„Pirmas dalykas – atsekti ginklų pardavimo, finansavimo arba kitus tinklus, kurie bendradarbiauja su „Islamo valstybe“, ir sukelti ten sąmyšį, kai kuriuos blokuoti arba pažeisti. Kitas dalykas – įsiskverbti ir pažeisti ryšio (ir mobiliojo) priemones, kurias naudoja teroristai tiek savo, tiek kitose šalyse“, – pastebi D. Paršonis.

– Kokia tai programišių grupė ir ko iš jų galima tikėtis?

– „Anonymous“ – neformali anoniminė grupė, kurios sudėtis labai keičiasi, tad galima sakyti, kad tai ne tiek grupė, kiek judėjimas. Tai labai gaivališkas ir spontaniškas judėjimas programišių, kurie anksčiau kažkokiais darbeliais užsiimdavo pavieniui, o dabar susiburia vienam ar kitam tikslui. Šiuo atveju tikslas yra kerštas už išpuolius ir atsakas į „Islamo valstybės“ anksčiau paskelbtą tikslą ir kibernetinėje erdvėje pulti ideologinius priešus.

Džiugas Paršonis

– Ką jiems gali pavykti padaryti? Sakoma, kad jie galbūt galėtų įsilaužti į privatų „Islamo valstybės“ tinklą, paviešinti svarbią karinę informaciją. Ko iš jų galima tikėtis?

– Jie, ko gero, galėtų padaryti du dalykus. Pirmas dalykas – atsekti ginklų pardavimo, finansavimo arba kitus tinklus, kurie bendradarbiauja su „Islamo valstybe“, ir sukelti ten sąmyšį, kai kuriuos blokuoti arba pažeisti. Kitas dalykas – įsiskverbti ir pažeisti ryšio (ir mobiliojo) priemones, kurias naudoja teroristai tiek savo, tiek kitose šalyse. Čia kalbama apie bandymus, nes iššūkis nėra menkas.

Mes puikiai žinome, kad net labai organizuotoms ir labai gerai finansuojamoms specialiosioms tarnyboms ne visada tai pavyksta, nors šiuo metu vis daugiau pranešimų apie tai, kad pavyksta užkirsti kelią kažkokiam išpuoliui pasinaudojant tais duomenimis. Sakyčiau, tai pažadas persekioti ir kad labai rimtų tikslų gali nepavykti pasiekti. Tačiau galima, pavyzdžiui, pulti tas svetaines, kurios skelbia visą informaciją arba vaizdo medžiagą.

– „Islamo valstybė“ kalba ir apie kibernetines atakas. Ko konkrečiai būtų galima tikėtis, kam Vakarų Europos šalys turėtų ruoštis?

– Nors pati „Islamo valstybė“ yra gana chaotiška, jos ryšiai gana decentralizuoti, taikinių nėra daug, naudojamasi svetima infrastruktūra (kartais netgi Vakarų šalių arba Kinijos), bet Europoje ir JAV „Islamo valstybė“ kibernetinių taikinių turi labai daug. Tai – visi bankai, ligoninės, transporto tarnybos, oro uostai ir t. t.

Visai neseniai britų vyriausybė nukarpė labai daug biudžeto išlaidų, bet metinį biudžetą kibernetinei saugai (praktiškai vienintelei sričiai) padidino dvigubai – beveik iki 2 mlrd. svarų. Tai aiškiai parodo, kiek Jungtinės Karalystės vyriausybė susirūpinusi, kad tos tarnybos veiktų patikimai ir saugiai. Tai – bankai, valstybės institucijos, transporto tinklai ir visos kitos, kurios gyvybiškai svarbios, įskaitant ligonines, nes jos, skirtingai nuo kai kurių valstybinių institucijų, tokiam antpuoliui iki šiol nesiruošė.

– Ar įmanoma įvertinti, kiek Europa gali būti pasiruošusi tokiems kibernetiniams išpuoliams?

– Įvertinti įmanoma, tik reikia atitinkamų lėšų, pastangų ir apmokytų žmonių, nes bankuose kibernetinio saugumo mokymai ir bandymai Europoje atliekami nuolatos, centriniai bankai atsparumo bandymus atlieka kartu su specialiosiomis tarnybomis.

Tačiau kitos tarnybos – transporto arba medicinos – iš tikrųjų reikalauja papildomo dėmesio, kurio iki šiol buvo nedaug. Nėra netgi rimto audito, kiek pasiekiami sveikatos saugos priežiūros tinklai: ar į juos lengva įsilaužti, ką galima pažeisti, ar tie tinklai yra integruoti ir gali valdyti, tarkim, operacines, ar jos jautrios poveikiui, ar jos autonomiškos, ar jas gali valdyti tik žmonės ir t. t. Žinoma, vienose šalyse yra vienaip, kitose – kitaip.

Lietuvoje ir kai kuriose kitose Rytų Europos šalyse, nors progresas juda sparčiai, dėl lėšų stokos sveikatos apsaugos ar transporto įmonės nėra taip glaudžiai integruotos. Bet Vakarų šalyse arba JAV jos dažnai yra vieno tinklo dalis. Prisiminkime, kad į Irano branduolinę jėgainę buvo įsibrauta pasinaudojant tuo, jog įranga jungiasi prie interneto tam, kad gautų naujesnes versijas, papildymus ir t. t. Tad, jei ligoninės turi išmaniąją įrangą, kuri kreipiasi į internetą atnaujinimų, tai – vartai, per kuriuos galima patekti.