Vienas jų priklausė miesto merui Anatolijui Sobčiakui, kitas – merijos komiteto ryšiams su užsienio šalimis vadovui V. Putinui. Mero biuras sulaukė skambučio: prisistatęs asmuo pasiteiravo, galbūt miesto valdžia gali rekomenduoti patikimą „Mercedez-Benz“ automobilių prekybos agentą – skambinusysis teigė besidomintis automobilių įsigijimu. Jam buvo atsakyta, kad Sankt Peterburge nėra nė vieno „Mercedez-Benz“ prekybos agento.
„Iškart kitą dieną V. Putinas nustojo vairuoti savo mersedesą, bet A. Sobčiakas – ne“, - išskirtiniame interviu DELFI pasakojo amerikiečių analitikė, knygos „Putin's Kleptocracy. Who Owns Russia?“ autorė Karen Dawisha.
„Tačiau V. Putinas automobilio nepardavė, paliko jį stovėti. Tai iliustruoja, kad nuo pat tų laikų V. Putinas siekė turto, bet buvo labai atsargus jį demonstruodamas“, - priduria mokslininkė.
K. Dawisha rugsėjo mėnesį dalyvaus Vilniaus demokratijos forume – Rytų Europos studijų centro, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto, JAV Hudsono instituto, „Freedom House“ ir „National Endowment for Democracy“ rengiamoje konferencijoje apie pasikeitusią saugumo aplinką po Rusijos agresijos Ukrainoje. Konferenciją bus galima stebėti tiesiogiai per DELFI TV.
Pasak K. Dawishos, šią istoriją jai patvirtino minimu laiku Sankt Peterburge gyvenęs ir V. Putiną stebėjęs asmuo. Remdamasi savo šaltinių informacija, mokslininkė sako žinanti, kad amerikiečių ir kitų Vakarų šalių žvalgybos institucijos V. Putiną stebėjo nuo pat pradžių, tačiau panikos mygtukas buvo paspaustas tik tuomet, kai 1998 m. V. Putinas buvo paskirtas Federalinės saugumo tarnybos (FSB) galva.
Galiausiai 2001 m. rugsėjo 11 d. JAV patyrė didžiausią teroristinį aktą savo istorijoje ir visas jėgas nukreipė kovai su terorizmu – V. Putinas galėjo ramiai konstruoti kleptokratinį silovarchų režimą.
Ką rodo istorijos apie nežmoniškus turtus
K. Dawisha savo knygoje išnagrinėjo Rusijos politinio elito raidą nuo pat SSRS žlugimo. Jos išvada paprasta: KGB silovikai sukūrė režimą, kuriame suklestėjo silovarchų klasė: kagėbistai tapo valstybiniais oligarchais ir naudoja valstybės resursus asmeninei gerovei bei įtakos stiprinimui.
Tačiau po Rusijos agresijos Ukrainoje, kai Vakarai pagaliau atsitokėjo, pritaikė tikslines sankcijas, o naftos kaina pasiekė žemumas ir rublis nusirito žemiau įsivaizduojamo lygio, kleptokratinio elito gretose ėmė ryškėti skirtingos nuomonės.
„Tokios problemos sukeltų stresą bet kuriam politiniam režimui. Nesvarbu, ar tai būtų Europos Sąjungos narė, ar bet kuri kita Vakarų valstybė. Pagalvokite apie sisteminį šoką, kurį JAV patyrė 2008-aisiais kilus finansinei krizei. O šiuo atveju turime tokią šalį, kaip Rusija, kuri pasižymi problemų sankaupa, turi labai žemą legimitumo ir stabilumo lygį. Ir staiga turime Boriso Nemcovo nužudymą. Tai natūraliai lemia politinę konkurenciją tarp aukščiausio lygmens asmenų, ir nesenas Vladimiro Jakunino išėjimas iš Rusijos geležinkelių gali būti tik vienas iš daugelio krizės efektų“, - interviu DELFI teigė K. Dawisha.
K. Dawisha teigia mananti, kad V. Jakuninas į Federacijos Tarybą perėjo siekdamas išvengti privalomo turto deklaravimo, mat tapdamas aukštųjų parlamento rūmų senatoriumi įgyja imunitetą. Pasak mokslininkės, gali būti, kad V. Jakuninas tapo kitų Kremliaus grupuočių taikiniu dėl per didelių ambicijų.
V. Jakuninas buvo patekęs į nemalonę ir 2013 m., kai opozicijos atstovas Aleksejus Navalnas birželio mėnesį išviešino neįtikėtinus nuostolingai dirbančių „Rusijos geležinkelių“ vadovo turtus, po mėnesio buvo paskelbta apie V. Jakunino pakeitimą Aleksandru Mišarinu. Tuomet V. Jakuninas sugebėjo išlaikyti postą, šįkart istorija nepasikartojo.
