Projektu Vyriausybei siūloma teikti Europos Komisijai siūlymą, kad kiekviena valstybė narė galėtų pati apsispręsti dėl vasaros laiko taikymo jos teritorijoje, atsižvelgiant į vasaros laiko poveikio analizės rezultatus.
Taip pat Vyriausybė turėtų pavesti atitinkamoms institucijoms atlikti gyventojų apklausą dėl vasaros laiko taikymo, taip pateikti sezoninio laiko poveikio sveikatos, energetikos, transporto, aplinkos, turizmo ir žemės ūkio sritims analizę.
Seimo nutarimo projektą parengę darbiečiai teigia, kad sveikatos požiūriu Lietuvos gyventojams „palankiausia gyventi laiku, atitinkančiu valstybės geografinę padėtį ir laiko juostą“.
„Laikrodžio sukiojimo žala yra akivaizdi – gydytojai ir psichologai tvirtina, kad žmonės dėl laiko pasikeitimų du kartus per metus jaučia padidėjusį stresą, o pereinamasis laikotarpis užtrunka net iki dviejų savaičių“, - Darbo partijos išplatintame pranešime cituojama viena iš nutarimo iniciatorių, Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė.
Lietuva kartu su ES valstybėmis praėjusį savaitgalį atšaukė vasaros laiką, kuris kasmet įvedamas paskutinį kovo sekmadienį. Laikas Lietuvoje, kaip ir visose ES valstybėse narėse, keičiamas dukart per metus. Tai daroma vykdant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl vasaros laiko.
Direktyvos galiojimas yra neribotas. EK kas penkerius metus skelbia komunikatą, kuriame nurodomas tikslus vasaros laiko įvedimo ir atšaukimo grafikas. 2016-aisiais bus paskelbtas naujas vasaros laiko taikymo grafikas 2017-2021 metams. Anot Lietuvos Vyriausybės, kol kas nėra numatytos jokios prielaidos, kad būtų siūloma persvarstyti galiojančią direktyvą – iki šiol nė viena ES valstybė narė neišreiškė noro keisti galiojančią tvarką.
Geografiškai penktadalis Lietuvos (vakarinė dalis) patenka į pirmąją laiko juostą, likusi šalies dalis - į antrąją laiko juostą .