Sveika mergaitė pasaulį išvydo lapkričio 11-ąją. Gimdymas buvo sklandus, jaunoji mama jaučiasi gerai. Tačiau laimingos šeimos džiaugsmą aptemdė medikų už paslaugas pateikta nemenka sąskaita.
Jų paprašyta susimokėti 510 eurų už gimdymą ir už motinos su kūdikiu ligoninėje praleistas dienas. Greitoji už tai, kad nėščiąją iš Liepų alėjos, kur pora gyvena, nuvežė į ligoninę, kelis šimtus metrų, pareikalavo beveik 11 eurų.
D. Tarailiui suprantama, kad užsienietė jo žmona, į Lietuvą atvykusi su Šengeno viza, turi mokėti už planines sveikatos priežiūros paslaugas. Vyras neprieštarauja sumokėti už žmonos ir kūdikio priežiūrą po gimdymo, tačiau jam absurdiškas atrodo reikalavimas mokėti už patį gimdymą ir gimdyvės nuvežimą į ligoninę.
„Nejaugi gimdymas nėra būtinoji pagalba, kad gydytojai reikalauja susimokėti? Kita vertus, mano žmona nėra šiaip užsienietė turistė. Ji yra ištekėjusi už Lietuvos piliečio. Savo dukrelei išėmiau lietuvišką gimimo liudijimą. Išsiaiškinau, kad valstybė skirs vienkartinę 418 eurų gimdymo pašalpą, o paskui kas mėnesį mokės vaiko išmoką po 28,50 euro“, – stebėjosi vyras.
Valstybinė ligonių kasa (VLK) teigia, kad Panevėžio ligoninė teisėtai pareikalavo iš užsienietės susimokėti už jai suteiktas paslaugas. Trečiųjų šalių piliečiams, neturintiems laikino ar nuolatinio leidimo gyventi Lietuvoje, visos medicinos paslaugos – tiek būtinosios, tiek planinės – yra mokamos.
Beje, Lietuvos įstatymai sako, kad gimdymo metu teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos nepriskiriamos skubiajai medicinos pagalbai, bet nurodo, kad asmens sveikatos priežiūros įstaiga turi suteikti gimdyvei reikalingą medicinos pagalbą.
Panevėžio ligoninė taip ir padarė, o paskui paprašė susimokėti.
„Tai štai kokia Lietuvos deklaruojama pagalba Ukrainos žmonėms“, – sarkastiškai konstatavo D. Tarailis.
Nespėjo pasirūpinti reikiamu leidimu
Aktyviai Maidano įvykiuose dalyvavęs D. Tarailis su savo būsima žmona susipažino Ukrainoje. Mergina – didelė Ukrainos patriotė, tikinti, kad kada nors jos šalis taps šiuolaikiška demokratine valstybe.
Darius ir Julija šių metų liepą susituokė Ukrainoje. Moteris jau laukėsi kūdikio. Kadangi Ukrainoje vis tęsėsi ir tebesitęsia neramumai, šeima nusprendė persikelti į Lietuvą. Vienas iš skubėjimo grįžti iki Julijos gimdymo motyvų buvo ir tai, kad, anot D. Tarailio, kūdikiui gimus Ukrainoje, jam paskui būtų sunkiau legaliai žmoną su vaiku parsivežti į Lietuvą.
D. Tarailis stebėjosi, kad oficiali jo žmona ir kūdikio motina yra traktuojama kaip eilinė turistė iš trečiosios pasaulio šalies, tačiau Lietuvos valstybė vis tiek išmokės gimdymo pašalpą. Socialinės paramos specialistai teigia, kad ši pašalpa skiriama tėvui.
Pirmasis grįžo vyras, jis pasirūpino iškvietimu žmonai. Ji gavo Šengeno vizą. Pagal įstatymus, užsienietis, turintis galiojančią Šengeno vizą ar Šengeno valstybės išduotą nacionalinę vizą, gali atvykti į Lietuvą ir būti dokumento galiojimo laikotarpiu, bet ne ilgiau kaip 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį.
J. Tarailis į Lietuvą pas vyrą atvyko rugsėjo pabaigoje. Pora įregistravo santuoką rajono Civilinės metrikacijos skyriuje.
Gimus kūdikiui šeima planavo kreiptis į Migracijos tarnybą dėl leidimo Julijai laikinai gyventi Lietuvoje. Pora vylėsi, kad vaiko gimimas pagreitins tokio leidimo išdavimą. Neskubėjo jie ir dėl finansinių aplinkybių. Kad gautų vienerius metus galiojantį leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, trečiųjų šalių piliečiai turi įrodyti, kad turės pakankamai lėšų pragyventi – ne mažiau kaip 3900 eurų metams.
D. Tarailis su žmona kreipėsi į Panevėžio teritorinę ligonių kasą (TLK), kad išsiaiškintų, kaip nėščia Julija galėtų apsidrausti privalomuoju sveikatos draudimu (PSD), kad nemokamai gautų sveikatos priežiūros paslaugas.
„Norėjome savarankiškai mokėti PSD įmokas, tačiau buvo pasakyta, kad ne Lietuvos piliečiai ir neturintieji leidimo laikinai ar nuolat gyventi Lietuvoje asmenys negali būti draudžiami ar patys draustis PSD draudimu“, – „Sekundei“ pasakojo vyras.
Šeima kreipėsi į privatų kabinetą turinčią ginekologę, kuri iki pat gimdymo ir rūpinosi Julijos sveikata.
Pasak D. Tarailio, ši ir Panevėžio ligoninėje dirbanti gydytoja nuramino juos, kad už gimdymą mokėti nereikės.
