Bendrą įtakingiausiųjų sąrašą sudaro susumuoti šešių visuomenės grupių – politikų, verslininkų/ekonomistų, visuomenininkų, teisininkų, tarnautojų ir žiniasklaidos atstovų – balsai. Respondentai elektroniniu paštu gavo sąrašus su siūlomais žmonėmis, jie turėjo pažymėti, jų manymu, 5 įtakingiausius asmenis. Visuomenės nuomonė galutiniame sąraše neturėjo įtakos.
Sąraše pateikiama 230 Lietuvoje įtakingiausių asmenybių. Už jas balsavo 526 respondentai.
Elito nuomone, Lietuvoje įtakingiausias asmuo yra prezidentė Dalia Grybauskaitė, surinkusi 438 balsus. Nežymiai nuo šalies vadovės atsiliko premjeras Algirdas Butkevičius (395).
Trečia vieta atiteko Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentui Robertui Dargiui (328), vos dviem balsais nuo jo atsiliko žurnalistas Edmundas Jakilaitis (326).
Į dešimtuką taip pat pateko Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjas Egidijus Kūris (300), Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas (286), Aukščiausios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis (245), SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda (235), Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Ingrida Šimonytė (223) bei DELFI vyriausioji redaktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė (221).
Politologė: tai yra mūsų elitas
„Mano nuomone, šis sąrašas yra gana adekvati šiandienos elito Lietuvoje nuotrauka“, – sako ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto profesorė Irmina Matonytė. Pasak I. Matonytės, į šį sąrašą reikėtų žiūrėti kaip į tam tikrą visumą ir nereikėtų perdėm sureikšminti jo eiliškumo ar atskiriems asmenims konkrečiai priskirtų balų.
Paprašyta pakomentuoti pirmąjį įtakingiausiųjų dvidešimtuką, I. Matonytė pastebėjo, kad jame esančios pavardės, aiškiai siejamos su tam tikromis veiklos sritimis ir institucijomis, gerai atspindi šiuolaikinį Lietuvos nacionalinį elitą taip, kaip jį apibrėžia elitologai. Pagal apibrėžimą, elitui priskirtini asmenys, atstovaujantys svarbiausioms visuomenės institucijoms ir organizacijoms, turinčioms nuolatinę ir esminę įtaką nacionalinio lygmens sprendimams ir visuomenės gyvenimui.
Profesorė atkreipia dėmesį į tai, kad šiame sąraše yra politikos, žiniasklaidos, teismų, administracinio, verslo ir finansų pasaulio atstovai, bet jame nėra bažnyčios, menų ar popkultūros atstovų. Tai, sako ji, adekvatu esamai situacijai. „Teigčiau, kad prieš kokį dešimt metų ar daugiau tokiame sąraše būtų atsiradusi aukšta vieta kuriam nors Katalikų bažnyčios hierarchui“, – sakė pašnekovė.
Ją nustebino aukšta V. Landsbergiui skirta vieta: šiuo metu patriarchas nėra jokios reikšmingos institucijos lyderis ar atstovas. Tai, sako I. Matonytė, „grynojo“ asmenybinio svorio ir reikšmės pripažinimas, kuris byloja apie tam tikrus aristokratinius elementus šiandieninės demokratinės Lietuvos galios elite.
Pašnekovę taip pat nustebino, kad į įtakingiausių 20 asmenų sąrašą pateko Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas. Pasak I. Matonytės, Z. Vaigausko buvimas sąraše išryškina jo atstovaujamos institucijos svorį bei įtaką ir tai labai džiugu demokratinės sąrangos požiūriu. „Toks per „asmeninį garantą“ sureikšminamas rinkimų skaidrumas, sklandus rinkimų proceso organizavimas ir pan. yra geri mūsų galios elito demokratinių principų, bent jau „instinktų“, ženklai“, – sakė ISM profesorė.
