Skaitymai surengti Vilniaus geto bibliotekos kieme bei kino centre „Skalvija“, Jonavos krašto muziejaus kieme, prie Švėkšnos sinagogos, Molėtų savivaldybės aikštėje ir Jurbarko rajono Naujasodžių kaime esančioje žydų masinių žudynių vietoje.
„Skalvijos“ atstovė Diana Kliukoitytė BNS sakė, kad kino centras skaitytojus ir registravo iš anksto, ir kviečia prisijungti tiesiog į kiną atėjusius žmones.
„Kai mokaisi istorijos arba žiūri kronikinius filmus, viskas eina skaičiais - tiek tūkstančių žuvo, tiek tūkstančių per dieną buvo nužudyta, tiek išgyveno, tiek neišgyveno. Man patinka, kad čia eina per kiekvieną žmogų“, - savo pačios sprendimą tapti skaitytoja aiškino D.Kliukoitytė.
„Skalvijoje“ skaitymams skirtos keturios valandos.
„Toje knygoje yra įrašyta, atrodo, 15 tūkst. Vilniuje gyvenusių žydų vardų - juos perskaityti svarbu, nes holokaustas vyko šalia mūsų, tie žmonės gyveno Lietuvoje, buvo Vilniaus gyventojai, atrodo prasminga paminėti tuos žmonės ne skaičiais, o vardais ir pavardėmis“, - sakė D.Kliukonytė.
Rugsėjo 23-iąją bus minima Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena, liudijanti 1943-iaisiais tądien sunaikinto Vilniaus geto istoriją.
Per Antrąjį pasaulinį karą naciai Lietuvoje, dažnai padedami lietuvių kolaborantų, išžudė 90 proc. iš maždaug 208 tūkst. Lietuvos žydų.
Už žydų gelbėjimą Pasaulio teisuoliais yra pripažinti beveik 900 lietuvių.
Vilniuje „pakrikštyta“ žydų gelbėtojos O.Šimaitės gatvė
Antradienį viena Vilniaus gatvių iškilmingai pervadinta per Antrąjį pasaulinį karą geto žydams talkinusios Vilniaus universiteto bibliotekininkės Onos Šimaitės vardu - lentelę su nauju gatvės vardu atidengė sostinės meras Remigijus Šimašius.
O.Šimaitės vardas suteiktas buvusiai Kūdrų gatvei prie Tymo turgaus.
Kaip pranešė sostinės savivaldybė, žydų bendruomenė šios dienos laukė daugiau kaip ketverius metus, nes buvo išsiskyrusios ankstesnės kadencijos savivaldybės tarybos ir žydų bendruomenės nuomonės dėl O.Šimaitės gatvės vietos.
„Bendruomenė nebuvo patenkinta, kad teisuolės O.Šimaitės vardu pavadinta gatvė Jeruzalėje, o ne arčiau Senamiesčio, netoli buvusio žydų geto“, - teigia savivaldybė.
Nacistinės Vokietijos okupacijos metais O.Šimaitė patekdavo į Vilniaus getą tvirtindama, kad turi atsiimti knygas iš žydų studentų. Ji įnešdavo maisto, laiškų, knygų, išnešdavo vertingų istorinių ir literatūrinių kūrinių, padėjo slėpti pabėgėlius.
1944 metais naciai suėmė ir kankino O.Šimaitę, ji kalinta koncentracijos stovyklose, po karo liko gyventi Prancūzijoje.
O.Šimaitė buvo viena iš pirmųjų lietuvių, kuriai 1966 metais Jeruzalėje įsikūręs Yad Vašemo institutas suteikė Pasaulio tautų teisuolės vardą.
Ji mirė 1970 metais, savo kūną paaukojo mokslui ir medikams studentams.
2002 metais po mirties lietuvė apdovanota Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi.
Per Antrąjį pasaulinį karą naciai Lietuvoje, dažnai padedami lietuvių kolaborantų, išžudė 90 proc. iš maždaug 208 tūkst. Lietuvos žydų.
Jad Vašemo institutas dėl žydų gelbėjimo Pasaulio tautų teisuoliais yra pripažinęs 877 Lietuvos gyventojus.
Šiuo metu Lietuvoje gyvena apie 3 tūkst. žydų.