Interviu portalui DELFI jis papasakojo apie galimus „juoduosius“ Europos, JAV ir Rusijos santykių raidos scenarijus.
Ekspertas mano, kad vienu iš karinio konflikto katalizatorių gali tapti karinių lėktuvų susidūrimas mokymų metu, ir „Briuselis tai puikiai supranta“.
– Rusija pasirengusi pradėti karinį konfliktą su NATO arba Europos Sąjunga?
– Kol kas dar ne.
– Didelio masto karinės pratybos, Rusijos ginkluotųjų pajėgų rengiamos prie Baltijos valstybių sienų, reiškia, kad būtent ten, remiantis Kremliaus strategų planais, ir vyks kariniai veiksmai?
– Mūsų kariuomenės žmonės deda didžiules pastangas dėl Kaliningrado srities gynybos, todėl reguliariai vyksta jos stiprinimo pratybos. Kaliningradas laikomas itin pažeidžiama teritorija, taip buvo manoma net ir Boriso Jelcino laikais. Ir tada, ir dabar jo gynybai ir paramai dedamos didelės pastangos. Nuo pat paskutinio XX amžiaus dešimtmečio pradžios karybos ekspertai svarstė tokią galimybę – jeigu Rusija nesugebės apginti Kaliningrado, ji Europos miestus iš oro atakuos sparnuotosiomis raketomis.
Norėdami smogti Londonui ar Briuseliui sparnuotosiomis raketomis, mes jas galime paleisti iš savo teritorijos. Sunaikinsime kelis miestus, tada agresoriai apsigalvos ir pasiūlys taiką. Kokia nuostabi mintis, XX amžiaus paskutinį dešimtmetį tobulinta pratybose.
– Kaliningrade dislokuoti Rusijos raketų kompleksai „Iskander“ yra skirti pagąsdinti Baltijos šalių ir Lenkijos gyventojus ar iš tiesų yra branduolinė kuoka, kuri gali smogti bet kuriuo metu? Į ką bus nukreiptos „Iskander“ raketos?
– „Iskander“ raketomis keičiamos pasenusios „Točka-U“ raketos, dislokuotos Kaliningrade. Taikinys? NATO šachtinio bazavimo PRG bazė Lenkijoje, kurioje, kaip mano mūsų kariškiai, bus dislokuotos dvejopo veikimo raketos, galinčios ne tik numušti mūsų raketas, bet ir pataikyti į antžeminius taikinius. Jų nuomone, tai tiesioginė grėsmė V. Putinui.
Būtent šiai bazei, kai ji atsiras, mūsiškai konflikto atveju greičiausiai suduos branduolinį smūgį. Kitų „Iskander“ raketoms tinkamų taikinių Lenkijos teritorijoje nėra. Geram ginklui reikia gero taikinio. Pas jus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje taikinių „Iskander“ raketoms kol kas nėra.
– Rusijos kariuomenė gali ryžtis, jos nuomone, prevenciniam smūgiui?
– Taip. Jeigu santykiai su NATO ir Europos Sąjungos drastiškai pablogės, mūsų generalitetas iš esmės būtų pasirengęs smogti prevencinį smūgį – tam, kad sunaikintų Rusijos prezidentui potencialiai pavojingas NATO bazes.
– Teoriškai užimti Baltijos valstybes būtų galima per gana trumpą laiką, bet tik tokiu atveju, jeigu veržtųsi jau rytoj ir su tokiomis pajėgomis, kokios jau yra prie sienos. Svarbiausia – be jokio perspėjimo. Bet toks scenarijus neatrodo rimtas. Visos mūsų rankos šiuo metu užimtos Ukraina ir kitoms ekskursijoms paprasčiausiai neturime nei jėgų, nei galimybių.
Praktiškai įsiveržimas į Baltijos valstybes yra įmanomas, bet tik tuo atveju, jeigu, jau prasidėjus kariniam konfliktui, į regioną pradės plūsti ir kurtis rimtos sausumos pajėgos, amerikiečių ir kitų sąjungininkų. Tokiu atveju galima tikėtis prevencinio smūgio.
