„Iš tikrųjų buvo dar kartą pakartota, kad oro policijos sustiprinimas yra svarbus - ar jis bus vykdomas iš Šiaulių, Lenkija siūlė naudoti jų Malborko bazę, bet supratimas, kad toks pastiprinimas esant tam tikrai situacijai yra būtinas, iš tikrųjų buvo išreikštas. Ir aš manau, kad mes turėsime kitais metais ne tik pagrindinę komandą, kuri užtikrins oro policijos misiją, bet taip pat jos pastiprinimą“, - BNS sakė J.Olekas.
Jis aiškino, kad šiuo metu yra kalbamasi su valstybių, kurios gali pastiprinti misiją, ministrais, tikslinamasi, „kada ir kas tą sustiprinimą vykdys“.
„Tas išlieka NATO sprendimuose, kad oro policijos sustiprinimas - svarbus“, - taip pat pabrėžė ministras.
Nuo 2004 metų, kai Lietuva, Latvija ir Estija įstojo į NATO, iki krizės Ukrainoje Baltijos šalių oro policijos misiją vykdydavo keturi naikintuvai, dislokuoti Šiauliuose. Po Krymo aneksijos misija buvo sustiprinta, ir pastaraisiais metais sąjungininkai atsiųsdavo 16 naikintuvų - aštuonis į Lietuvą ir po keturis į Estiją bei Lenkiją.
Visgi šį rugpjūtį paskelbta apie misijos sumažinimą. Nuo rugsėjo budėti liko po keturis naikintuvus Lietuvoje ir Estijoje.
J.Olekas: britų sprendimas siųsti karius - reakcija į Rusijos veiksmus
Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas sako, kad Didžiosios Britanijos sprendimas į Baltijos šalis ir Lenkiją atsiųsti kuopą karių yra reakcija į Rusijos manevrus kaimynystėje, todėl Maskvos pareiškimai apie atsakomuosius žingsnius yra klaidinantys.
„Aš manau, kad tokie pareiškimai visiškai neatitinka tikrovės, nes ne jie reaguos į mūsų veiksmus, bet mes reaguojame į jų veiksmus: militarizacija Karaliaučiaus srityje, technikos sutelkimas yra tie veiksmai, kurie iššaukia mūsų atsaką, o ne atvirkščiai“, - BNS sakė ministras, ketvirtadienį dalyvaujantis NATO gynybos ministrų susitikime Briuselyje.
Britų gynybos sekretorius Michaelas Fallonas (Maiklas Falonas) ketvirtadienį paskelbė, kad Didžioji Britanija į Baltijos šalis ir Lenkiją atsiųs kuopą karių, siekiant užkirsti kelią Rusijos provokacijoms. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad „kiekvieni planai artinti karinę NATO infrastruktūrą prie Rusijos sienų priveda prie atsakomųjų žingsnių tam, kad būtų atstatytas būtinas paritetas“.
„Aš tą girdžiu jau ne pirmą kartą - kas pirmas: arklys ar vežimas. Jei mes nieko nedarėme ir Rusija vykdė didžiulio masto pratybas, nelauktus patikrinimus, aneksavo Krymą, Pietų Osetiją, Abchaziją, tai mes negalime taip toliau tęsti - tai yra mūsų atsakas, kad taip neįvyktų ir mūsų valstybei“, - BNS teigė J.Olekas.
Jis teigė, kad Briuselyje susitikę ministrai vieningai sutarė, jog Velso viršūnių susitikimo susitarimai turi būti įgyvendinti.
„Visi supranta, kad iššūkiai, problemos, grėsmės yra vienodai svarbios tiek Pietuose, tiek Rytuose, ir dar kartą išgirdome patvirtinimus, kad Velso susitarimų įgyvendinimas toliau bus vykdomas“, - sakė J.Olekas.