Kokias paslaptis mena šis laikotarpis? Kaip Lenkijos ir Lietuvos valdovas Maskvos caru titulavosi? Ar žinojote, kad ir lietuviai Maskvą gynė nuo totorių? O carai, kurie pastatė Rusią ant kojų, buvo patys tikriausi Vytauto Didžiojo palikuonys?

XIV amžiuje Lietuvos valstybė išsiplėtė į Rytus, o daugelis gediminaičių valdė Rusios miestus. Jie buvo ir tie, kurie gynė Rusią nuo totorių. Du Algirdo sūnūs dalyvavo ir suvaidino svarbų vaidmenį Kulikovo mūšyje.

Ivanas IV-asis – Maskvos caras, dar žinomas kaip Ivanas Rūstusis. Šis Rusios valdovas visą savo gyvenimą siekė sunaikinti Lietuvos didžiąją kunigaikštystę, o jos valdovą ir savo konkurentą Žygimantą Augustą niekino. Regis, toks žmogus negalėjo nieko bendro turėti nei su Lietuva, nei su Gediminaičiais. Tačiau ar tikrai?

„Kai Žygimantas Augustas mirė, Ivanas Rūstusis ir jo sūnus pretendavo į sostą kaip gediminaičių kraujo turintys asmenys. Tai savimonėje tikrai paliko didelį pėdsaką“, laidoje teigs istorikas dr. Rimvydas Petrauskas.

O viskas prasidėjo nuo to, kai Vytautas Didysis išleido savo dukrą Sofiją už Maskvos kunigaikščio. „Vytautas vienintelę savo dukrą Sofiją išleido už Maskvos kunigaikščio, dar tada tik sosto įpėdinio. Tuo metu iki galo nebuvo aišku, ar jis tikrai įsitvirtins Maskvos soste. Čia tokie du politiniai pabėgėliai susitiko. Vienas Vytautas, o kitas iš totorių nelaisvės grįžtantis Vasilijus“, - Virginijui Savukynui pasakos Rimvydas Petrauskas.

Ir galiausiai laidoje bus nagrinėjami XVII amžiaus pradžios įvykiai, kai lietuviai su lenkais buvo užėmę Kremlių.

„Maždaug nuo 1608 metų buvo aišku, kad Maskvoje visiška betvarkė, ir reikia ja pasinaudoti. Turbūt ne be Zigmanto Vazos aplinkos pastangų buvo skleidžiama maždaug tokia propaganda: tuo metu, kai ispanai užkariauja Indiją, mes čia sėdime ginklus sudėję vietoje to, kad pasiimtume tai, kas lengvai paimama, t.y. Maskvą“, pasakos istorikas dr. Eugenijus Saviščevas.

Istorijos detektyvai“ kartu su Virginijumi Savukynu – sekmadienį 16.15 val. per LRT televiziją.