Jo palaikai buvo kremuoti – tokia buvo paskutinė velionio valia.
Atsisveikinimas su S. Povilaičiu nuo 9 val. vyko Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje.
Žmonės, norėdami paskutinį kartą išreikšti pagarbą maestro, prie bažnyčios durų jau laukė dar prieš jas atidarant.
Pirmieji atsisveikinti su maestro atėjo palangiškiai, kuriems maestro buvo ne tik žinomas žmogus, bet ir tiesiog kaimynas, su kuriuo susitikdavo gatvėje, parduotuvėje ar paplūdimyje.
Dauguma atėjusiųjų atnešė baltų rožių – ir puokštėmis, ir po vieną žiedą.
Atsisveikinti suplūdo minios
Pagerbti S. Povilaičio atvyko Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, su maestro ne vienus metus kartu koncertavęs kaip legendinės „Nerijos“ narys.
„Išlydime Stasio pelenus, o iš atminties jo, kaip didžiojo artisto, atlikėjo, puikaus poeto, niekas neištrins. Visus šiuos metus, kuriuos maestro buvo scenoje, galima pavadinti S. Povilaičio epocha. Jos puslapis užvertas, tačiau visada jį prisiminsime. Jis turėjo ypatingą talentą rasti trumpiausią kelią į žmonių širdis“, – kalbėjo V. Grubliauskas.
Jis S. Povilaitį ypač gerbė už kuklumą ir pagarbą žiūrovams.
„Daugelis iš jo turėtų pasimokyti tokios atsakomybės, kaip elgtis scenoje, kaip gerbti žiūrovus. Jis buvo didis žmogus, bet ir labai kuklus. Tai parodo ir ši atsisveikinimo ceremonija, kuri netrunka kelias dienas, o tik kelias valandas. Jis niekada nevaidino, nevaidina ir dabar“, – iš V. Grubliausko lūpų liejosi pagarbos S. Povilaičiui žodžiai.
Atsisveikinti su S. Povilaičiu plūdo vis daugiau žmonių – Palangos bažnyčia buvo sausakimša. Likus valandai iki Mišių už maestro, bažnyčioje jau buvo sunku rasti laisvą vietą atsisėsti, o erdvė aplink urną buvo nuklota baltomis gėlėmis, kurių sunešė žmonės.
Vyskupas: jo dainose skambėjo ilgesys
12 val. bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios už S. Povilaitį. Aukoti jų atvyko Telšių vyskupas Jonas Boruta. Mišios simboliškai prasidėjo gyvai atliekama modernia giesme, kviečiančia Dievą nušviesti ir sušildyti kelią namo.
Aukodamas Mišias J. Boruta, tardamas įžanginį žodį, prasitarė, kad jam ir sovietmečiu vis kildavo mintis, kodėl žmonės miniomis plūsta į S. Povilaičio koncertus. „Jo dainose skambėjo ilgesys gražesnio, skaidresnio, šviesesnio gyvenimo. Visos dainos yra apie meilę, kuri yra skaidri, nesutepta, nepurvina. Prašykime Viešpatį, kad S. Povilaitį priimtų už tą gražią jo tarnystę, prašykime, kad jo paliktos dainos žmonėms pažadintų ilgesį to skaidresnio, šviesesnio gyvenimo. Dievas nori, kad mūsų gyvenimai žemėje būtų nušviesti ta šviesa, apie kurią ir buvo S. Povilaičio dainos“, – kalbėjo vyskupas.
Palangos klebonas Marius Venskus apie S. Povilaičio netektį kalbėjo itin jautriai. „Spalio 6-osios rytą, kai švietė saulė, kai nuo jūros dvelkė vėsuma, atėjo laikas atsisveikinti su brangiais žmonėmis, mylimu miestu jūra, visais gerbėjais. Ar iškeliavus į amžinybę jo gyvenimo įvykiai netaps sunkia atminties našta? Netaps, nes tiek daug žmonių surinko bendrai maldai už S. Povilaitį.
