Krašto apsaugos ministerijai 2016 metais numatoma skirti 574 mln. eurų, tai sudarys 1,48 proc. bendrojo vidaus produkto. Šiemet asignavimai siekia 425 mln. eurų, arba 1,15 proc. BVP.
2014 metais gynybos biudžetas buvo 322 mln. eurų, tai sudarė 0,89 proc. BVP. 2013 metais asignavimai siekė 267 mln. eurų, arba 0,77 proc. BVP.
„Vejamės atsilikimą, vykdome politinių partijų įsipareigojimą siekti 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto“, - BNS pirmadienį sakė krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.
Pasak ministro, pagal dabartinį tempą, 2 proc. rodiklį būtų galima pasiekti ir 2018 metais.
J.Oleko teigimu, personalo išlaikymo išlaidos nesieks 50 proc., o prieaugis bus nukreiptas karinei įrangai ir ginkluotei.
„Prioritetinės sritys bus kariuomenės kovinių vienetų rengimas, modernizavimas, prioritetinių pajėgumų vystymas. Čia galima paminėti prieštankines, priešlėktuvines sistemas, savaeiges haubicas, ryšio, taikliojo šaulio, snaiperinius šautuvus, stebėjimo ir matavimo priemones, karių ekipuotę, oro erdvės stebėjimą, karinių oro pajėgų aviacijos bazės plėtrą. Be abejo, kainuos ir mūsų vadinami šauktiniai - savanoriai“, - kalbėjo ministras.
„Tarp didesnių išlaidų eilučių yra NATO oro policijos misijos vykdymas, NATO pajėgų integravimo vieno išlaikymas, parama rotuojamoms sąjungininkų pajėgoms, mūsų pačių greitojo reagavimo pajėgų išlaikymas. Paminėčiau ir Nacionalinio kibernetinio saugumo centro vystymą“, - pridūrė J.Olekas.
Krašto apsaugos ministerija antradienį ketina pasirašyti sutartį dėl vokiškų savaeigių haubicų „Pzh2000“ pirkimo. Dėl šarvuočių pirkimo, kuris gali būti didžiausias sandoris Lietuvos kariuomenės istorijoje, „konkretesni pasakymai“ turėtų būti spalio viduryje, sakė ministras.