„Žinote, Rusijoje niekas taip paprastai neatsitraukia. O Federacijos Tarybos nario vieta vargiai gali būti pavadinta visiškai neįtakinga. Tai signalizuoja, kad jis dabar veiks turėdamas imunitetą“, - sako politologė.
„Atrodo, kad vidiniame elito rate yra grupė žmonių, mananti, kad publika tikrai nesitaikstys su paviešintomis korupcijos istorijomis. Įdomus klausimas, kas nutekina visas šias istorijas? Iš kur „Vedomosti“ gauna informaciją apie buvusio V. Putino apsaugos darbuotojo V. Zolotovo turtus?“ - klausia K. Dawisha.
„Tai verčia manyti, kad V. Putinas galbūt neleidžia perdėtai semti iš biudžeto net savo rato žmonėms“, - svarstė mokslininkė.
Formuojasi grupė, kuri pakeis V. Putiną?
Pasak K. Dawishos, visos kleptokratinės grupuotės aplink V. Putiną pageidauja sukišti rankas į valstybės biudžetą, tačiau aruodas nėra begalinis.
K. Dawisha sako, kad gana didelį šoką sistemai sudavė B. Nemcovo nužudymas Maskvoje, o tam tikrą Rusijos politinio elito skilimą galima įžvelgti ir retuose svarbių režimo žmonių interviu.
Ji teigia, kad į tai labai greitai sureagavo buvęs V. Putino patarėjas ekonomikos klausimais Andrejus Illarionovas, kuris paskelbė, esą tai grupė, kuri pakeis V. Putiną. Tačiau K. Dawisha sako, kad V. Putinas saugosi geriau nei manyta.
„Įdomiausia, kad kai šį rugpjūtį V. Putinas nuvyko į Krymą, kartu jis pasiėmė būtent šiuos žmones. Taigi, atrodo, jis juos laiko labai arti. 1991 m. rugpjūtį, kai Michailas Gorbačiovas buvo Kryme, jį buvo kėsinamasi nuversti, 2015 m. rugpjūtį V. Putinas irgi buvo Kryme, bet pasiėmė visus, kurie galėtų surengti tokį perversmą: S. Šoigu, S. Lavrovą, S. Ivanovą“, - sakė mokslininkė.
Duonos krizės egzistencializmas
„Maistas yra tai, į ką žmonės buvusiose sovietinėse valstybėse, tarp jų ir Rusijoje, reaguoja gana jautriai. Jie kiekviena ląstele žino ir jaučia, ką reiškia turėti abejingą režimą, kuriam nerūpi šalies aprūpinimas maistu. Jie puikiai supranta, kad Rusijos elitas ir toliau ragaus parmezaną iš Italijos. Štai kodėl D. Peskovas buvo išeksponuotas tokiu būdu. Žmonės supranta, kad jis turi ne tik puikų laikrodį, bet ir tai, kad, nepaisant embargo, jo vestuvių vakarėlyje buvo tiekiamas koks tik nori maistas“, - sakė K. Dawisha.
Dar keisčiau jai atrodo Rusijos režimo nusitaikymas į vakarietiškus skalbiklius. Naujienų agentūra AP pranešė, kad šių metų rugpjūtį Rusijos vartotojų teisių apsaugos tarnyba nurodė išimti iš prekybos užsienietiškus skalbiklius ir švaros prekes, mat neva rado toksiškų priedų.
Tai buvo nukreipta prieš Rusijoje savo filialą įsteigusią ir fabrikus valdančią įmonę „Procter & Gamble“. Šį dviejų britų Amerikoje įsteigta įmonė Rusijoje dirba nuo 1991 m. ir gamina apie septyniasdešimties pavadinimų švaros ir higienos prekes, kurias naudoja dauguma Rusijos namų ūkių. „Procter & Gamble“ darbuotojai Rusijoje, išskyrus kelias išimtis, yra rusai, tai vienas didžiausių darbdavių ir mokesčių mokėtojų.
„Dauguma jų prekių gaminama Rusijos fabrikuose, kurie buvo nupirkti „Procter & Gamble“ ir transformuoti į modernias įmones. Nusitaikius į juos, būtų atleista tūkstančiai žmonių“, - pažymėjo K. Dawisha.
Mokslininkė teigia atkreipusi dėmesį ir į viename Rusijos laikraščių pasirodžiusią informaciją, kad Rusijos kviečių augintojai atsisakė parduoti produkciją Rusijos vyriausybiniam sektoriui, mat nepasitiki valiuta.
„Rusijos kviečių augintojai mieliau parduoda kviečius užsienio rinkoje už didesnę kainą ir stipresnę valiutą. Tai kaip bus su apsirūpinimu žiemai? Duonos krizė gali tapti egzistencine krize Rusijos valstybei“, - sako K. Dawisha.