Antradienį Seimas vėl grįžo prie „tvarkiečio“ Petro Gražulio inicijuotos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) pataisos. Pagal ją būtų baudžiama už „Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos vertybės – šeimos – viešą niekinimą kalbomis, demonstruojamais daiktais, plakatais, šūkiais, audiovizualinėmis priemonėmis ir kitokiais veiksmais“. Tokie veiksmai užtrauktų baudą nuo 290 iki 869 eurų, už pakartotinius veiksmus grėstų 869-1739 EUR bauda.

Liberalų Sąjūdžio iniciatyva Seimas antradienį iki ketvirtadienio nukėlė balsavimą dėl įstatymo pataisų. Iki pataisos priėmimo liko vienintelis balsavimas.

Ši P. Gražulio iniciatyva gimė dar 2013 m. pabaigoje ir vis grįžta į Seimo darbotvarkę. Po kilusio tarptautinio susidomėjimo, pernai pataisa Seime nebuvo priimta. Šią savaitę atgaivintą iniciatyvą ir šįkart pastebėjo Europos Taryba (ET). ET žmogaus teisių komisaras Nilas Muižniekas paragino Lietuvos Seimo narius atmesti įstatymo projektą, mat jis pažeistų seksualinių mažumų saviraiškos laisvę. „Esu susirūpinęs dėl galimo lapkričio 12 dienos balsavimo dėl įstatymo, numatančio administracines sankcijas už LGBTI bendruomenės saviraišką Lietuvoje“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė N. Muižniekas, kurį cituoja agentūra BNS.

G. Steponavičius: tai būdinga Rytų valstybėms

„Tai retrogradinės pataisos, nuolatos pasigirstančios iš homofobiškos parlamentarų pusės, nenuostabu, kad daug metų šių procesų smaigalyje, tarp vadinamųjų kovotojų, yra P. Gražulis. Paskutiniu momentu klausimas atsidūrė darbotvarkėje ir teko šį procesą stabdyti tokiu būdu“, – apie balsavimo atidėjimą aiškina Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno pavaduotojas Gintaras Steponavičius.

Gintaras Steponavičius

Pasak G. Steponavičiaus, į labai abstrakčias formuluotes galima talpiai įdėti pačių įvairiausių dalykų, kurie gali tapti pagrindu persekioti žmones dėl jų įsitikinimų, gyvenimo būdo, viešo jų nuomonės reiškimo. „Tai Rytų pusėje esančioms valstybėms būdingas braižas, ta pati Rusija vienaip ar kitaip įstatymus koreguoja, čia mes, kaip Europos Sąjungos nariai, šalis, siekianti ne tik deklaruoti, bet ir laikytis vertybių, atrodytume labai egzotiškai“, – perspėja pašnekovas.

Politikas neatmeta, kad šis projektas į darbotvarkę įtraukiamas dėl „pokiliminių mainų“. „Tačiau teisybės dėlei turiu pripažinti, kad šiame Seime yra nemaža dalis parlamentarų, kurie emociškai save tikrai tapatina su P. Gražulio pozicija ir tai vyksta labai skirtingose frakcijose: nuo konservatorių iki darbiečių“, – kalbėjo G. Steponavičius.

Vis dėlto liberalas nustebtų, jei pataisą pavyktų prastumti: „Tai būtų vienareikšmiškai trumparegiškas ir populistinis sprendimas“.

Psichologas: yra 8 šeimos formos

Psichologas Tomas Lagūnavičius nuolat dalį visuomenės šokiruoja savo pasisakymais apie įvairias šeimos formas. Priimta pataisa jam galėtų grasinti baudomis.

Tomas Lagūnavičius
Foto: LNK

Pasak T. Lagūnavičiaus, šeimos sąvoka nuolat keitėsi. Pavyzdžiui, prieš 100 tūkst. metų šeima buvo kartu gyvenanti 20-30 žmonių grupė, nebūdavo tokių vedybinių santykių, santuokos, kaip jie suprantami dabar.

„Apie kokią šeimą ir kokias vertybes mes kalbame? Jei kalbame apie klasikinę, tradicinę katalikišką šeimą, kurią propaguoja P. Gražulis, tai galima sakyti, kad bet koks kitas variantas visiškai nepriimtinas. Bet yra toks dalykas kaip realybė, kurioje galima matyti apie 8 šeimos variantus, kurių ne visi priimtini religingam žmogui“, – sako T. Lagūnavičius.

