Savanoriais tapę šauktiniai priesaikos žodžius tarė praėjus trims savaitėms nuo tarnybos pradžios.

495 kariai, tarp kurių yra ir 19 merginų, tarnybą Butigeidžio dragūnų batalione pradėjo rugpjūčio 24 dieną.

Per tas tris savaites jie išmoko žygiuoti, susipažino, kaip naudotis ginklu, laikytis drausmės, nurodymų, tvarkos. Visas tris savaites jiems nebuvo leista išvykti iš bataliono ar susitikti su artimaisiais, o tik pasikalbėti telefonu.

Po priesaikos ceremonijos savanoriai galės savaitgalį praleisti namuose ir daugelis šia galimybe pasinaudos.

Priesaikos ceremonija penktadienį vyko Klaipėdos universiteto erdvėje, kuri batalionui yra istoriškai svarbi vieta. Čia ilgą laiką buvo įsikūrusios kareivinės, nuo 1923 m. iki 1934 m. buvo dislokuotas 7-asis pėstininkų Žemaičių kunigaikščio Butigeidžio pulkas. Tuomet šioje vietoje taip pat skambėjo karinės komandos ir maršai, buvo duodamos karinės priesaikos.

Priesaikos ceremonija Lietuvos kariui – nepaprastai didinga ir įsimintina diena, o jos ritualas – šventas ir iškilmingas aktas. Visais laikais laikytis priesaikos buvo šventa pareiga, o ją sulaužyti – didelis nusikaltimas. Duodami priesaiką kariai prisiekė ne tik ištikimai tarnauti savo šaliai, vykdyti vadų įsakymus, bet ir negailėdamas jėgų ir net gyvybės ginti savo valstybę, jos laisvę ir nepriklausomybę.

„Kai tariau šiuos žodžius, virpėjo širdis“, – po priesaikos ceremonijos prisipažino savanoris Raimundas Ušackas, Europos Sąjungos ambasadoriaus Rusijos Federacijoje Vygaudo Ušacko sūnus.

Jis, apsisprendęs savanoriškai atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, metams atidėjo magistro studijas.

„Tėtis mano sprendimui eiti tarnauti tikrai neturėjo jokios įtakos. Kai jam pranešiau šią žinią, jis dar pasiūlė per naktį gerai pagalvoti. Esu įsitikinęs, jog kiekvienas lietuvis turi mokėti ginti savo tėvynę, būti pasirengęs. Dėl šios priežasties ir esu čia. Per pirmąsias tris savaites jokių nesklandumų nekilo. Vadai yra griežti, bet teisingi. Maistas geras, lovą pasikloti išmokau, miego užtenka, jokių nuobaudų negavau. Visi nekantriai laukiame, kada prasidės įvairios pratybos, kada įgysime daugiau patirties“, – kalbėjo R. Ušackas.

Stebėti, kaip sūnus prisiekė ginti savo šalį, atvyko ir pats V. Ušackas. „Sūnus tikrai nesiskundžia, jog kas nors yra blogai, labai juo didžiuojamės. Maloniai keista tai, jog kariai savo artimiesiems gali paskambinti, parašyti socialiniame tinkle, atsiųsti nuotraukų. Kai prisimenu tarnybą sovietinėje armijoje, tai net ir keista, jog kariuomenė šiais laikais tokia moderni visomis prasmėmis“, – kalbėjo V. Ušackas.

Kitas savanoris Laurynas Juozas Liutkus tikino, jog labai džiaugiasi sprendimu grąžinti šauktinių kariuomenę. „Kai sužinojau, kad tai jau patvirtinta, buvau vienas pirmųjų, kuris užsirašiau savanoriškai atlikti privalomąją tarnybą. Ir nė kiek nenusivyliau. Kodėl aš čia? O kas kitas, jei ne aš. Jaučiuosi tikrai puikiai“, – tikino pašnekovas.

Ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų bataliono vadas majoras Viktoras Bagdonas teigė, jog pirmosios trys savaitės praėjo sklandžiai. „Pats, kiek leidžia mano darbotvarkė, stengiuosi kuo daugiau bendrauti su kariais. Aišku, visada bus taip, kad iš 100 žmonių vienam kažkas nepatiks, tačiau didelių skundų negirdėjau. Džiugu, jog visi savanoriai yra labai motyvuoti, stengiasi įgyti kuo daugiau įgūdžių, su jais lengva dirbti. Merginos niekuo nesiskiria nuo vaikinų, ir joms pritrintos kojos, ir sloga, bet jos laikosi tvirtai ir ištvermingai“, – savanorius gyrė V. Bagdonas.

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas pasidžiaugė, kad jau beveik visoje Lietuvoje yra sukomplektuoti savanoriškai privalomąją karo tarnybą atliksiančių šauktinių daliniai.

„Kai kuriuose padaliniuose dar yra vietų, kai kur savanoriai jau registruojasi kitiems metams. Smagu, jog šauktinių kariuomenėje visi 3 tūkst. asmenų bus savanoriai“, – pabrėžė J. Olekas.