Paskutinį kartą abu prezidentai telefonu kalbėjosi liepos mėnesį ir aptarė 5+1 formato derybas su Iranu, birželio mėnesį B. Obama ir V. Putinas telefonu kalbėjo apie situaciją Ukrainoje, nuo kurios Rusija atplėšė Krymą, o rytinėje dalyje pradėjo karą.

Tête-à-tête susitikimą B. Obama ir V. Putinas turėjo praėjusių metų rudenį Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono viršūnių (APEC) susitikime Pekine.

„Teisinga būtų pasakyti, kad nuolat pasikartojantys prašymai iš rusų pusės rodo, jog jie gana susidomėję pokalbiu su prezidentu B. Obama“, - sakė JAV prezidento atstovas J. Earnestas.

Negana to, prezidento atstovas pabrėžė, kad Rusijos ekonomika yra apverktinos būklės, sukritikavo V. Putino „nelabai puikią“ pozą susitikime su Izraelio premjeru Benjaminu Netanyahu, akcentuodamas nesusagstytą švarką ir išskėstas kojas: „Manau, esminis dalykas tas, kad prezidentas V. Putinas siekia pateikti tokį savo įvaizdį ne tik prieš B. Obamą, bet ir prieš kitus tarptautinius veikėjus“.

B. Netanyahu, V. Putinas

Akivaizdu, kad amerikiečiai puikiai suvokia, kad Rusija nelabai suinteresuota diplomatinėmis derybomis ir diplomatinėmis veikimo priemonėmis. J. Earnestas nurodė, kad V. Putinas ne kartą kalbėjosi su Vokietijos kanclere Angela Merkel dėl Rusijos paramos separatistams Ukrainoje, bet nė karto nepadarė nieko, kad situacija pasitaisytų.

„Negalėčiau pasakyti, kad kas nors nuo to laiko būtų pasikeitę, bet, manau, kad prezidentas ir jo komanda nusprendė, kad atsirado potencialas Rusijos prezidento ir prezidento B. Obamos susitikime pasiekti ko nors konstruktyvaus. Tai nereiškia, kad po jo bus ko nors didelis pranešimas, tiesą sakant, būčiau nustebęs, jeigu toks būtų, bet tai gali padėti pagrindus konstruktyvesniam bendravimui ir efektyvesniam bendradarbiavimui tarp abiejų šalių“, - sako B. Obamos atstovas.

„Aš manau, kad amerikiečiai siekia sumažinti šio susitikimo reikšmę, nes puikiai supranta, kaip sureaguos likusi pasaulio dalis – pavyzdžiui, mes ir Europa. Jų tokia pozicija suprantama. Tačiau prasidėjusios diskusijos apie Rusijos suaktyvėjimą Sirijoje mus jau ruošia šiam susitikimui, kad su Rusija bus pradėta kalbėti“, - teigia Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja Dovilė Jakniūnaitė.

Ar B. Obama išdrįs užsiminti apie Ukrainą

Baltieji rūmai bando pateikti, kad situaciją valdo Vašingtonas, bet jau dabar aišku, kad abiejų šalių interesai skiriasi kaip diena ir naktis. Vašingtonas komunikuoja žinią, kad kels Ukrainos klausimą, bet jau dabar akivaizdu, kad V. Putinas atvyksta pasikalbėti apie Siriją, kurioje Rusija stiprina savo karinį buvimą.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto mokslininkas, buvęs prezidentės patarėjas užsienio politikai Laurynas Jonavičius sako, kad Ukrainos klausimas į pokalbį bus veikiausiai įtrauktas tik tuo atveju, jei B. Obama išdrįs.

Laurynas Jonavičius

L. Jonavičius neabejoja – rusai šį susitikimą išnaudos Sirijos klausimui. O šiuo klausimu B. Obama nelabai turi, ką pasakyti, nes demokratai nenori „boots on the ground“ Sirijoje, tuo metu parama Laisvajai Sirijos armijai ir oro antskrydžiai prieš ISIS nepadeda.

„V. Putinas suinteresuotas, kad nebūtų Ukrainos, jis kalbės tik apie Siriją. Jeigu B. Obama išdrįs iškelti, tai išdrįs. Bet kaip tai bus pateikiama – kitas klausimas. Rusų spauda pateiks, kad buvo kalbama apie Siriją, jie pabrėš Rusijos vaidmenį. Amerikiečiai irgi, manau, gali akcentuoti labiau Siriją nei Ukrainą. Aš bijau, kad tos Ukrainos bus nedaug“, - sako politologas.

Ukrainos rytinėje dalyje – Luhanske ir Donecke – šiuo metu galioja trapios paliaubos, tačiau situacija išlieka nestabili: Rusijos remiami separatistai ir reguliariosios kariuomenės kariai neatsitraukia, nors susišaudymų fiksuojama kiek mažiau.

Sirijos Latakijos regione Rusija kuria priešakinių pajėgų oro bazę ir dislokuoja karius bei sunkiąją ginkluotę. Rusija teigia, kad ISIS arba ISIL negali būti sumušta, be Sirijos prezidento Basharo al-Assado dalyvavimo – JAV savo ruožtu pageidautų nušalinti Maskvai ištikimą režimą. Režimo kaita remia ir tokios valstybės kaip Saudo Arabija ir Kataras.