13 valandą iš bažnyčios išnešta urna. Šv. Mišių metu susirinko tiek žmonių, kad minios jų pamaldų klausėsi už bažnyčios durų, pamokslas skambėjo per garsiakalbius. Urna iki katafalko buvo nešama pro iš žmonių susidariusį gyvą tunelį.
Amžino poilsio atgulė Palangos kapinėse
Maestro palaidotas Palangos miesto kapinėse.
Palangos kapinėse laukė minia žmonių, norinčių atsisveikinti su S. Povilaičiu. „Kai laidojamas toks geras žmogus, tai ir oras nuostabus“, – pastebėjo palangiškiai. Palangoje visą dieną švietė saulė.
Lydintieji S. Povilaičio palaikus nuo Palangos bažnyčios iki kurorto kapinių turėjo įveikti nemažai sunkumų. Mašinų srautas buvo toks didelis, jog nesklandumų pavyko išvengti tik todėl, kad eismą reguliavo policijos pareigūnai. Jie budėjo prie kiekvienos sankryžos.
„Kartą prieš Palangos sezono atidarymo koncertą S. Povilaitis paprašė manęs nepristatyti jo kaip maestro. Anot jo, maestro yra tas žmogus, kuris turi mokinių. Tąkart pasakiau, kad jis maestro ir tai kartoju dabar. Jo mokiniai yra trys lietuvių kartos. Jis mus mokė, kaip reikia mylėti gyvenimą, šeimą, Lietuvą. S. Povilaitis buvo, yra ir bus mūsų didysis maestro“, – kalbėjo Palangos kultūros centro direktoriaus pavaduotojas Nerijus Stasiulis.
Simboliškai žodis lyg ir buvo suteiktas pačiam S. Povilaičiui. Skambant jo dainai „Nelydėki“, kurioje maestro dainuoja apie tai, jog atėjo metas išsiskirti, prašo jo nelydėti, nes ji nueis vienas, minia nebesulaikė ašarų, o kai kurie nuoširdžiai raudojo.
Urna su S. Povilaičio palaikais užkasta žemėje, o ne padėta į kolumbariumą, nors toks Palangos kapinėse ir stovi.
Žemės trupinėlius ant urnos bėrė S. Povilaičio žmona Birutė ir dukra Agnė, kurioms nuoširdžią užuojautą perdavė ir Premjeras, ir užsienio lietuviai, ir visi susirinkusieji atsisveikinti su maestro.
Žmonės prisiminė, jog rudenį S. Povilaitis išvažiuodavo iš Palangos gyventi į Vilnių, o vėl grįždavo vasarą.
„Simboliška, bet jis iš Palangos rudenį vėl išvyko. Tik šįkart visam laikui“, – kalbėjo palangiškiai.
Gyvybę pasiglemžė onkologinė liga
S. Povilaitis, pralaimėjęs kovą su sunkia onkologine liga, mirė antradienio rytą. Lietuva prarado neblėstančio talento dainininką ir išskirtinės stiprybės žmogų. Maestro buvo 68 metai.
Nors jau sunkiai sirgo, jis buvo jubiliejinių legendinės „Nerijos“ koncertų sumanytojas. Jie turėjo vykti lapkritį.
Maestro kolegos iki paskutinės akimirkos neprarado vilties ir tikėjimo, kad S. Povilaitis pasirodys scenoje, nes apie savo sveiktos problemas jis niekada nekalbėjo. Maestro dar vasarą sukvietė visus „Nerijos“ narius, išdėstė savo planus apie koncertą, planavo pats vesti renginį ir jame dainuoti.
Įspūdinga biografija: populiarus išliko daugybę metų
S.Povilaitis gimė 1947 m. sausio 15 d. Kaune. 1954-1961 m. mokėsi Kauno 4-ojoje vidurinėje mokykloje bei specialiojoje muzikos mokykloje, kurioje lankė smuiko ir obojaus pamokas, dainavo Kauno radiofono berniukų chore. 1961 m. išvyko į Palangą, baigė aštuonmetę mokyklą. Mokslus tęsė vakarinėje mokykloje.
