Anot jo, šiuo metu numatyta 265 eurų mėnesinė išmoka vienam asmeniui per mėnesį „į rankas“ yra nepakankama, kad pabėgėliai didžiuosiuose Lietuvos miestuose galėtų susimokėti už būsto nuomą, komunalinius mokesčius, pirkti maistą bei išsilaikyti neturėdami darbo.

„Jie nepajėgs padengti pašalpų ir būtinų išlaidų skirtumo“, - BNS sakė A. Šešelgis, paklaustas, ar bedarbiai pabėgėliai išgalės apsigyventi didmiesčiuose.

Tokias abejones išreiškė ir Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas.

„Bus sunku, nes būsto nuoma čia brangesnė. Faktas, kad pagal tas sumas, ką jie gaus, bent jau įvertinus vidurkį būsto nuomos kainų, kitų dalykų - kaip jiems išeis pragyventi? Taip, čia yra didesnės galimybės jiems susirasti darbą, užtikrinti kultūrinę ir kitokią integraciją, bet čia yra brangiau“, - sakė G. Paluckas.

Jis tikino, kad savivaldybė kol kas nėra apsisprendusi, kokį pabėgėlių skaičių galėtų priimti ir laukia signalų iš Socialinės apsaugos ir darbo minsterijos. Anot jo, pradžioje turi būti paskirti mediatoriai pabėgėlių integravimui, kuriems ministerija greičiausiai turėtų skelbti konkursus.

Tuo metu A. Šešelgis žadėjo, kad darbo pabėgėliams bus padedama ieškotis visose šalies savivaldybėse.

„Nebūtina visiems į Vilnių susigrūsti. Kad jie neliktų be darbo iškeliaudami į savivaldybę, mes norime užtikrinti, kad jie būtent į darbo vietą keliautų ir jau rinkoje nuomotųsi butą. Tam yra pajungta visa Darbo birža“, - kalbėjo jis.

Pagal ministerijos planus, Darbo biržos atstovai jau po pirmos savaitės pradės darbą su pabėgėliais vertindami jų kvalifikaciją ir tinkamumą darbo rinkai, padės ieškoti darbo konkrečioje savivaldybėje.

A. Šešelgis sakė, kad šiuo metu dar aiškinamasi, kokią dalį iš 6 tūkst. eurų krepšelio teks skirti pačiam pabėgėlių perkėlimui, tuomet esą paaiškės, ar keisis didės jiems numatomų mėnesinių išmokų suma, taip pat - kurį laiką ji bus mokama.

Be išmokų, pabėgėlio krepšelis taip pat turėtų būti skiriamas apgyvendinimui Rukloje, įvairiems mokymams, ir pan.

Planuojama, kad migrantų integracija Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje truks iki 3 mėnesių - per šį laiką bus vertinama pabėgėlių gebėjimai ir kvalifikacija, tikrinama sveikata, vyks intensyvūs lietuvių kalbos ir kultūros pažinimo kursai. Pasibaigus šiam laikui, pabėgėliai turės būti perkelti į savivaldybes, kur, kaip numatoma, patys nuomosis būstą, dirbs, vaikai lankys darželius bei mokyklas.

Rugsėjo viduryje A. Šešelgis yra pareiškęs, kad šiuo metu vieno prieglobsčio prašytojo išlaikymas Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje kainuoja 618-620 eurų, tuo metu pagal EK planą perkeliamų pabėgėlių integracijai ir išlaikymui esą reikėtų apie 800 eurų per mėnesį.

Tačiau tik apie trečdalį šios sumos pabėgėliai gautų „į rankas“.

Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, kol pabėgėliai yra Rukloje, jiems per mėnesį visoms būtinoms išlaidoms skiriama 71 euras per mėnesį.

Jiems apsigyvenus savivaldybėse, išmokama vienkartinė 456 eurų dydžio pašalpa, o būtinoms reikmėms (būsto nuomai, maistui, drabužiams) skiriama suma vienam asmeniui padidėja iki 265 eurų.

Jei šeimoje yra du asmenys, šeimai per mėnesį skiriama 326 eurai, jei trys - 490 eurų. Jei šeimoje daugiau nei trys asmenys, kiekvienam kitam asmeniui kas mėnesį papildoma 61 euro suma.

Be minėtų išmokų, Vaikų darželio išlaidoms šeimoms gali būti skirta 60 eurų, pašalpa mažamečiams vaikams (iki 2 metų - 28,5, nuo 2 metų - 15 eurų), taip pat kitos vienkartinės išmokos.

Europos Komisija už kiekvieną perkeliamą pabėgėlį valstybėms narėms skirs po 6 tūkst. eurų. Kitų metų Lietuvos biudžete pabėgėlių perkėlimui ir jų integracijai numatyta 5,64 mln. eurų.

Rugsėjo pradžios duomenimis, Lietuvos savivaldybėse integravosi per 100 asmenų, kurie anksčiau gyveno pabėgėlių priėmimo centre.

Europą krečiant migracijos krizei, Lietuva įsipareigojo per artimiausius dvejus metus šalyje priimti apie 1105 pabėgėlius.