Medikai pažymi, kad dirbantieji nekvalifikuotus darbus dažniau ima nedarbingumo pažymėjimą.
Lietuvos verslo darbdavių konfederacija, siekusi, kad pasiligoję darbuotojai gautų didesnes ligos išmokas, suglumusi.
„Tikėjomės, kad žmonės įvertins, jog palaikėme iniciatyvą didinti ligos pašalpą už 3 – 7 ligos dieną, ir elgsis sąžiningai. Tačiau net vasarą sulaukiame darbdavių skundų, kad darbuotojai ima nedarbingumo pažymėjimus be svarbios priežasties“, – „Sekundei“ teigė Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas.
Pasak jo, ypač tai pajuto sezoniniais darbais užsiimančios įmonės kaimiškose vietose, kurių gyventojai puikiai pažįsta vietos ambulatorijų medikus.
„Prasidėjo tikra katastrofa. Sezoniniai darbai, kaip žinia, nelaukia, o dirbti nėra kam. Darbdaviai mato, kad nedarbingumo pažymėjimą pasiėmę jų darbuotojai savo ūkiuose ravi daržus, šienauja, kasa bulves ir užsiima kitais darbais “, – sako konfederacijos vadovas.
Siūlys griežčiau kontroliuoti gydytojus
Lietuvos verslo darbdavių konfederacija ketina siūlyti griežčiau kontroliuoti ir bausti nedarbingumo pažymėjimus lengva ranka dalijančius gydytojus ir juos imančius darbuotojus. Planuojama tartis su profesinėmis sąjungomis, kaip spręsti šią problemą.
D. Arlauskas mano, kad viena iš veiksmingesnių priemonių būtų ir pačių darbdavių atliekami kontroliniai patikrinimai. Kilus įtarimui, kad darbuotojas simuliuoja ligą, jie galėtų atvykti į namus ir įsitikinti, ar darbuotojas gydosi.
Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos direktorius D. Arlauskas mano, kad reikia griežčiau kontroliuoti ir gydytojus, ir darbuotojus.
Nors darbdaviams kyla problemų dėl dažniau nedarbingumo pažymėjimus pradėjusių imti darbuotojų, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius neabejoja: susirgęs žmogus privalo gauti tokią ligos pašalpą, kad turėtų už ką nusipirkti vaistų ir maisto produktų.
„Sveikata yra brangiausias turtas, jį reikia saugoti. Iki šių metų man, kaip darbdaviui, tekdavo varu varyti namo kosėjančius, čiaudinčius ir net karščiuojančius darbuotojus. Jie vengė imti biuletenį, nes finansiškai jiems buvo labai nenaudinga. Nuo ligonių užkrėsdavo kiti darbuotojai. Tai neigiamai atsiliepė įmonės veiklai“, – tvirtino D. Arlauskas.
Dažniau ima nedarbingumo pažymėjimus
Kad tarp nekvalifikuotų darbuotojų padaugėjo imančių nedarbingumo pažymėjimus, pripažįsta ir medikai.
„Nekvalifikuotą, prasčiau atlyginamą darbą dirbantys gyventojai iš tiesų dažniau ima nedarbingumo pažymėjimą, tačiau negalėčiau teigti, kad jie piktnaudžiauja. Tiesiog naudojasi tuo, kas jiems priklauso pagal įstatymus“, – „Sekundei“ sakė Panevėžio miesto poliklinikos Bendrosios praktikos skyriaus vedėja Nijolė Marčiulionienė.
Gydytojos tvirtinimu, dauguma gyventojų brangina savo darbą ir tik kraštutiniais atvejais ima biuletenį.
Medikai teigiamai vertina ligos pašalpų padidinimą. Pasak jų, anksčiau buvo susiklosčiusi nenormali situacija, nes ligoniai į darbą veržėsi kone rizikuodami savo gyvybe.
N. Marčiulionienės teigimu, analizuojant, kodėl daugėja biuletenių, reikia atkreipti dėmesį į sergamumo rodiklius.
Prekybos tinklo „Maxima“ komunikacijos vadovė Renata Saulytė sakė, kad bendrovė yra suinteresuota, jog sergantys darbuotojai neitų į darbą, ir ragina juos gydytis namuose. Tad nesistebi, kad šiais metais, palyginti su praėjusiais, penktadaliu padaugėjo biuletenius pasiėmusių darbuotojų.
„Mes neturime duomenų, kad buvo piktnaudžiaujančiųjų, nors tokios galimybės neatmetame. Galbūt pasitaikė ir tokių“, – kalbėjo ji.
Skuba nutraukti biuletenius
Nuo šių metų sausio ligos pašalpos už trečią–septintą dienas padidintos nuo 40 proc. iki 80 proc. darbuotojo kompensuojamojo darbo užmokesčio. Kitaip sakant, suvienodintas ligos pašalpos dydis visu ligos laikotarpiu. Už pirmąsias dvi ligos dienas ir toliau moka darbdavys.
Tokio dydžio ligos pašalpos buvo mokamos ir prieš krizę, tačiau jai prasidėjus nuo 2009 metų gegužės buvo sumažintos iki 40 proc. už trečią – septintą ligos dienas.
Nuo 2015 metų ligos pašalpas grąžinus į prieš krizę buvusį lygį, medikai pradėjo išduoti daugiau nedarbingumo pažymėjimų.
Per šių metų sausio–rugpjūčio mėnesius „Sodra“ užfiksavo 485 tūkst. ligos pašalpų skyrimo atvejų, iš jų 17,1 tūkst. – Panevėžio mieste ir 6,5 tūkst. Panevėžio rajone.
Pernai per tą patį laikotarpį šalyje buvo skirta 369 tūkst. 200 ligos pašalpų, iš jų Panevėžyje – 12 tūkst. 100 ir 4,4 tūkst. Panevėžio rajone.
Atitinkamai šiemet išaugo ir išmokėtų pinigų suma. Pernai iki rugsėjo ligos pašalpoms išmokėti visoje Lietuvoje prireikė 92 mln. 800 tūkst. eurų, šiemet – 127 mln. 100 tūkst. eurų.
„Sodros“ atstovas ryšiams su visuomene Martynas Žilionis teigia, kad kasmet patikrinama apie 40 tūkst. laikinojo nedarbingumo atvejų. Apie 67 proc. šių atvejų laikinasis nedarbingumas nutraukiamas dar iki to laiko, kai sergantis asmuo turi pasirodyti gydytojų konsultacinėje komisijoje.