R. Malinausko kalbos apie bandymą su juo susidoroti jau nestebina, tačiau penktadienį pasiektas naujas lygis – meras prakalbo apie pavojų gyvybei. Tai padaryta po to, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), įtariant piktnaudžiavimu, pirmadienį sulaikė „Aqua“ direktorių Edmundą Antanaitį. STT Kauno valdybos pareigūnai, gavę duomenų apie galbūt neteisėtai naudojamas savivaldybės bendrovės lėšas ir turtą, pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl šios bendrovės direktoriaus piktnaudžiavimo.
„Kelerius metus dėliojamas scenarijus, kaip susidoroti su manimi. Visa tai jau kelia grėsmę mano ir artimųjų gyvybei“, – penktadienį „Lietuvos rytui“ pareiškė R. Malinauskas. Čia pat meras pridūrė neabejojantis, kad STT pradėtas ikiteisminis tyrimas – neatsiejama jo ir kurorto žlugdymo plano dalis.
R. Malinauskas neabejoja, kad jam palikus mero postą mieste įvyktų daug pokyčių. Pasak „Lietuvos ryto“, R. Malinauskui skaudu, kad nuo 1990-ųjų iki 2000 metų, būtent vadovaujant konservatoriams, Druskininkai buvo nugyventi iki apgailėtino miestelio su griūvančiais pastatais, bankrutuojančiomis įmonėmis. Dabar, sako jis, Druskininkai yra kurortas, kuriuo galime džiaugtis ir Lietuvoje, ir už jos ribų.
Savo nekaltumu R. Malinauskas per pasirinktas žiniasklaidos priemones įtikinėja jau ne kartą. Panašios taktikos jis laikėsi aiškindamasis dėl per arti vandens pastatytos sodybos tvoros, savivaldybės neteisėtai leisto savaitraščio ar įsivėlęs į kitus skandalus.
A. Katauskas: sėkmingai naudojamas Garliavos metodas
„Jo strategija, jei tikslas išlikti Druskininkų meru, kol kas nepaliečiama ir niekaip neįveikiama“, – konstatuoja viešųjų ryšių specialistas Arijus Katauskas. Jis pastebi, kad, atsižvelgus į situaciją, R. Malinauskas savo atsakymą ištransliuoja keliais kanalais.
„Metodas, kurį taiko ponas Malinauskas, visiškai atitinka jo ilgametį elgesį – ar mes kalbėsime apie močiutės tvorą, ar STT, ar bet bet kokius kitus atvejus. Jis pačiu esminiu atveju, visais kanalais, kuriuose tik gali būti, pakankamai agresyviai, pakankamai aiškiai neleidžia diskusijai be jo vystytis“, – sako A. Katauskas.
Pasak jo, meras pakankamai aiškiai ir greitai atsako į tuos kaltinimus, į kuriuos atsakyti gali, o tuos, į kuriuos atsakyti negali, tiesiog vadina šmeižtu, melu, bandymu susidoroti. Visais atvejais naudojamas tas pats metodas.
A. Katausko nuomone, R. Malinauskas turbūt nesiekia būti visuomenės vertinamas kaip skaidriausias ir geriausias – jis siekia aiškiai pasakyti, kad visa tai, kas vyksta prieš jį – užsakymas. Identiškai elgėsi buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas, panašią techniką žento skandalo metu naudojo premjeras Algirdas Butkevičius.
„Ar tai kažką duos? Mano nuomone, jis puikiai suvokia, kad aukščiau kaip Druskininkų meras negalės pretenduoti, išskyrus pareigas partijoje. Bet kokioje kitoje komunikacijoje – Seimo ar prezidento rinkimuose – tokiais triukais neišsiversi, vis tiek reikės atsakyti į klausimus“, – sakė viešųjų ryšių specialistas.
Pasak A. Katausko, dabar jis miesto meras, valdantis pakankamai daug organizacinių resursų, jo pajudinti neįmanoma, o vietos žiniasklaida tą padaryti per silpna. A. Katauskas pastebi, kad nacionalinė žiniasklaida lengvai pavaizduojama kaip sąmokslo organizatorių užsakymų vykdytoja.
„Žiūrėkime į tikslinę auditoriją, į kurią jis komunikuoja. Kad ir ką būtų galima sakyti, visų pirma jis komunikuoja savo regiono žmonėms ir politikams. Paimkime Garliavą – lygiai toks pat metodas buvo taikomas – jie dideli, mane bando nuskriausti, tuo metu aš darau viską, kad mūsų miestui būtų gerai. Kol jis yra savo pozicijoje, kol valdo organizacinius resursus, su tokia komunikacija jis pilnai gali išlaikyti savo galias“, – teigė pašnekovas. Jo manymu, kuo daugiau mechanizmas užsisuka nacionalinėje žiniasklaidoje, tuo merui lengviau viduje tai perversti kaip puolimą prieš jį.
„Manau, tai, kas jam nutinka periodiškai prieš rinkimus yra labai naudingas dalykas, padeda jam sucementuoti turimas pajėgas vietiniu lygmeniu, o turbūt vietinis lygmuo jam ir yra svarbiausias dalykas, dėl ko jis kovoja ir dėl ko partija laikosi pakankamai rezervuotos pozicijos“, – svarstė komunikacijos ekspertas.
Jam R. Malinausko metodai primena naudotus Garliavos skandalo metu: „Paimkime Garliavos istoriją: vargšę mergaitę, buvusią teisėją. Pakeiskime pono mero pavardę, įdėkime buvusios teisėjos pavardę ir gausime vienas prie vieno tą pačią komunikaciją. Tai taikoma tai auditorijai, turi neturi pilnos informacijos, naudojami tie žodžiai, kurie kažką stipriai jungia – pavyzdžiui, jis pasakė, kad kilo pavojus jo gyvybei. Tikslinė auditorija nėra ta, kuri gauna labai daug informacijos iš skirtingų kanalų. Ir ją tai veikia“.