Lapkričio 10-osios vakare J. Tarailis prasidėjo sąrėmiai. Vyras iškvietė greitąją, gimdyvę nuvežė į ligoninę. Žmoną į ligoninę lydėjo vyras. Pasak D. Tarailio, medikai jo žmonai buvo labai geranoriški ir rūpestingi, nors jis jiems ir nedavė jokių dovanų. Kol moteris gimdė, apie jokį mokestį nebuvo užsiminta.
Kitą dieną D. Tarailį į kabinetą pasikvietė skyriaus vedėjas ir pareiškė, jog už gimdymą reikės susimokėti 510 eurų ir dar už lovadienius. Gydytojas paaiškino, kad Panevėžio teritorinė ligonių kasa už jo žmonai suteiktas paslaugas ligoninei nemokės, nes moteris nėra drausta privalomuoju sveikatos draudimu.
„Aš suprantu, kad, norint gauti nemokamą sveikatos priežiūrą, reikia mokėti draudimo įmokas. Bet mano žmonai to daryti neleido. Kol jai bus išduotas leidimas laikinai gyventi šalyje, užtruks. Vadinasi, jeigu ji, neduok Dieve, rimčiau susirgs ir atsiguls į ligoninę, mes įsiskolinsime iki karsto lentos“, – kalbėjo vyras.
Ukrainiečiai ne lygesni už kitus
Valstybinės ligonių kasos Ryšių su visuomene skyriaus vyriausioji specialistė Vita Lyskoitienė patikino, kad Panevėžio TLK teisingai paaiškino D. ir J. Tarailiams, kad leidimo laikinai gyventi Lietuvoje neturinti nėščioji negali savanoriškai draustis PSD draudimu, o Panevėžio ligoninė teisėtai paprašė susimokėti už suteiktas paslaugas.
Užsieniečiai, turintys nacionalinę vizą, nelaikomi Lietuvoje gyvenančiais asmenimis, jų duomenys nepatenka į Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registrą, tad jie negali būti apdrausti. J. Tarailis tokią teisę įgis tik gavusi leidimą laikinai ar nuolat gyventi ir dirbti Lietuvoje.
Kadangi pacientė nebuvo apsidraudusi privalomuoju sveikatos draudimu, Panevėžio ligoninė neprivalo jai teikti nemokamų medicinos paslaugų, tarp jų ir susijusių su gimdymo priėmimu bei priežiūra po gimdymo.
„Neturintiems leidimo gyventi Lietuvoje trečiųjų šalių piliečiams net ir būtinosios medicinos paslaugos yra mokamos“, – pabrėžė V. Lyskoitienė.
VLK atstovės teigimu, užsieniečiui nacionalinė viza išduodama tik pateikus sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą. Tai reiškia, kad prieš atvykdami į Lietuvą jie turi savanoriškai apsidrausti sveikatos draudimu privačiose draudimo kompanijose visam vizos galiojimo laikotarpiui. Kompanija apmoka už jiems suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas taip, kaip numatyta sutartyje.
D. Tarailis vakar negalėjo tiksliai atsakyti, ar žmona buvo apsidraudusi sveikatą, bet mano, kad taip.
„Jeigu gavo vizą, vadinasi, įvykdė jai gauti keliamus reikalavimus“, – sakė vyras.
Jaunai šeimai yra šiokia tokia viltis, kad galbūt nereikės mokėti už medikų paslaugas iš savo kuklaus biudžeto, kurį šiuo metu papildo tik D. Tarailio alga.
Gauti leidimą kainuos
Panevėžio apskrities VPK Migracijos skyriaus Užsieniečių reikalų poskyrio viršininkė Renata Gailiušienė sako, kad už Lietuvos piliečio ištekėjusi ukrainietė galėjo kreiptis leidimo laikinai gyventi Lietuvoje dar iki gimstant vaikeliui, nes išdavimo procedūra užtrunka.
Planine tvarka prašymo svarstymo terminas – 4 mėnesiai, skubos – 2 mėnesiai. Šiuo atveju teks susimokėti 172 eurus, pirmuoju – per pusę mažiau. Leidimą įforminti taip pat kainuoja.
Moteris privalės įrodyti, kad vieneriems metams gyventi Lietuvoje turi ne mažiau kaip 3900 eurų. Jeigu ji tiek pinigų neturi, už ją gali įsipareigoti vyras. Jis taip pat privalo turėti atitinkamą santaupų sumą arba gauti atitinkamą darbo užmokestį.
„Piniginės lėšos kai kuriems žmonėms būna problema. Jie skolinasi arba juos įsipareigoja išlaikyti giminės. Taip pat kyla bėdų ir dėl gyvenamosios vietos deklaravimo“, – sakė pareigūnė.
R. Gailiušienės teigimu, kūdikio gimimas nei paskubina, nei palengvina leidimo laikinai gyventi Lietuvoje gavimo. Leidimą Lietuvoje gyventi metus gavęs trečios šalies pilietis, jei nori pasilikti, vėl turi kreiptis leidimo.
Antrą kartą jis išduodamas trejiems metams. Tik po penkerių metų žmogus gali prašyti leidimo nuolat gyventi Lietuvoje, jei yra išlaikęs Konstitucijos ir lietuvių kalbos egzaminą. Be to, per paskutinius penkerius metus jis neturi būti išvykęs iš Lietuvos ilgesniam kaip 10 mėnesių laikotarpiui.
R. Gailiušienė prisiminė atvejį, kai Panevėžio rajone su mylimuoju gyvenusiai ukrainietei prieš pat gimdymą teko išvykti į tėvynę, nes jos viza jau nebegaliojo, o leidimo laikinai gyventi Lietuvoje ji neturėjo.