Su vienminčiais buvo subūręs jaunimo estrados ansamblį. 1962-1965 m. - Palangos statybos valdybos darbininkas. 1965-1976 m. Vilniaus universitete studijavo žurnalistiką. Prieš pat studijas jį pastebėjo kompozitorius Mikas Vaitkevičius ir pakvietė dainuoti ansamblyje „Ritmas", kuris koncertavo naktiniame bare „Dainava". Susiję straipsniai: Kolegų prisiminimai apie S. Povilaitį: Tavęs jau labai trūksta (39) Mirė maestro S. Povilaitis (930) 1970 m. tapo LSSR filharmonijos ansamblio „Nemuno žiburiai" solistu.
Su šiuo ansambliu dainininkas apkeliavo visą Sovietų Sąjungą. 1973 m. iširus „Nemuno žiburiams" prisijungė prie ansamblio „Nerija" ir netrukus sulaukė milžiniško populiarumo. 1976 m. vienus metus koncertavo su Miko Suraučiaus ansambliu. 1984-1987 m. Vilniaus estradinių ansamblių ir orkestrų susivienijimo artistas, dalyvavo viešbučio „Lietuva" varjetė programose. Nuo 1987 m. koncertinės organizacijos „Tonas" estrados artistas, rengė autorines programas, koncertavo Lietuvoje bei užsienyje. Išleido solinius albumus „Dainuoja Stasys Povilaitis" (1974), „Po dvidešimties metų (1991), „Sudeginti tiltai" (1993), "Švieski man vėl" (1995), „Pabūkim laimingi" (1995), „Sveikas, dainininke" (1995), „Aidi, aidi" (1996), „Sugrįžimas" (1996), "Laimės vainikas" (1997), "Sena plokštelė" (1997), „Nesakau" (1998), „Sapnų šaly" (1999), "Auksiniai praėjusio šimtmečio šlageriai" (2001), „Kai uždainuoja" (2002), „Prie mažo namelio" („Rebelheart" kartu su Stasiu Povilaičiu, 2002), „Be problemų" (2003), „Dar po vieną&" (kartu su grupe „Rebelheart", 2004), „Geriau mylėt&" (2006), „Nesukim sau galvos" (2012), „Auksiniai praėjusio šimtmečio šlageriai" (2013).
Šalies vadovai pareiškė užuojautą
Užuojautą dėl Lietuvos estrados legendos mirties pareiškė Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė ir Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius. Pasak Prezidentės, S. Povilaitis buvo visos Lietuvos dainininkas. Jo atliekamas dainas mokėjo kelios kartos.
"Tai buvo populiariosios muzikos džentelmenas, mokęs savo sekėjus pagarbos scenai ir žiūrovui. Dėl jaukaus santykio su kiekvienu savo gerbėju S. Povilaitis tapo savas kiekvienuose Lietuvos namuose", - rašoma šalies vadovės užuojautoje.
Prezidentės teigimu, Lietuva su giliu liūdesiu palydi Maestro į paskutinę kelionę, tačiau jo balsas ir energija ilgai bus su mumis. Šalies vadovė pareiškė nuoširdžią užuojautą S. Povilaičio artimiesiems, kolegoms bei visiems Lietuvos žmonėms.
Seimo Pirmininkė L. Graužinienė Seimo ir savo vardu taip pat pareiškė užuojautą dėl dainininko S. Povilaičio mirties velionio šeimai, artimiesiems, draugams ir bendražygiams.
"Netekome vienos iš ryškiausių Lietuvos estrados legendų - Maestro S. Povilaičio, kurio atliekamomis, mūsų šalies estrados klasika tapusiomis dainomis daugiau nei keturis dešimtmečius mėgavosi kelios mūsų tautos kartos. Maestro asmenybė ir dainininko talentas, kupinas aktyvios veiklos gyvenimas ir tarnystė scenai ilgus metus rašė auksinius Lietuvos estrados istorijos puslapius. S. Povilaičio dainos tapo neatskiriama daugelio mūsų gyvenimo dalimi", - sakoma Ministro Pirmininko A. Butkevičiaus užuojautoje.