Bokserį neseniai Pabradėje vairavęs Lietuvos kariuomenės vadas, generolas leitenantas Vytautas Jonas Žukas sakė, kad vairuoti tokią pėstininkų kovos mašiną – vienas malonumas.

Bokserių gamintojams Lietuvoje atstovaujančios įmonės „Ostara“ verslo plėtros vadovas Darius Antanaitis DELFI pasakojo, kad tai ypatingai stipriai šarvuota ir apginkluota pėstininkų kovos mašina su ratais, skirta kovai su taip pat šarvuota ir ginkluota priešininkų pėstininkų kovos technika.

Vis tik asociacijos „International Security Cluster“ informacinių operacijų vadovas Aurimas Navys teigia, kad šitokių pėstininkų kovos mašinų įsigijimas nėra pirmos svarbos uždavinys, mat bokseriai nepritaikyti kovoms mieste – o tai esą būtų pagrindinis mūšio laukas, jei Lietuvą užpultų kaimynė iš Rytų.

Saugo karius ir naikina priešo taikinius

Bokserių gamintojų „Rheinmetall MAN Military Vehicles“ ir „Krauss-Maffei Wegmann“ konsorciumui atstovaujantis Vokietijos koncernas „Artec“ dalyvauja Lietuvos krašto apsaugos ministerijos įgyvendinamame pėstininkų kovinių mašinų įsigijimo projekte, todėl nusprendė prisistatyti Lietuvos visuomenei ir Lietuvos pramonės įmonėms.

Pastarosios gali dalyvauti pėstininkų kovinės mašinos „Boxer“ ir kitos kovos technikos projektuose.

Kaip sako gamintojų interesams Lietuvos atstovaujantis D. Antanaitis, bokseris yra šio amžiaus ratinė pėstininkų kovos mašina: labai gerai šarvuota ir apginkluota 30 mm automatiniu pabūklu. Ji gali naikinti priešo šarvuotą techniką iš 3 km atstumo, turi distancinį valdymą bokšte, su tankais gali kovoti turėdama prieštankines raketas iš šono, kurių šaudymo nuotolis – irgi iki 3 km.

„Tokiu būdu bokseris gali naikinti tankus ir šarvuočius iš didesnio atstumo negu priešo tankai ar šarvuočiai gali pasiekti patį bokserį. Svarbi detalė ta, kad turint vieną bokserį, mes galime turėti kelias modifikacijas. Bokserio konstrukcija yra modulinė. Jei reikia, galima nuimti 30 mm pabūklo bokštą ir pėstininkų modulį ir ant važiuoklės tvirtinti medicininės evakuacijos ar valdymo kapsulę. Tam tereikia vieno keltuvo, dviejų karių, atsukti 8 varžtus, atjungti vieną kabelį ir vieną oro padavimo žarną“, - sako D. Antanaitis.

Jo teigimu, šios mašinos priekis atlaiko 30 mm patrankos pataikymą, o šonai – 14,5 mm sunkiojo kulkosvaidžio pataikymą.

Darius Antanaitis

„Dugnas apsaugotas nuo prieštankinės minos sprogimo. Tai yra viduje esantys kariai visiškai apsaugoti nuo išorės poveikio“, - sako pašnekovas.

Pasak D. Antanaičio, bokseris turi ir galimybę medžioti taikinius. „Tuo metu, kai patrankos operatorius šaudo į taikinius, vadas suranda kitą taikinį ir, jei reikia, gali pats perimti valdymą ant bokštelio, iššauti ir sunaikinti naują taikinį“, - sako D. Antanaitis.

Jo teigimu, vidus sukurtas taip, kad susprogus pakelės bombai šalia bokserio viduje esantys kariai nebūtų sužeisti, jie prarastų ne daugiau nei 5 proc. savo kovingumo: kitaip tariant, jie atsipirktų nedideliais sumušimais, mėlynėmis.

Klausiamas apie bokserio galimybes naikinti taikinius ore, D. Antanaitis sakė, kad ši pėstininkų kovos mašina gali naikinti sraigtasparnius (ant 30 mm patrankos turi būti dar pridedamas specialus įrenginys), tačiau dideliu greičiu ir aukštai skrendantys reaktyviniai lėktuvai, bombonešiai jam būtų sunkiai įkandami.

Lietuva ginsis miestuose: tam bokserių nebūtinai reikia

Tuo metu asociacijos „International Security Cluster“ informacinių operacijų vadovas A. Navys situaciją regi kiek kitu kampu. Jo teigimu, visi sutaria, kad Lietuvos kariuomenės prioritetas yra sausumos pajėgos ir jų paruošimas bei apginklavimas. Tačiau iki šiol buvo perkami laivai, lėktuvai „Spartan“.

„Kalbant apie pėstininkų kovos mašinas, pirmiausia reikia žiūrėti, kur mes kariausime ir su kuo kariausime. Vienas dalykas, kalbame apie hibridinį karą – tai reiškia, kad gali atsirasti kažkokie neva „sukilėliai“ arba „diversantai“. Mes kalbame apie karą, kuriame pėstininkų kovos mašinų nelabai panaudosime. Jei tai bus lokalaus pobūdžio konfliktas, inicijuojamos riaušės, kažkokie diversiniai aktai, tai, visų pirma, kovosime policijos pajėgomis. Jei jų bus mažai – pasitelksime specialiąsias pajėgas, kurias mes turime. Bet kuriuo atveju pėstininkų kovos mašinų mes nenaudosime“, - sako A. Navys.

Aurimas Navys ir Johnas Ohmanas

Jo teigimu, tai technika, kuri naudojama kovos lauke konvencinio konflikto metu, tačiau išėjus į tradicinį kovos lauką, mūsų brigadą kur kas galingesnis priešas gali sunaikinti per penkiolika minučių.

„Mano požiūriu, tos kovos mašinos tikrai yra ne prioritetas“, - sako A. Navys, pabrėždamas, kad nuo priešo ginsimės ne miške ir ne kovos lauke palei sieną – ginsimės miestuose, kur pėstininkų kovos mašinos negalės būti panaudojamos arba bus panaudojamos kaip užtvaros ar inžinerinė kliūtis.

„Bet gal galima inžinerinių kliūčių nusipirkti ir pigiau?“ - klausia pašnekovas.

A. Navio teigimu, Lietuvai reikia ypatingai mobilių grupių. Iš esmės tai būtų pėstieji patruliai. Jo teigimu, dar reikia įvairios priešlėktuvinės ir prieštankinės ginkluotės, kurią Lietuvą po truputį įsigyja, bet per mažai.

„Ir svarbiausias dalykas – mums reikia apmokyti pėstininkus kovoti mieste. Tą išmokti, kiek žinau, stengiasi tik savanoriai ir jie iš esmės to mokosi savo iniciatyva. Bet mūsų konvencinė kariuomenė, reguliariosios pajėgos tam nesiruošia. Net Lietuvos karo akademijoje karui mieste skiriama labai mažai laiko – lyg tarp kitko. Ruošiama taip, lyg mes ruoštumėmės kariauti divizijomis ir armijomis, bet mes taip nekariausime“, - sako pašnekovas.