I. Matonytės teigimu, šis sąrašas, su tam tikrais toleruotinais nuokrypiais, gerai atspindi įtakingiausias institucijas ir joms atstovaujančius asmenis Lietuvoje. „Toleruotinais nuokrypiais“ ji įvardija, pavyzdžiui, trečioje vietoje esančio R. Dargio pavardę, kuri, tikėtina čia sietina su Lietuvos pramonininkų konfederacija, o ne su nuosavu „Eikos“ verslu. I. Matonytei R. Dargio užimta vieta atrodo kiek per aukšta, tačiau, pastebi ji, privačiam verslui pirmajame dvidešimtuke taip pat atstovauja Gitanas Nausėda, Darius Mockus bei Nerijus Numavičius. Todėl, aiškina I. Matonytė, santykinis verslo lobizmo įtakos R. Dargio asmenyje „užkėlimas“ šiame sąraše reliatyvizuojasi.
Tačiau mokslininkei kyla klausimų dėl „įtakingumo“ apibrėžimo ir matavimo. „Projekte buvo prašoma įvardinti asmenis, turinčius didžiausios įtakos Lietuvos visuomenės raidai, visuomenei ir sprendimų priėmėjams. Taigi klausime būta 3 įtakos komponentų: įtaka raidai, įtaka visuomenei ir įtaka sprendimų priėmėjams. Nors tarp šių trijų „įtakos“ komponentų gali būti tam tikro sąryšio (koreliacijos), tačiau jie tikrai nėra sinonimai ir būtų geriau klausti tik apie viena „objektą“ – elitologai dažniausiai klausia apie „įtaką sprendimų priėmimo procese“, – pastebi viena monografijos „Elitų Europa: tapatybių ir interesų kaleidoskopas“ autorių.
Jos nuomone, dar tiksliau būtų klausti apie įtaką vienam ar kitam svarbiam sprendimui. Pavyzdžiui, tikėtina, kad aukštai vertindami R. Dargio įtakingumą, daugelis respondentų galvojo apie socialinio modelio iniciatyvų svarstymą ir įtaką šiam procesui.
Vienus pervertino, kitus – nepagrįstai nuvertino
„Man norėtųsi palinkėti, kad savo įtaką pamatę žmonės ją panaudotų geriems darbams, geroms intencijoms, ne manipuliacijoms, nemėgintų to išnaudoti blogiems tikslams, paveikiant žmones ar bandant daryti įtaką rinkimų rezultatams“, – sako elito grupių apklausą atlikusio žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas.
G. Sarafinas pastebi, kad elito grupių nuomonės išsiskyrė. Pavyzdžiui, politikai mąsto kitaip nei žurnalistai, teisininkai nurodė kitokius įtakingiausius nei verslininkai.
„Matome, kad žmonės labai skirtingai įtakingiausio sąvoką suvokia, kai kurie mato tik iš savo gildijos lauko, tad atitinkamai ir balsuoja. Taip pat, bent jau iš elito apklausų, matyti, kad jie vienus žmones stipriai pervertina, kitus – nepagrįstai nuvertina. Matyt, ne visuomet balsuodami žmonės omenyje turėjo būtent įtaką sprendimų priėmėjams, politikams, valstybės vadovams ir visuomenei“, – kalbėjo G. Sarafinas.
Kitąmet G. Sarafinas tikisi labiau pasvertų atsakymų. Tačiau ir šįmet, pastebi jis, didelė dalis respondentų skyrė daug dėmesio, laiko ir atsakomybės – dalis jų atsakymams skyrė pusdienį, savo sprendimus keitė.
Visuomenės nuomonę tyrusios bendrovės „Spinter tyrimai“ vadovas Ignas Zokas svarsto, kad D. Grybauskaitė ir A. Butkevičius įtakingiausiais būtų pripažinti ir pagal visuomenės sąrašą. Mat įvairiuose tyrimuose politikai yra įtakingiausi, daugiausia matomi, be to, prezidentė ir premjeras turi realius galios svertus.
„Tuo metu R. Dargis turbūt nebūtų taip aukštai, matyt, jo įtaka žinoma tam tikriems sprendimus priimantiems sluoksniams, bet ne plačiajai visuomenei. Aš manau, kad įtakingiausiųjų dešimtuke daugiausia būtų politikų, galbūt vienas kitas žurnalistas ar ekonomistas, pavyzdžiui, G. Nausėda“, – į klausimą, koks, jo nuomone, būtų įtakingiausiųjų dešimtukas pagal visuomenės apklausą, atsakė I. Zokas.