„Reikia pagaliau apsispręsti dėl vardų ir pavardžių rašymo pase originalo kalba. Ketvirtadienį ši piliečių iniciatyva bus pristatyta Seimui. Tikiuosi, kad parlamentarai taip pat įvertins piliečių siūlomą įstatymo projektą ir jis praeis visas būtinas svarstymo procedūras Seimo komitetuose ir posėdžių salėje“, – antradienį susitikusi su asmenvardžių rašymo projektą pateikusiais visuomenininkais sakė Seimo pirmininkė.
Piliečių iniciatyvinė grupė „Talka: Už Lietuvos valstybinę kalbą“ siūlo vardus ir pavardes, jeigu jose yra nelietuviškos raidės „w“, „q“, „x“, leisti rašyti tik papildomame Lietuvos piliečio paso puslapyje. Jie surinko privalomus ne mažiau kaip 50 tūkst. rinkimų teisę turinčių Lietuvos piliečių parašų, kad atitinkamas projektas būtų svarstomas Seime.
L.Graužinienės teigimu, Lietuvos žmonės turi svarbią konstitucinę teisę teikti įstatymų projektus, tačiau ji gana sunkiai įgyvendinama, nes surinkti reikiamą skaičių parašų nėra paprasta.
„Tokių piliečių iniciatyvų atsirastų daugiau, jeigu būtų sudarytos sąlygos joms pritarti elektroniniu būdu. Tai neabejotinai paskatintų šalies gyventojus aktyviau įsitraukti į valstybės valdymą“, - pranešime spaudai cituojama parlamento vadovė.
Pagal visuomenininkų parengtą Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo pataisos projektą, pagrindiniame asmens oficialių dokumentų puslapyje vardai ir pavardės būtų rašomi tik valstybinės lietuvių kalbos abėcėlės raidėmis pagal tarimą, o įrašai nevalstybine kalba galėtų būti paso papildomų įrašų puslapyje arba tapatybės kortelės antroje pusėje.
Be to, projektas įteisintų nuostatą, kad lietuvių kalbos abėcėlę sudaro 32 raidės. Šiuo metu joks teisės aktas to neapibrėžia.
Ši piliečių iniciatyva įsigaliotų tik tuo atveju, jeigu jai pritartų Seimo dauguma.
Panašų projektą anksčiau parlamentui yra pateikusi grupė Seimo narių, tačiau šiam projektui siūlo nepritarti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Jis ragina leisti Lietuvos piliečių asmenvardžius rašyti nelietuviškais rašmenimis, jeigu pateikiamas dokumento šaltinis su tokia pavarde ar vardu.
Parlamente taip pat svarstomas įstatymo projektas, pagal kurį Lietuvos piliečių pavardės galėtų būti rašomos pagal originalų šaltinį lotyniško pagrindo rašmenimis.
Lietuvos lenkų politikai ir juos remianti Varšuva ne kartą ragino Lietuvą leisti dokumentuose rašyti lenkiškas pavardes naudojant lenkišką abėcėlę, pavyzdžiui, raidę „w“. Pataisų šalininkai teigia, kad jos būtų svarbios ir santuokas su užsieniečiais sudariusioms lietuvėms. Kritikai teigia, kad taip būtų sumenkintas konstitucinis valstybinės lietuvių kalbos statusas, gali kilti keblumų skaitant nelietuviškas pavardes.