Tokias tendencijas rodo DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ spalio 16–26 dienomis atlikta apklausa. Šį laiką viešojoje erdvėje netilo diskusijos dėl A. Butkevičius žento skandalo, o spalio 13 d. prasidėjo Druskininkų skandalai. Pirmiausia Specialiųjų tyrimų tarnyba sulaikė Druskininkų vandens parko „Aqua“ vadovą Edmundą Antanaitį, po kelių dienų į dienos šviesą išlindo skubos tvarka Vyriausybės priimtas nutarimas dėl kurortų apsaugos zonų naikinimo, pakurstęs įtarimus, kad taip premjeras pamalonino partietį Druskininkų merą Ričardą Malinauską.
Jei rinkimai į Seimą vyktų artimiausią sekmadienį, daugiausia respondentų balsuotų už premjero Algirdo Butkevičiaus vadovaujamus socialdemokratus. Pastaruoju metu įvairių korupcijos skandalų krečiamai Socialdemokratų partijai savo balsus atiduotų 21,8 proc. respondentų – 2,1 proc. mažiau nei prieš mėnesį. Antroje vietoje įsitaisęs Liberalų sąjūdis, kuriam palaikymą išreiškė 13,7 proc. apklaustųjų. Eligijaus Masiulio vedamų liberalų populiarumas, palyginus su rugsėjo duomenimis, paaugo 2,2 proc.
Trečioje vietoje lieka Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Gabrieliaus Landsbergio vadovaujamų konservatorių reitingas šiuo metu siekia 11,5 proc. ir per mėnesį praktiškai nepakito.
Į parlamentą taip pat patektų „Tvarkos ir teisingumo“ (8,6) ir Darbo partijos (6,9) bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (5,3 proc).
Ministro pirmininko kėdėje A. Butkevičius ir toliau neturi konkurentų. 33,2 proc. respondentų įsitikinę, kad jis geriausiai tiktų užimti premjero pareigas. Tiesa, per mėnesių taip manančių sumažėjo 2,1 proc.
Po A. Butkevičiaus respondentai tinkamiausiais ministrais pirmininkais įvardija E. Masiulį (6,7 proc.) ir Rolandą Paksą (6,4 poc.). Daugiau nei 2 proc. rinkėjų simpatijų taip pat surinko Europos Parlamento nariai Antanas Guoga ir Vilija Blinkevičiūtė, ekonomistas Gitanas Nausėda, valstiečių ir žaliųjų lyderis Ramūnas Karbauskis, konservatorių vedlys G. Landsbergis, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja, su konservatoriais į Seimą kandidatuosianti Ingrida Šimonytė ir Europos Parlamento narys, Darbo partijos įkūrėjas Viktoras Uspaskichas.
Tuo metu bendras Vyriausybės veiklos vertinimas išlieka neigiamas. 2,8 proc. respondentų Vyriausybės veiklą vertina teigiamai, 36,8 proc. – greičiau teigiamai, 35 proc. – greičiau neigiamai, 18 proc. – neigiamai.
A. Krupavičius mato socialdemokratų duobę
Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius politologas Algis Krupavičius primena, kad tokiose apklausose paklaida siekia apie 3 proc. „Nors kritimas paklaidos ribose, viešojoje erdvėje aptariami skandalai, matyt, artimiausioje ateityje gali šiek tiek sumažinti socialdemokratų reitingus. Socialdemokratams tikrai kyla nemažai galvos skausmų, kaip aukštą reitingą išlaikyti“, – sako A. Krupavičius. Jo teigimu, kol kas jokios dramos ir tragedijos nėra, bet mąstyti, kaip išvengti duobės reitinguose, reikia.
A. Krupavčius aiškina, kad socialdemokratų smukimas ir liberalų ūgtelėjimas nereiškia iš socdemų pas liberalus perbėgančių rinkėjų. Šių partijų rinkėjai gana skirtingi. „Paaiškinimas tikriausiai tas, kas liberalai pastaruoju metu matomi viešojoje erdvėje, turėjo partinius renginius, ko gero, pirmą kartą partijos istorijoje formavo šešėlinį kabinetą. Be to, aplink jų partiją nebuvo skandalų“, – aiškino A. Krupavičius.
Tačiau, perspėja politologas, pirma kregždė dar ne pavasaris – 2 proc. svyravimas nerodo ilgalaikių tendencijų. Priešingai – kitų agentūrų apklausose liberalų reitingas primena sūpuokles, kas mėnesį svyruoja aukštyn žemyn.
A. Krupavičiaus nuomone, liberalai dabar daugiausia pritraukia neapsisprendusių rinkėjų balsus. Tuo metu jei socialdemokratų populiarumas aptirptų, iš to daugiausia išloštų jų partneriai valdančiojoje koalicijoje – darbiečiai ir tvarkiečiai. Politoogo aiškinimu, mažai tikėtina, kad socialdemokratų rinkėjas pereitų į konservatorių pusę.
„Galvos skausmo daugiau socialdemokratams, pas juos maža duobė tikrai yra, tuo metu liberalams reikia išvengti sinusoidės, kada reitingas trumpam pakyla ir vėl leidžiasi“, – apibendrina KTU profesorius.
Rinkėjai nebaudžia net už problemas
Tuo metu Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas politologas Vytautas Dumbliauskas sako pritariantis manantiems, kad skandalai neturėtų labai paveikti socialdemokratų reitingų. „Ši partija turi kažkokį populiarumo bagažą ar jo atsargą, kuri sunkiai išmušama ar sumažinama. Vis tiek skandalai kelia ir klaustukų – kodėl vienu metu supuolė, už to justi specialus organizuotumas“, – įžvelgia pašnekovas.
V. Dumbliausko aiškinimu, tokioje situacijoje 2 proc. socialdemokratų smuktelėjimas labai normalus, o nurimus viešajai erdvei bus galima susigrąžinti ankstesnį skaičių.
Kur kas V. Dumbliauskui įdomesnis liberalų reitingo padidėjimas. Jo teigimu, liberalai pastaruoju metu nieko ypatingo nedarė. „Matyt, A. Guogos fenomenas veikia toliau – aš tai sieju su A. Guoga. Manau, nemažai gerbėjų liberalams atneša būtent jis. Jiems A. Guoga dabar ir galvos skausmas, ir džiaugsmas, tai lošėjas tikrąja to žodžio prasme – ne tik pokeryje, bet ir politikoje“, – kalbėjo politologas.
V. Dumbliausko nestebina A. Butkevičiaus populiarumas. „Pasitvirtina jo fenomenas – jis kažkuo panašus į A. Brazauską, jam nelimpa nuodėmėlės, jam kaip nuo žąsies vanduo. Jis tiek metų premjeras, problemų Lietuvoje yra, vien klausimas, kodėl pas mus mažiausios pensijos ir vidutinės algos regione – mus jau pralenkė latviai, apie estus ir lenkus nekalbu. Čia tikrai priekaištas socialdemokratams, ir vis tiek jų bei A. Butkevičiaus reitingai aukšti“, – stebisi V. Dumbliauskas. A. Butkevičiaus fenomeną jis vadina Dievo dovana – esą šis politikas kažkuo paperka, sudaro savo, paprasto, šilto žmogaus įvaizdį, nesišaipo iš oponentų ir, priešingai nei Andrius Kubilius, nenaudoja ironijos.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ visuomenės nuomonės apklausą atliko 2015 metų spalio 16–26 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausta 1011 respondentų. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.