–Kokios Lietuvos, Latvijos, Estijos bei Lenkijos kariuomenių bendros galimybės kariniame konflikte su Rusijos ginkluotosiomis pajėgomis?
– Viskas priklauso nuo to, kaip toliau vystytis konfliktas. Greičiausiai tai bus ilgas procesas, todėl, jeigu amerikiečiai ir europiečiai spės perkelti pakankamai aviacijos, pranašumą ore įgis jie, o ne mes. Esant pakankamai paramai iš oro, net ir nedidelės pajėgos sugebėtų veiksmingai sustabdyti ar net sunaikinti priešininką.
– Kaip gali prasidėti Jungtinių Valstijų, Europos ir Rusijos karinis konfliktas?
– Tai, kas gali nutikti šiandien arba rytoj, yra katastrofa ore, lėktuvų susidūrimas pratybų metu virš Baltijos ar Šiaurės jūros. Visai nesvarbu, kuris kurį, ar mūsiškių lėktuvas NATO orlaivį, ar NATO lėktuvas mūsiškį. Briuselis tokią grėsmę kuo puikiausiai supranta. Pati krizė Ukrainoje prie karo Europoje privesti negali, kad ir kas ten nutiktų.
O lėktuvų susidūrimas gali. Mūsiškiai skraido tokiais pačiais maršrutais kaip ir Šaltojo karo metais, o civilinio susisiekimo oru mastas per tą laiką pastebimai išaugo. Lėktuvų susidūrimo tikimybė auga, o tai gali sukelti itin rimtą krizę. Pavyzdžiui, Vakarų valstybės gali Rusijos aviacijai įsteigti neskraidymo zoną, o mūsiškiai pradės ją iš tikrųjų pažeidinėti, prasidės mūšiai ore. Jų intensyvumas augs, persikels į jūras. Toks konflikto eskalavimas gali baigtis ir branduoliniu konfliktu.
– Amerikiečių pėstininkų ir sunkiosios ginkluotės dislokavimas Baltijos šalyse atgrasytų Kremlių ir Rusijos generolus nuo bandymų aneksuoti Baltijos valstybes?
– Amerikiečių kariai Baltijos valstybėse ir Lenkijoje gali iš tikrųjų pastebimai pagerinti minėtųjų valstybių saugumo situaciją. Maskvoje visi supras, kad realaus karinio konflikto Baltijos valstybėse atveju jiems teks kariauti ne tik su Baltijos valstybėmis, lenkais ar švedais, bet su Amerika. Jeigu kariaus amerikiečiai ir nuotolių darys būtent amerikiečiai, tai bus ne kas kita, o tiesioginis konfliktas su Amerika.
– Kaip stipriai kariuomenės įtaka lemia Kremliaus sprendimus?
– Kariuomenės žmonių įtaka nepelnytai nuvertinama tiek pačioje Maskvoje, tiek užsienyje. Dalinantis naftos telkinius ar atsargas, kariuomenės žmonės tarsi nė prie ko, o iš tikrųjų, kalbant apie ilgalaikį strateginį planavimą, jiems paprasčiausiai nėra lygių. Kariškiai numato grėsmes ir vertina jų tikimybę. Generolai įvardija potencialius pavojus, o tada, rengiant planus, kaip jų išvengti, išleidžiamos didžiulės sumos pinigų, trilijonai. Sprendžiant iš visko čia, Rusijoje, jie to neturi.
Kai Vakarai vaikosi V. Putino bičiulių verslo interesų, šaudo pro šalį. Taip, šie žmonės, savaime suprantama, svarbūs, bet konfliktas su Amerika – tai grėsmių vertinimas, o su tuo oligarchai neturi nieko bendro. Be to, esu tikras, kad nemažai karybos analitikų Generaliniame štabe, dirbantys su grėsmių Rusijai vertinimu, netgi džiūgauja, kai visi tie apie V. Putino kojas besitrinantys stori visų veislių ir spalvų katinai nukenčia nuo sankcijų ir gailiai kniaukia.
– Ar karinio konflikto su Rusija atveju NATO apgintų Baltijos šalis?
