Išprašė tris svečius iš Latvijos

„Jei iš valstybės ištremia žmones, kurie kovoja su fašizmu, nacizmu, vadinasi, tokia valstybė yra fašistinė“, – išvadas greitai padarė Klaipėdos miesto tarybos narys Viačeslavas Titovas.
Viačeslav Titov

Lietuvos rusų sąjunga, kuriai jis priklauso, Baltijos jaunimo asociacija „Juvenis“ ir Klaipėdos veteranų organizacijų koordinacinė taryba uostamiestyje surengė forumą „Etnonacionalizmas – grėsmė saugumui ir stabilumui pasaulyje“. Jos tikslas esą yra išsiaiškinti būdus, kaip pasaulyje siekti taikos.

„Tema labai aktuali, nes pasižiūrėkite, kas vyksta aplinkui, nacionalistai kelia galvas. Į forumą pakvietėme labai garbius žmones, turinčius daug patirties kovoje su nacizmu, žmogaus teisių gynėjų. Tačiau tai, ką teko patirti, įrodė, jog Lietuva yra visiškai nedraugiška valstybė“, – pasakojo V. Titovas.

Forumas Klaipėdoje vyksta antradienį ir trečiadienį. Jame pranešimus turėjo skaityti ir trys svečiai iš Latvijos – europarlamentarės Tatjanos Ždanok padėjėjas Aleksandrs Kuzmins, anot organizatorių, labai žinomas antifašistas Josif Koren ir istoriku, kuris siekia išsaugoti pasaulinių karų aukų atminimą, pristatomas Aleksandrs Ržavins.

Pasitiko autobusų stotyje

„A. Kuzmins buvo pirmasis, kurį pasieniečiai išsiuntė iš Lietuvos. Kai jis pirmadienio vakarą išlipo Klaipėdos autobusų stotyje, iškart prisistatė pasieniečiai, kurie jam įteikė raštą, informuojantį, jog jis nedelsiant turi palikti Lietuvą, nes kitaip bus sulaikytas. Svečias nenorėjo problemų ir išvažiavo“, – teigė Baltijos jaunimo asociacijos „Juvenis“ ir Klaipėdos veteranų organizacijų koordinacinės tarybos pirmininkas Aleksėjus Greičius, kuris yra vienas minėto forumo organizatorių.

Kiti du svečiai iš Latvijos taip pat turėjo susipažinti su pasieniečiams, jiems buvo įteikti tokie pat raštai, kaip ir A. Kuzminsui.

J. Koren tokį raštą gavo pirmadienio vakarą, bet liko nakvoti, kad kitą dieną galėtų nuvykti į Migracijos poskyrį išsiaiškinti, kodėl yra išsiunčiamas iš Lietuvos, o A. Ržavinsui raštas buvo įteiktas antradienį priešpiet, kai jis su kitais forumo dalyviais, ėjo padėti gėlių prie II Pasaulinio karo aukų paminklo Klaipėdoje.

Visi trys svečiai, kurie buvo atvykę iš Latvijos, jau išvyko iš Lietuvos.

Neįleis 5 metus

„Klaipėdoje, Migracijos tarnyboje, mums taip nieko dorai ir nepaaiškino. Nesuprantama, kaip tokius garbius žmones galima tiesiog ištremti. Jei iš Lietuvos vejame kovotojus su fašizmu, tai kas per valstybė yra Lietuva?“ – retoriškai klausė A. Greičius.