T. Lagūnavičiaus teigimu, žmonės turi skirtingus gyvenimo scenarijus ir vertybes. Pavyzdžiui, yra „šiuolaikinių vienuolių“, kurie siekia karjeros ir jiems šeimos nereikia visai. Atsiranda šeimų, kurios gyvena kartu, tačiau atsisako vaikų – tai irgi prieštarauja klasikinei krikščioniškai etikai. Taip pat gali būti savaitgalinė šeima, kai žmonės kartu susitinka tik savaitgaliais, vieną savaitę vaikai gyvena pas vieną, kitą – pas kitą partnerį. Šeima laikomi ir dviejų vyrų ar dviejų moterų tarpusavio santykiai.

„Esmė ne tame, gerai ar blogai – esmė, kad gyvenimas pasiūlo įvairius variantus. Manau, plačiąja prasme šeimos esmė – jausmų, santykių palaikymas, o dar giliau – šeimos ūkis, tai suponuoja, kad kartu vykdoma kažkokia veikla. Jeigu šeimos ūkis nepavyksta, tai ar žmonės neturi teisės skirtis, neturi teisės sukurti kitos šeimos?“, – klausia pašnekovas.

T. Lagūnavičiaus aiškinimu, P. Gražulis propaguoja vieną šeimos variantą, tačiau demokratinėje valstybėje yra ir kitų. Ar už tokias mintis T. Lagūnavičius nebijo būti nubaustas?

„Kol gyvensime demokratinėje šalyje, tikrai nebijosiu pasisakyti, manau, P. Gražulio pasiūlymas Seime tikrai nepraeis. Jei kažkas pradės sakyti, kad tai, ką aš kalbu – visiškai nepriimtina, pagalvosiu, ar verta gyventi tokioje šalyje. Nesinori papulti į Viduramžių laikus, kai viena ideologija dominuoja virš kitų“, – vildamasis, kad sveikas protas nugalės, kalbėjo T. Lagūnavičius.

Jo nuomone, tokia pataisa būtų absoliuti cenzūra, kuri pirmiausia paliestų žiniasklaidą. Be to, sako psichologas, nuo draudimų įvairūs šeimos variantai nedings.

Jau lygina su Rusija

Susirūpinimą Seimo iniciatyva išreiškė tarptautinė LGBTI teisių organizacija „ILGA-Europe“.

„ILGA-Europe“ ragina Lietuvos valdžios atstovus pasipriešinti baimei ir atskirčiai. Lietuvos politikai privalo laikytis tarptautinių žmogaus teisių apsaugos įsipareigojimų pagal Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją. Po pirmojo įstatymo projekto svarstymo šalies parlamente praėjo nemažai laiko. Taigi parlamentarai turėjo pakankamai laiko apmąstyti, kokį neigiamą poveikį tokio įstatymo priėmimas turėtų LGBTI asmenims Lietuvoje,“ – įsitikinusi „ILGA-Europe“ vadovė Evelyne Paradis.

Pasak E. Paradis, P. Gražulio pateiktu įstatymo projektu „apsaugoti šeimos vertybes“ siekiama diegiant liūdnai pagarsėjusio Rusijoje priimto „homoseksualumo propagandos“ įstatymo nuostatas.

Dėl šią savaitę Seime svarstomų įstatymo pataisų gilų susirūpinimą išreiškė ir Lietuvos gėjų lygos (LGL) vadovas Vladimiras Simonko.

„Pateikta įstatymo formuluotė suteiktų galimybes skirti administracines nuobaudas asmenims, pozityviai pasisakantiems apie LGBTI asmenų žmogaus teises. Nors LGBTI klausimas niekaip neniekina tradicinių šeimos vertybių, įstatymo iniciatoriai sąmoningai siekia priartinti Lietuvos visuomenę prie putininės homofobijos gniaužtų. Tikiuosi, jog Seimo nariai nepamirš, kad Lietuva yra atviros ir tolerantiškos Europos dalimi“, – teigia V. Simonko.

Vladimiras Simonko

LGL atkreipia dėmesį, jog šių teisėkūros iniciatyvų svarstymas nekeičia organizacijos planų 2016 m. birželio mėnesį surengti Baltic Pride 2016 eitynes „Už lygybę!“ Vilniaus Gedimino prospektu.