– Iš esmės NATO gali apginti Baltijos valstybes, sustabdyti Rusijos karių veržimąsi – tai įmanoma dėl ore ir vandenyje turimo pranašumo. Amerikiečiai, prancūzai ir anglai turi visų reikiamų galimybių priešintis rusų įsiveržimui. Iš pradžių kaip reikiant nuleis kraują, o vėliau galbūt netgi privers trauktis – išvengę būtinybės panaudoti branduolinį ginklą. Ar tam pakaktų politinės valios, jau kitas klausimas. Be to, negaliu įsivaizduoti tokio scenarijaus, kuriame Baltijos valstybės priverstos kovoti vienos pačios. Žiemos karas Suomijoje tapo įmanomas tik todėl, kad Europoje prasidėjo didysis karas ir suomiai atsidūrė izoliacijoje.
– Neseniai sakėte, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos – provincijos armija. Armijos iš provincijos neverta bijoti?
– Žudyti mes mokame. Iš karto po pralaimėjimo pirmajame Čečėnijos kare, vienas mūsų generolas man pareiškė: kol turime bent vieną šaudyti galintį tanką ir kol jame yra bent vienas šaudmuo, mes būtinai iššausime – kad bent ką nors nudėtume. Klaidinga teigti, kad mūsų karinis pasirengimas niekam tikęs ar lygus nuliui. Grubiai kalbant, šiandien turime itin taiklių ginklų, bet verkiant trūksta priemonių, padėsiančių gauti tikslios žvalgybinės informacijos apie galimas atakas. Realiu laiku neturint reikiamos informacijos, kur yra ir ką veikia priešas, ta itin veiksminga ir taikli ginkluotė nieko verta.
Pasikartosiu: nepaisant visko, žudyti mes galime, turime branduolinių ginklų, ir jų daug. Galbūt vienos raketos nepasieks taikinio, tačiau kitoms neabejotinai pasiseks. Galime padaryti daug žalos, bet mūsų ginkluotosios pajėgos nešiuolaikiškos. Kad ir tų pačių bepiločių klausimas. Mūsų turimi labai seni, naudojamės pagal licenciją iš Izraelio nupirktuosius. Kad ir kaip ten bebūtų, net ir besinaudodami pasenusiais bepiločiais, sugebėjome kaip reikiant pakenkti Ukrainos pajėgoms prie Ilovaisko.
– Rusijos ginkluotosios pajėgos aktyviai įgyvendina modernizacijos politiką. Kada prasidėjo šis modernizacijos procesas ir kada tikimasi jį užbaigti?
– Rusijos armijos perginklavimo programą ketinta užbaigti per ateinančius dešimt ar net penkiolika metų. Tikėtasi, kad procesas bus baigtas per dešimt taikos metų. Ruoštasi būsimųjų karų dėl išteklių grėsmėms, kur pagrindiniais priešais turėjo tapti Jungtinės Valstijos ir amerikiečių palydovai. Tikėtasi įnešti sumaišties į Europos valstybių gyvenimą, o sėkmės atveju netgi patraukti į savo pusę kai kurias Europos Sąjungos valstybes nares. Pavyzdžiui, Vokietiją ar Prancūziją. Tokio scenarijaus tikėtasi konfliktui, turėjusiam prasidėti po 2025 metų.
Dėl šios priežasties V. Putinas tvirtina, kad konfliktą Ukrainoje išprovokavo amerikiečiai, puikiai supratę, kad Rusija ruošiasi karams dėl išteklių, tad esą nusprendė neleisti Maskvai tinkamai pasirengti. Taip situaciją vertina Maskva. Taip galvoja prezidentas, akivaizdu, kad tokią mintį jam perša ir patarėjai bei Generalinis štabas. Tai, kas šiuo metu vyksta Ukrainoje, šiuo atveju itin blogai, nes Rusija dar nepasirengusi, todėl bet kokia kaina stengėsi to išvengti, netgi buvo pasirengusi finansuoti V. Janukovyčių.