Raštuose, kuriuos gavo svečiai iš Latvijos, nurodoma, kad jiems „vadovaujantis 2004 m. balandžio 29 d. LR įstatymu „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 133 straipsnio 2 (1) dalies nuostatomis, draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką. Draudimas atvykti galioja iki 2020 m. rugpjūčio 20 d. Pažymime, kad užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko, ir duomenis iš šio sąrašo centrinei Šengeno informacinei sistemai teikia Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.“

Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 133 straipsnio 2 (1) dalyje nurodoma, kad „Europos Sąjungos valstybės narės piliečiui ir (arba) jo šeimos nariui arba kitam asmeniui, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui tik tuo atveju, jeigu jo atvykimas į Lietuvos Respubliką ir buvimas joje gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.“

Informavo Rusijos žiniasklaidą

„Nesuprantama, kokią grėsmė valstybės saugumui svečiai iš Latvijos galėjo kelti. Jie juk kaip tik atvyko į forumą pasidalyti savo mintimis, kaip pasaulyje siekti taikos. Tai, kas įvyko yra kažkoks absurdas“, – piktinosi A. Greičius.

V. Titovas taip pat tikino, jog nenuleis rankų, kol neišsiaiškins, kodėl iš Latvijos atvykę svečiai buvo išvaryti iš Lietuvos. „Rytoj (trečiadienį – DELFI) kaip Klaipėdos miesto tarybos narys parašysiu laišką vidaus reikalų ministrui Sauliui Skverneliui. Reikalausiu, kad būtų pradėtas tyrimas išsiaiškinti, kodėl tie trys žmonės iš Latvijos įtraukti į sąrašą užsieniečių, kurie Lietuvos valstybei neva kelia grėsmę,. Reikalausiu, kad juos ištrėmę ar tokį sprendimą priėmę asmenys būtų nubausti. Negalima šitaip elgtis. Tokiu elgesiu yra padaryta žala Lietuvos valstybei“, – ryžtingai kalbėjo V. Titovas.

Jis tikino, kad nei pats, nei kiti organizatoriai, nei svečiai iš Latvijos nežinojo, kad gresia tokie nemalonumai. „Tie žmonės kitose užsienio valstybėse yra gerbiami už savo darbus, o mes juos išvijome. Labai „draugiškai“ pasirodėme. Aišku, kad apie tai rašys visi Rusijos portalai“, – pabrėžė V. Titovas.

A. Anušauskas: atvažiavo sukelti skandalą

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Arvydas Anušauskas nė kiek nesistebėjo, jog svečiai iš Latvijos, kurie vyko į gana keistą forumą Klaipėdoje, yra sąraše užsieniečių, kuriems uždrausta atvykti į Lietuvą, nes jų buvimas joje gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.
Arvydas Anušauskas

„Toks sąrašas sudarytas ne iš lubų, o remiantis informacija, faktais. Galiu garantuoti, jog tie svečiai iš Latvijos puikiai žinojo, kad jų pavardės tokiame sąraše yra, kad jie bus išprašyti iš Lietuvos, bet vis tiek važiavo, nes ir siekė sukelti skandalą. Aišku, žmonėms, kurie yra tame sąraše, niekas nepraneša apie tai iš anksto, tačiau jie patys numano, kad dėl savo veiklos yra ten, kur yra“, – tvirtino A. Anušauskas.

Jo teigimu, žmonės, kurie garsiai save įvardija kovotojais su nacizmu, o išties tik apsimeta, savo veiksmais siekia kompromituoti Baltijos valstybes.

„Dabar kaip tik analizuoju viešoje erdvėje pasirodžiusią informaciją ir jau galima daryti prielaidą, kad tokie kovotojai pasiekė, jog Baltijos šalys yra vaizduojamos kaip nacistinės valstybės. Tokie kovotojai yra ne kas kita, kaip propagandistai, dezinformatoriai ir jie visiškai pagrįstai buvo išprašyti iš Lietuvos“, – kalbėjo A. Anušauskas.

Jis nesistebėjo, jog forumo „Etnonacionalizmas – grėsmė saugumui ir stabilumui pasaulyje“ organizatoriai pakvietė pranešimus skaityti būtent svečius iš Latvijos. „Latvija yra ta šalis, kurioje aktyviai veikiai Rusijos finansuojamos organizacijos. Ką reiškia, jog į Lietuvą atvyksta žmonės iš tokių organizacijų? Aišku, konkrečiai žala niekam nepadaroma, tačiau jie mezga ryšius, tinklus, vykdo Rusijos specialiųjų tarnybų jiems iškeltus tikslus. Dėl to, kad trys svečiai iš Latvijos buvo išsiųsti namo, Lietuva tikrai nieko neprarado“, – įsitikinęs A. Anušauskas.

