VSAT vadas: visos pakrantės nusėtos gelbėjimosi liemenėmis ir pradurtomis valtimis

Pastebėjus naują pabėgėlių maršrutą iš Pietų į Skandinavijos šalis, Lietuva sustiprino patruliavimą pasienyje su Lenkija, taikomos ir kitos slaptos priemonės, ketvirtadienį interviu BNS pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Renatas Požėla.

Interviu telefonu iš Graikijos, kur stebi prieš nelegalią migraciją nukreiptą jūrinę operaciją, pasieniečių vadovas pripažino, kad atrinkdama į Lietuvą atvyksiančius pabėgėlius šalis susidurs su „tam tikromis rizikomis“.

- Vizito metu susitikote su „Frontex“ misiją vykdančiais Lietuvos VSAT pareigūnais. Kokia šiuo metu yra situacija dėl pabėgėlių Graikijoje?

- Esame Lesbo saloje, kurią nuo Turkijos krantų skiria 20 kilometrų Egėjo jūros. Kelionė per jūrą trunka apie tris valandas, kol asmenys pasiekia Europos Sąjungos teritoriją. Mūsų funkcijos - vykdyti stebėseną, filmuoti ir užfiksavus minėtus atvejus perduoti informaciją, paskui reaguoja pakrančių apsaugos tarnybos.

Situacija yra labai sudėtinga: kiekvieną dieną salą papildo maždaug po 3 tūkst. pabėgėlių. Šiandien skridau su vyrais, per keturias valandas užfiksavome devyniolika valčių, kurių kiekvienoje vidutiniškai buvo po 40 žmonių. Iš esmės jokios šių asmenų kontrolės nėra: jie išlipa į krantą ir tiesiog patraukia jiems jau žinomais keliais. Jų tikslas - pasiekti registravimo centrus, kuriuose jie gauna pažymas, bandoma identifikuoti, kas jie tokie, iš kur jie atvyko ir su tomis pažymomis vyksta toliau į Europą. Yra du centrai: pirmoji stovykla - sirams, kita - visiems kitiems, kur yra įvairaus plauko asmenų iš įvairių šalių - Irakas, Eritrėja, Bangladešas, Pakistanas. Pavyzdžiui, asmenys prisistato, kad yra sirai, bet yra tokių, kurie meluoja, nesako tiesos.

- Ar Lesbo saloje dėl pabėgėlių kyla socialiniai neramumai, susirėmimai su vietiniais gyventojais, pareigūnais?

- Įsivaizduokite - beveik visos pakrantės nusėtos gelbėjimosi liemenėmis ir pradurtomis valtimis. Valtys praduriamos, kad būtų užkertami visi galimi keliai atgal. Paprastai šias valtis valdo vienas iš asmenų, kurio tikslas taip pat yra iš pradžių papulti į Graikiją. Valtimis pasiekiamas krantas, ji praduriama, variklis labai staigiai dingsta. Schemose veikia ir vietiniai gyventojai, kurie tuoj pat prisistato, paima tuos variklius, kurie kainuoja ir apie 1,5 tūkst. eurų. Varikliai tiesiog operatyviai dingsta.

Tų žmonių pilna salos sostinėje, tiesiog nusėti šaligatviai - jie ten gyvena, miega. Iš pirmų lūpų girdėjau, kad vyko neramumai, kad vietiniai gyventojai yra pasipiktinę. Situacija tokia - saloje gyvena 90 tūkst. piliečių, vietinių gyventojų, o atvykėlių šiuo metu yra apie 7 tūkst., o daugiausia, pagal turimą informaciją, buvo 15 tūkstančių. Šie asmenys, laukdami tolesnio likimo, kol vyks į kitas šalis, galbūt kelia pyktį vietiniams. Nors vietos policija tikina, kad nusikalstamumas nepakitęs.

- Ar mūsų pareigūnams tenka matyti ir žuvusių per kelionę jūra?

- Tenka - pačioje piko pradžioje pamatę sraigtasparnį, gelbėjimo laivą jie tiesiog pradurdavo valtį viduryje jūros ir šokdavo į vandenį. Tuomet jau prasidėdavo gelbėjimo operacija. Kaip sakė kolegos, iš iššokusių dvidešimties išgelbėjama buvo ir 15-16. Tie žuvusių vaikų vaizdai matyti ir prie Italijos krantų - tokia realybė.

- Lietuvoje planuojama sudaryti darbo grupę pabėgėlių atrankai ir vertinimui dar migrantų stovyklose. Jūsų manymu, ar įmanoma užtikrinti, jog atrinkti asmenys yra tie, kuo prisistato ir kad jie nekels grėsmės saugumui?

- Mes tikrai neturime kito kelio, žmones turime atrinkinėti pagal tuos kriterijus. Bet visada išlieka tam tikros rizikos, kad į tą asmenų tarpą pateks ir asmenys, kurie, švelniai tariant, nelabai pageidautini mūsų šalyje. Bet, manau, tas kelias yra vienintelis ir juo reikia eiti. Naujienos tikrai nepasakysiu: visada yra tam tikros rizikos.

- Per kiek daugiau nei savaitę VSAT pareigūnai Lietuvos-Lenkijos pasienyje sulaikė keturias grupes irakiečių. Ar tai yra dėl sustiprinto patruliavimo šioje zonoje?

- Srautai keičiasi, atsiranda naujos kryptys, ko anksčiau nebuvo - anksčiau kryptis buvo iš Rytų į Vakarus per mūsų išorinę sieną, daugiausia problemų buvo su Vietnamo gyventojais. Dabar turime kitą kryptį Pietūs - Šiaurė. Mes analizuojame situaciją ir kreipiame pajėgas, priemones ten, kur jų labiausiai reikia, taip pat ir Lietuvos - Lenkijos pasienyje. Tikrai nėra dabar sprendimų atnaujinti vidaus sienų kontrolę, bet, atsižvelgiant į situaciją, stipriname pajėgumus. Tačiau konkretizuoti nenorėčiau, nes tai susiję su tarnybos paslaptimi.

Sustiprintas patruliavimas yra tik viena iš formų, bet yra ir kitos formos: informacijos rinkimas, gavimas. Tad sustiprinimas yra keliomis kryptimis, yra ir tam tikri nematomi dalykai.

- Ar VSAT reikės papildomo finansavimo, daugiau pareigūnų didėjant migruojančių pabėgėlių srautams Lietuvoje?

- Dėl papildomo poreikio, atsižvelgiant į grėsmes, esame per Vidaus reikalų ministeriją kreipęsi į Vyriausybę: ir dėl papildomų pareigybių steigimo, ir dėl pareigūnų kvalifikacijos kėlimo, mokymų, papildomos technikos įsigijimo. Sunku atsakyti, kiek tiksliai - kiek bebūtų pinigų ar žmonių, visada atrodys, kad dar kažko reikia.

----------

Lietuvos VSAT Aviacijos rinktinės pilotai su sraigtasparniu „Eurocopter 145“ operaciją „Poseidon 2015“ Graikijos ir Turkijos pasienyje baigs spalio pradžioje. Prieš nelegalią migraciją nukreiptą jūrinę operaciją rengia ir koordinuoja Operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos išorės sienų valdymo agentūra „Frontex“. Lietuvių įgulą sudaro 13 žmonių - mechanikai aviatoriai bei kitas aptarnaujantis personalas.

Tokiose tarptautinėse operacijose Viduržemio jūros regione VSAT Aviacijos rinktinės orlaivių įgulos jau yra dalyvavusios 2008-2012 metais. R.Požėla neatmeta, kad Lietuva tęs dalyvavimą panašiose operacijose regione.