Abiems reikia, bet abu nenori – ir laimi V. Putinas

Klausiamas, kodėl Baltieji rūmai taip išskirtinai pabrėžia, kad tai V. Putinas siekia susitikimo su B. Obama, L. Jonavičius sako, kad šiuo atveju tai viešųjų ryšių klausimas, bet visi supranta, jog iš tiesų ir B. Obamai reikia Rusijos, ir V. Putinui – Amerikos.

„Abiems reikia, bet abu nenori“, - sako L. Jonavičius.

Barackas Obama, Vladimiras Putinas

Politologas sako manantis, kad derybine prasme geresnėje pozicijoje bus V. Putinas, kuris stengsis primesti savo darbotvarkę.

„B. Obamai nelabai daug galimybių atsisakyti šios darbotvarkės. Rusai turi įtaką Sirijoje. Amerikiečiams to reikia. V. Putinas bandys pateikti, kad pagrindinis darbotvarkės klausimas yra būtent Sirija. Iškeldamas būtent šitą klausimą jis parodo, kad Rusija yra reikalinga sprendžiant esminius tarptautinės politikos klausimus, Rusija nėra izoliuota sprendžiant tarptautinės politikos klausimus Rusija yra reikalinga Amerikai. Kitaip tariant, tai dėmesio perorientavimas nuo to, kas vyksta Europoje, į tai ką vyksta Artimuosiuose Rytuose. Tai naudinga V. Putino režimui“, - sako mokslininkas.

L. Jonavičius sako, kad Rusija Sirijoje vienu šūviu nušauna du zuikius: sustiprina savo pozicijas Artimuosiuose Rytuose ir pastato Vašingtoną į poziciją, kad Rusija tampa reikalinga.

„Per šitą susitikimą jis legitimizuos savo veiksmus, parodydamas kad tai kaip ir bendra tarptautinės bendruomenės kova su ISIS, tarptautiniu terorizmu. V. Putinas šiuo atveju yra laiminčioje situacijoje“, - sako politologas.

Jis akcentuoja, kad JAV neturi argumentų, kodėl Sirijoje neturėtų išsilaikyti Maskvos palaikomas B. al-Assado režimas, mat vienintelis kelias pašalinti B. al-Assadą – vykdyti tiesiogines karines operacijas. „Bet tai gresia didžiulėmis problemomis. Vienas dalykas, kad tai būtų ISIS pozicijų stiprinimas, antras dalykas, dar pablogėtų amerikiečių įvaizdis pasaulyje – dėl to pasistengtų patys rusai ir kiti, kurie nemėgsta JAV kišimosi“, - sako L. Jonavičius.

Rusija nėra tokia izoliuota, kaip bandoma pateikti

2013 m. Sirijos klausimas taip pat buvo tapęs tarptautinės darbotvarkės dalimi, kai B. al-Assado režimas panaudojo cheminį ginklą ir B. Obama pagrasino smogti režimui oro antskrydžiais. Tačiau tuomet įsitraukė Damaską remianti Rusija, kuri tarpininkavo derybose. Vašingtonui Maskvos paramos savo ruožtu reikėjo derybose su Iranu dėl branduolinės programos atsisakymo.

Tačiau šiuo metu klausimas vėl iškilo, nes dėl kovų Sirijoje ir Irake kilo migrantų krizė: pabėgėliai suplūdo į Turkiją, Libaną, Jordaniją, iš dalies Egiptą, bet šiuo metu jie pajudėjo ir Europos link.

D. Jakniūnaitė sako, kad visiems akivaizdu, jog klausimą reikia spręsti, o sprendžiama jis ne pabėgėlių priėmimu, bet kariniais sprendimais Sirijoje.

„Vienas iš veikėjų, kurie gali tą sprendimą padaryti, yra, deja, Rusija“, - sako politologė.

Tiesa, Vašingtonas viešai teigia, kad Rusijos įsitraukimas į konfliktą kaip tik gali įpilti žibalo į ugnį.

Tačiau, pavyzdžiui, Europos politikos analizės centro (CEPA) Vašingtone analitikas Marius Laurinavičius sako, kad Rusijos tikslas yra tik sustiprinti karinį buvimą Artimuosiuose Rytuose, o ne kovoti su terorizmu.

D. Jakniūnaitė teigia, kad nereikia užmiršti, jog Rusija niekada nežaidžia vieno žaidimo.

„Ji visą laiką bando pretenduoti į globalios žaidėjos, globalios veikėjos statusą. Jos diplomatija veikia ne tik Artimuosiuose Rytuose ar Europoje, todėl aš manau, kad tai tokios sėkmingesnės Rusijos diplomatijos pavyzdys ir nelengva su tuo kovoti. Iš pirmo žvilgsnio tik atrodo, kad Rusija pasmerkta dėl Ukrainos, pritaikytos sankcijos – esą Rusija tampa nebesvarbi. Manau, kad ją ne taip smarkiai ignoravo, kaip norėta, kad mums atrodytų“, - sako D. Jakniūnaitė.