Šios idėjos – laidos „Istorijos detektyvai“ kūrėjai taip sumanę pristatyti naująjį laidos sezoną. Jie ėmė skelbti ne tik įvairius istorinius pokštus ir įdomius faktus, bet ir dalytis šmaikščiomis iliustracijomis, kuriose – istorijos mylėtojams gerai pažįstami veidai.
Ypač daug dėmesio sulaukė istorikų suformuota krepšinio komanda. Kaip manote, kokie krepšininkai būtų žymiausi Lietuvos kunigaikščiai?

Sudarė istorinę krepšinio komandą

„Vyriausiasis treneris – Mindaugas. Šiaip ar taip jam pasisekė pasiekti aukščiausių rezultatų. Jis gavo karūną.

Rinktinės atstovas spaudai – Gediminas. Puikiai moka gražiai kalbėti Vakarų žiniasklaidai. Mums reikia gražiai save pristatyti.

Puolėjai – Algirdas ir Kęstutis. Vienas puikiai pataiko į krepšį Rytuose, kitas – Vakaruose. Tad problemų turėsime tik tuo atveju, jei krepšiai bus Šiaurėje ar Pietuose.

Įžaidėjas ir atakų rengėjas – Vytautas. Mažo ūgio, tad landus, pralįsti gali pro bet kokią gynybą (kaip kad buvo Krėvos rugtynėse). Tiesa, mėgsta persirenginėti (atsargiai – nesupainiokite su palaikymo grupės šokėja). Aišku, kartais gali atrodyti, kad jis žaidžia ne savųjų, bet priešininkų pusėje, nors galiausiai visada žaidimą baigia su saviškiais.

Jogaila – puikus gynėjas, tačiau jau galvoja apie būsimą kontraktą Lenkijoje.

Margiris – geras gynėjas, bet jam sunku susidoroti su spaudimu, tad greitai perdega. O tada tampa pavojingas ir saviems.

Kaip ir Treniota – geras atakoje, tačiau mėgsta nešvarius žaidimus. Per jį galime būti diskvalifikuoti.

Štai perspekyvūs žaidėjai – Ruklys ir Rupeikis – sėdės ant atsarginių suolelių, nes juos per treniruotes traumavo Treniota.

Jaunutis – auksinio jaunimo atstovas, gavęs gerą kontraktą, tačiau nepateisinęs vilčių.

Gaila, bet rinktinėje nežais Daumantas. Jis pakeitė pilietybę (net baisu sakyti kokią gavo).

Rinktinei padėti taip pat atsisakė ir netikėtai sportbačius ant vinies pakabino Vaišelga. Tiesa, save jis atrado kitoje srityje. Linkime jam sėkmės.

Vaišelgą rinktinėje pakeis niekur nepasižymėjęs ir skandalais su vyriausiuoju treneriu garsėjantis Švarnas. Tikėtina, kad rinktinės rūbinėje situacija nuo to nepagerės.

Dar viena staigmena krepšinio gerbėjams, – rinktinėje nepasirodys šiuo metu labiau bulvarinėje spaudoje, o ne aikštelėje pasižymintis Skirgaila. Iš patikimų šaltinių sužinojome, jog Skirgaila vis dar neapsiprendžia, su kuriuo klubu pasirašyti kontraktą ir rinktines varžybas stebės su alumi rankose prie televizoriaus“, – šmaikštauja laidos kūrėjai.

Tarp veiksmo filmo ir cirko aikštelės

Kartu jie pradėjo kurti ir įvairius memus su šmaikščiais pristatymais.

„XV amžiaus LDK valdovo pilies aktualijos: tarp veiksmo filmo ir cirko aikštelės.

Be to, jog subūrė gana vieningą didikų koaliciją prieš save, kunigaikščio Kęstučio sūnus Žygimantas dar turėjo ir gana keistų pomėgių net tam laikmečiui egzotiškiems naminiams gyvūnams. LDK Didžiojo sąvado, geriau žinomo Bychovco kronikos pavadinimu, tekste rašoma:

„O kunigaikštis Žygimantas turėjo lokį, kurį labai mėgo, ir kai lokys, atėjęs prie miegamojo, letena padraskydavo duris, visuomet jį įsileisdavo. Ir kai kunigaikštis Čartorijskis, atėjęs su Skabeika ir su visais tais vyrais, patraukė ranka duris, kunigaikštis Žygimantas pamanė, kad tai lokys, ir liepė atsklęsti duris. [...] Skabeika sugriebė šakę, kuria židinyje žarstomos malkos, ir ta šake smogė jam, o tuo metu kunigas kaip tik kėlė aukštyn švenčiausiąjį sakramentą. Ir kraujas iš galvos ištryško ant sienos.