Ukrainos konfliktas griauna perginklavimo programas, kurios buvo paremtos ir bendradarbiavimu su Vakarais. Vakarai Rusijai už naftos dolerius turėjo parduoti technologijų ir ginklų sistemų. Iš Amerikos kiekvienais metais už 1,5-2 mlrd. dolerių (1,33-1,77 mlrd. Eue) pirkdavome sudedamųjų dalių ir medžiagų.
– Tankai „Armata“ ir nauji slapti viršgarsiniai ginklai, galintys be didesnio vargo palaužti bet kurios valstybės priešraketinę gynybą, anot Kremliaus, turėjo užtikrinti karinį pranašumą prieš Vakarus. Ką galite pasakyti apie naujus Rusijos armijos ginklus?
– Atsižvelgiant į faktą, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos šiuo metu turi galbūt net daugiau problemų nei sovietų laikais, galima teigti, kad „Armata“ ir kiti nauji ginklai yra ne kas kita, o pasenusių ir šiuolaikinių technologijų samplaika.
Gaminti ginklus taip, kaip tai buvo daroma seniau, sovietų laikais, nebepavyksta, nes visa ta sistema jau senokai subyrėjo. Štai, pavyzdžiui, pas mus, laivų statykloje geresnių laikų laukia trys beveik parengtos fregatos, o stovi dėl paprastos priežasties – variklių gamyba vyko Ukrainoje, Nikolajeve.
Bando gamintis patys, bet kiek laiko prireiks, ir kas gausis, niekas nežino. Kalbant apie viršgarsinius ginklus, reikia pabrėžti, kad čia kalbama apie naujas sklendžiančias kovines galvutes. Tokią kovinę galvutę būtų galima paleisti su bet kokia raketa. Ją tobulina nuo priešpaskutinio XX amžiaus dešimtmečio, kai buvo priešinamasi Reagano strateginei gynybos iniciatyvai.
Kalbant paprastai, įprastai kovinei galvutei atsidūrus tam tikruose atmosferos sluoksniuose, jos manevrai tampa nekontroliuojami. Kartais ji daro, ką nori. Kalbant apie vadinamąją sklendžiančiąją kovos galvutę, ji didžiuliu greičiu neskrenda tradicine arką primenančia balistinės raketos trajektorija, manevrai taip pat atliekami automatiškai. Tokią kovinę galvutę labai sunku numušti, tačiau ji turi ir svarbių trukumų: pirmiausia ji gali neatlaikyti didelės apkrovos ir nesprogti, be to, gali nepataikyti į taikinį. Išmokyti ją atlikti reikiamus manevrus gana sudėtinga. Klausimas, ar tai iš viso įmanoma padaryti. Bent jau kol kas panašu, kad tokios galvutės – prastesnis pasirinkimas už dabartines.
– Kam, jūsų nuomone, reikia ruoštis – karui ar taikai?
– Praeitais metais perspėjau: pirkit vaistus ir dolerius, tik pastaruosius geriau laikyti ne banke. Tie, kurie manęs paklausė, išlošė. Doleriai pabrango, o vaistai arba brangsta, arba paprasčiausiai nyksta. Jeigu baiminatės branduolinio karo, vertėtų išvažiuoti nuo toliau, į kokią Naująją Zelandiją, pavyzdžiui. Ten daugiau galimybių likti gyvam. Galiu pasakyti tik vieną dalyką – tikėtis, kad likęs XXI amžius bus taikus, neverta. Trūkinėja ryšių kanalai, mūsų kariuomenės pareigūnai sako, kad tai atsakas, nes su jais NATO niekas nenori kalbėtis. Mūsiškiai, pavyzdžiui, net neatėjo atsisveikinti su Vokietijos generolu, viso atašė korpuso vadovu. Juo labiau, kad tas generolas visada elgėsi teisingai ir korektiškai. O dabar nedavė vizos jo įpėdiniui iš Bundesvero. Tai precedento neturintis atvejis. Kol kas situacija tik blogėja, blogėja be atokvėpio, o nuo praeitų metų kovo branduolinio karo tikimybė liovėsi būti nuline ir po truputį vis didėja.
