydas Jastramskis.
Pasak M. Jastramskio, jeigu pažiūrėsime partijų išsidėliojimą, atmetus Lietuvos lenkų rinkimų akciją, viename kampe turėsime populistines Darbo partiją bei "Tvarką ir teisingumą", dešinėje – konservatorius. Socialdemokratai užimtų centro kairę, liberalai – centro dešinę. Nors politologai dažnai pabrėžia skirtingas socialdemokratų ir liberalų ideologijas, pagal rinkėjų suvokimą liberalai nėra labai tolimi nuo socialdemokratų – jie socdemams tikrai artimesni nei konservatoriai.
„Žmonės, kurie 2012 m. balsavo už liberalus, į socdemus žiūrėjo gana palankiai. Taip pat atvirkščiai – tie, kurie balsavo už socialdemokratus, į liberalus irgi blogai nežiūrėjo“, – pastebi politologas. Pasak jo, kadangi pasitikėjimas Vyriausybe nemažas, ypatingai didelis premjero populiarumas, nieko keista, kad ta pati Vyriausybė kaip status quo dalį žmonių tenkina.
M. Jastramskis mano, kad apklausos duomenys nepalankūs konservatoriams. „Tai, kad socialdemokratų ir liberalų koalicijos gerokai daugiau norėtų nei liberalų ir konservatorių, rodo, kad liberalų rinkėjai ar bendrai elektoratas nežiūri į liberalus kaip į natūralius konservatorių partnerius ir tai nėra daugumos žmonių pageidaujamas dalykas. Čia yra bloga žinia konservatoriams – liberalai turi akivaizdžiai daugiau manevravimo galimybių“, – aiškina TSPMI dėstytojas.
Kartu jis kelia klausimą, ar buvimas su socialdemokratais vienoje Vyriausybėje ilgoje perspektyvoje liberalams neišeis į nenaudą. Politologas neatmeta galimybės, kad po rinkimų gali išsilaikyti ir dabartinė koalicija. Tačiau, pavyzdžiui, jei „Tvarkai ir teisingumui“ nepasiseks, koalicija nesidėlios ir reikės papildomo partnerio.
M. Jastramskis pastebi, kad liberalai iš krizės balos, kada jie priklausė valdančiajai koalicijai ir parėmė nepopuliarius sprendimus, išlipo pakankamai sausi. 2012 m. Seimo rinkimų tyrimas parodė, kad liberalai visuomenės buvo vertinami daugiau mažiau neutraliai – į juos nebuvo projektuota atsakomybė už ekonominės krizės sunkmetį – viskas atiteko konservatoriams, daugiausia – Andriaus Kubiliaus asmeniui.
Vieni kitų nesibaido
O ką apie būsimas piršlybas kalba partijų lyderiai? Pasak Liberalų sąjūdžio pirmininko Eligijaus Masiulio, liberalai atviri kalbėtis su įvairiomis politinėmis jėgomis, bet jų apsisprendimą, kokioje koalicijoje būti, nulems tai, kiek rinkiminės programos idėjų bei siūlymų atsidurs būsimos Vyriausybės programoje.
E. Masiulis artumo mato ir su konservatoriais. „Kas susiję su žmogaus teisių klausimais, manau, mūsų artumas didesnis su socialdemokratais, bet kalbant apie ekonominę dalį ir mažesnį valstybės kišimąsi į ekonomiką – glaudesnės sąsajos su konservatoriais“, – aiškino liberalų lyderis.
Labai sudėtingai liberalai sąlytį mato su Rolando Pakso vadovaujama „Tvarkos ir teisingumo“ partija, kurią vadina populistine, įvairiais visuomeninio gyvenimo klausimais pasižyminčia ekstremistėmis, radikaliomis pažiūromis.
Liberalai nebaido ir socialdemokratų partijos vicepirmininko Algirdo Syso. „Mes sugebame dirbti ir gan sunkiomis sąlygomis, ir su dabartine koalicija, yra kertinių dalykų, kuriems mes nepritariame, ypač teisiniuose mūsų koalicijos partnerių ginčuose, teismuose. Mes akivaizdžiai sakėme – mums ši koalicija tinka, bet žmonės, kurie yra kaltinami padarę vieną ar kitą nusižengimą, turi atsakyti pagal įstatymą. Mes pasiruošę toliau dirbti ir su šia koalicija, jei susiklostys, kad reikės dirbti su liberalais, ko gero, pasiderinus programines nuostatas, tam tikrus įstatymus, tikai galime elementariai šį darbą dirbti“, – kalbėjo A. Sysas.
Pasak A. Syso, socdemai darys viską, kad išlaikytų premjero postą, tačiau kaip bus, priklausys nuo rinkėjų.
Tačiau A. Sysas neįsivaizduoja koalicijos su konservatoriais. „Tai, mano galva, nesuderinami dalykai, mes turėjome 2K projektą (Kubiliaus vadovaujami konservatoriai kurį laiką rėmė Kirkilo mažumos Vyriausybę – DELFI), kuris atnešė pakankamai daug problemų Lietuvai, o po to mums rinkimuose. Aš būčiau prieš“, – dėstė politikas.
A. Sysas spėja, kad ir vėl gali atsirasti gelbėtojų komanda, kuri išlenda per kiekvienus rinkimus. Tai pavyzdys – Neringos Venckienės „Drąsos kelias“, taip pat Arūno Valinsko „prisikėlėliai“, kurie atsirado per pusmetį ir sudarę valdančiąją koaliciją su konservatoriais bei liberalais gavo Seimo pirmininko postą.
„Lietuvos žmonės mėgsta paišdykauti rinkimuose, dar visko gali įvykti. O kad gelbėtojų bus, tai tikrai, Lietuva be gelbėtojų – Lietuva be ateities“, – spėja socialdemokratas.
Konservatorių lyderis, europarlamentaras Gabrielius Landsbergis portalui LRT.lt prieš keletą dienų sakė, jog jo partija teikia prioritetą centro-dešinės koalicijai su partneriais liberalais. „Jei pritrūktų dviejų partijų mandatų koalicijai sudaryti, politinėje padangėje yra mažesnių partijų, kurios galėtų būti tinkamos partnerės. Matome R. Karbauskio Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą, kuri turi nemažą palaikymą. Yra ir kitų partijų. Stengiuosi laikytis atviros partijos koncepcijos, todėl esame pasiruošę kalbėtis su visais, kurie nori kalbėtis su mumis ir kuriems priimtinos mūsų programos nuostatos“, – svarstė G. Landsbergis. Jis taip pat yra užsiminęs, kad siektų užimti ir premjero postą.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ naujienų portalo DELFI užsakymu visuomenės nuomonės apklausą atliko 2015 m. spalio 16–26 dienomis. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausta 1011 respondentų. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.