Pirma, kad Bažnytinių teismų eilėse nebereikės laukti po 5 ir daugiau metų, kaip iki šiol buvo. Vien Vilniaus arkivyskupijos Bažnytiniame teisme pradės darbuotis dar du teisėjai kunigai, kuriems ką tik buvo pasirašyti paskyrimo dekretai.
Antra gera žinia, kad Popiežius Pranciškus iš esmės ir reikšmingai pakeitė santuokos pripažinimo negaliojančia procesą. Tokio pripažinimo dažniausiai siekia žmonės, norintys sudaryti kitą santuoką
Kaip supaprastinimas reikšis realybėje, DELFI kalbėjosi su Vilniaus vyskupu augziliaru Arūnu Poniškaičiu.
- Šią savaitę Šventasis Sostas paskelbė apie kanonų teisės reformą ir santuokos anuliavimo procedūros pakeitimus. Ar tai reiškia, kad bus lengviau santuoką pripažinti negaliojančia?
- Popiežiaus išleistame dokumente pabrėžiama, kad juo siekiama ne palengvinti santuokos pripažinimą negaliojančia, bet paspartinti tyrimo procesą.
Principinė nuostata išlieka ta pati: „Ką Dievas sujungė, žmogus teneperskiria“ (plg. Mt 19, 6). Galiojančiai sudarytą santuoką Bažnyčia laiko neišardoma iki vieno iš sutuoktinių mirties. Bažnytinis teismas gali tik konstatuoti, jog santuoka nuo pat pradžių buvo sudaryta negaliojančiai, jei yra tokį sprendimą pagrindžiančių įrodymų.
- Kada santuoka pripažįstama negaliojančia ir kada ne?
- Santuoka pripažįstama negaliojančia, jei įrodoma, kad jos sudarymo metu sutuoktiniai ar vienas iš jų rimtai stokojo valios laisvės, prisiimamų įsipareigojimų suvokimo ir pan. Tačiau tai nereiškia, kad kiekvienu atveju, kai po kurio laiko sutuoktiniai išsiskiria, tuo būtų galima pagrįsti sprendimą, kad ši santuoka nuo pat pradžių buvo negaliojanti.
- Kiek bažnytinio teismo sprendimo tekdavo laukti Vilniaus vyskupijoje?
- Dėl reikiamą kompetenciją turinčių darbuotojų stokos susidarė didelis neišspręstų bylų skaičius. Paskutiniu metu jis mažėja, tačiau ne taip greitai, kaip norėtųsi, nes kasmet gauname apie šimtą naujų prašymų. Vis dar turime neišspręstų bylų, dėl kurių kreiptasi prieš penkerius ir daugiau metų.
- Kodėl vieni žmonės laukia labai ilgai, kitiems pavyksta greičiau gauti atsakymą?
- Kartais, kai būna akivaizdu, jog sprendimą dėl santuokos galiojimo ar negaliojimo galima priimti greitai ir lengvai, nėra prasmės tokias bylas užlaikyti. Kai kurios bylos sprendžiamos ilgiau, nes būna sudėtinga surinkti parodymus, kuriais remiantis būtų galima priimti sprendimą.
- Kiek trunka Bažnytinio teismo procesas?
- Pagal iki šiol galiojusias nuostatas, sprendimą pirmosios instancijos teisme reikėjo priimti per vienerius metus. Dar pusė metų buvo skiriama šio sprendimo patvirtinimui antrosios instancijos teisme. Nuo dabar pastarojo patvirtinimo nebereikės.
- Koks santuokos anuliavimo proceso lengvinimo tikslas?
- Supaprastintu procesu siekiama, kad žmonės greičiau gautų atsakymą – ar jų santuoka buvo sudaryta negaliojančiai, ar pagrindo tokiam sprendimui nėra.
- Kaip jis skirsis nuo buvusio?
- Vienas iš ryškesnių skirtumų yra tas, kad nuo dabar nereikės kiekvieną sprendimą apie negaliojančiai sudarytą santuoką patvirtinti antrosios instancijos teisme. Dėl to bylos išsprendimo laikas turėtų sutrumpėti maždaug trečdaliu. Žinoma, žmonėms yra palikta galimybė dėl juos netenkinančio sprendimo kreiptis į kitą instanciją.
Supaprastinta procedūra nereiškia, kad mažiau rūpėtų sprendimo pagrįstumas ir objektyvumas. Tai ir toliau bus stengiamasi išlaikyti.
- Popiežius leido suprasti, kad finansiniai nepritekliai neturėtų tapti kliūtimi žmonėms spręsti santuokos galiojimo problemas.
- Iš tiesų, tai yra svarbu. Popiežiaus dokumente taip pat primenama, kad reikalingas ir teisingas atlygis teismo darbuotojams. Dalį šio darbuotojų išlaikymo padengia į teismą besikreipiančių žmonių aukos, kurių dažniausiai nepakanka, kad bažnytinis teismas pats išsilaikytų. Tačiau ir iki šiol galiojo principas, jog tai yra auka, o ne privalomas mokestis, kurio būtų reikalaujama, neatsižvelgiant į ieškovo situaciją.
- Ar galima sakyti, kad popiežius palengvino skyrybas? Ar skyrybos kaip tokios Katalikų Bažnyčioje įmanomos?
Popiežiaus potvarkiai paspartino bažnytinio teismo procesą, tačiau neskatina skyrybų ir nepakeičia Bažnyčios mokymo apie galiojančiai sudarytos santuokos neišardomumą.
Santuokos sakramentą priėmę žmonės gali atsiskirti vienas nuo kito, jei tampa nebeįmanoma gyventi kartu dėl smurto, priklausomybių ar kitų rimtų priežasčių, tačiau nei vienas, nei kitas negali sudaryti kitos santuokos, nes tebegalioja jų santuokinis ryšys.
- Ką daryti žmonėms, kurie santuoką sudarė abipusiu įsipareigojimu, iš meilės, tačiau po kažkiek metų kitas žmogus nusprendžia kitaip. Ar teisinga, kad paliktas žmogus likusį gyvenimą gyventų be poros?
- Tai skaudi gyvenimo drama. Tačiau santuoka talpina ir šią riziką. Tuo ji skiriasi nuo šiaip kokios nors sutarties, apipintos daugybe įvairių sąlygų ir išlygų. Santuoka remiasi meile, kuri, kaip sako apaštalas Paulius, visa pakelia, visa ištveria, niekada nesibaigia. Sutuoktinių meilė yra pašaukta būti paveikslu Kristaus meilės Bažnyčiai: ištikimos ir neatšaukiamos meilės, kuri tokia išlieka net ant kryžiaus.
Be abejo, tokie žmonės yra reikalingi palaikymo ir atjautos, o mes visi – gyvo ir konkretaus jų besąlygiškos, ištikimos meilės liudijimo. Nors ir sutuoktinio palikti, tačiau patys likę ištikimi santuokos priesaikai, jie gali pilnai dalyvauti ir sakramentiniame Bažnyčios bendruomenės gyvenime.