Veiksmo filmo siužetą primenanti scena tik dar kartą įrodo, kad žmogus žiauresnis sutvėrimas net už lokį“, – konstatuoja idėjos sumanytojai.

Norėjo sukurti Sacharos dykumos pramogų parką Lietuvoje

Ne ką mažesnę šypseną gali sukelti ir kitas jų, o gal tiksliau būtų galima sakyti – Kazio Pakšto, pokštas.

„XIV amžiuje kunigaikštis Gediminas pakvietė visų tautybių žmones apsigyventi Vilniuje. Po kiek daugiau nei šešių šimtų metų Lietuvos mokslininkas ir begalės keistų idėjų autorius Kazys Pakštas viename savo tekste teigė, kad jei tik galėtų, Neringoje apgyvendintų kupranugarių, asilų ir gal net keletą arabų. Šitaip, neva, jis tikėjosi sukurti Sacharos dykumą primenantį pramogų parką Lietuvoje.

Į tokius geografo planus sureaguota nebuvo ir naujakuriai nedrumstė vietinių žvejų ramybės. O ką gali žinoti. Galbūt pavykus K. Pakšto planui šiandien Parnidžio kopos vietoje stūksotų aukščiausias pasaulyje dangoraižis?“, – retoriškai klausė laidos kūrėjai.

Pokštais nori sužadinti smalsumą

Savo ruožtu laidos vedėjas Virginijus Savukynas DELFI sakė, kad žmonės, kurie yra susiję su istorija, turi gerą humoro jausmą ir susitikę tarpusavyje jie labai dažnai juokauja. Būtent tokiomis akimirkomis ir gimsta pokštai, kuriais jis su laidos komanda sumanė pasidalinti viešoje erdvėje.

„Mūsų laidos uždavinys ir misija – populiarinti Lietuvos istoriją. Pastebėjome, kad kai parašome tokius linksmus, netikėtus faktus, daug daugiau žmonių susidomi ir mūsų laida, ir istorija.

Kartu tikimės, kad, pavyzdžiui, perskaitę apie tai, kad Jogaila pirmojo sūnaus susilaukė būdamas 78 metų, o 79-erių pirmą kartą pamatė Baltijos jūrą, be to, rudenį, daugiau pasidomės ne tik Jogaila, bet ir visa Lietuvos istorija, istorinėmis asmenybėmis. Gal kada koks straipsnis patrauks jų akį ir prisiminę smagius faktus jie panorės sužinoti daugiau ar šiaip paims paskaityti kokią istorinę knygą“, – svarstė V. Savukynas.

Istorija rodo: geriausias gyvenimas prasideda po 60-ies

Jis pripažino, kad patį jį bene optimistiškiausiai domintis istorija nuteikia tai, kad gyvenimas po 60-to gimtadienio tik prasideda.

„Pavyzdžiui, Vytautas 60-ies laimėjo Žalgirio mūšį, po to gavo pasiūlymą karūnuotis ir jei ne nesėkmingas nukritimas nuo žirgo ir netikėta mirtis, tikriausiai, tikrai būtų karaliumi tapęs“, – juokėsi istorikas.

Naujojo televizijos sezono, kurio metu bus rodomos ir jo su grupe kurtos laidos, nekantriai laukiantis V. Savukynas teigė, kad jo metu bus nemažai staigmenų.

„Ryškiausia naujovė – pasirinkę garsų žmogų nagrinėsime jo protėvius. Kaip tik ir pirmoji laida bus apie garsų režisierių Julių Dautartą ir jo giminės istoriją. Kalbėsime ir su Kąstyčiu Kerbedžiu, Petru Auštrevičiumi. Antra sritis, į kurią kreipsime dėmesį, profesijos. Pasakosime, kas, pavyzdžiui, buvo pirmasis gydytojas, kaip gyveno mokytojai“, – pasakojo jis.