Ketina ginti savo teises

„Klaipėdoje turėjau skaityti pranešimą apie Latvijos dešiniosios pakraipos nacionalistines organizacijas ir tapti vienu iš diskusijos vedančiųjų. Konferencija įprasta, pastaruosius dešimt metų tokie teisių gynėjų ir visuomenės veikėjų susitikimai Baltijos šalyse vyksta reguliariai. Pirmadienį, 12.15 val., išvažiavau iš Rygos. Prie sienos autobusą patikrino Latvijos pasieniečiai – taip būna, nors ir retai. 17.15 val. atvykau į Klaipėdą, stotyje įsigijau bilietą atgal, rugpjūčio 27 dienai. Išeinant iš pastato, prie manęs priėjo pasieniečiai. Viena civiliais drabužiais, kitas vilkėjo uniformą. Mane norėjo sulaikyti. Paprašė dokumentų, apžiūrėjo bagažą, klausinėjo, ko atvykau, kur apsistosiu, kokia mano pilietybė, ar turiu „rusiškų šaknų“. Jau pats klausimas skamba rasistiškai, tarsi rusiška kilmė jau savaime būtų nusikaltimas. Toliau man aiškino, kad Lietuvos migracijos departamentas priėmė sprendimą uždrausti man atvykti į Lietuvą – draudimas galioja iki 2020 metų rugpjūčio 20 dienos (kaip suprantu, tai maksimalios trukmės draudimas ES piliečiui). Įteikė man dokumentą lietuvių kalba ir žodžiu jį išvertė į rusų kalbą. Reikalavo iki vidurnakčio išvažiuoti – priešingu atveju grasino sulaikyti“, – portalui ru.DELFI.lv. pasakojo A. Kuzminsas.

Visuomenės veikėjas grįžo į Rygą ir yra pasirengęs reikalauti iš Lietuvos pasiaiškinimo bei ketina dėl incidento kreiptis į Tarptautinę teisių gynėjų apsaugos observatoriją.

„Akivaizdu, kad Lietuvos specialiosios tarnybos neabejotinai kontroliuoja mūsų kolegų iš Lietuvos – teisių gynėjų, nes jie buvo vieninteliai, iš kurių buvo galima sužinoti apie mano dalyvavimą konferencijoje ir kelionės maršrutą – elektroninį susirašinėjimą. Lietuvos valdžios pareigūnų elgesį vertinu kaip išpuolį prieš Baltijos valstybių pilietinę visuomenę ir rusiškąją jos dalį. Nėra ir negali būti net menkiausio pagrindo uždrausti man atvykti į Lietuvą“, – piktinosi A. Kuzminsas.

J. Korenas net ir gavęs pranešimą liko Klaipėdoje, kur bandė gauti Lietuvos pareigūnų sprendimo tekstą – kad galėtų jį nedelsiant užginčyti. Jis įsitikinęs, kad pagrindinį vaidmenį represyviuose Lietuvos pareigūnų veiksmuose šiuo atveju atliko Latvijos saugumo policija.

„Latvijoje valdžia daug diskutavo, esą antifašistinę veiklą šalyje dosniai finansuoja Rusija. Tokie kaltinimai ir liko neįrodyti, o jų autoriai tik įrodė esą nieko verti. Manau, kad draudimas man atvykti į Lietuvą priimtas gavus Latvijos pareigūnų prašymą – toks nedidelis kerštas“, – sakė J. Korenas.

Neįleido rašytojo

Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, pernai į Lietuvą neįleista beveik 3,5 tūkst. užsienio šalių piliečių – 17 proc. daugiau nei 2013 metais. Daugiau nei 600 iš praėjusiais metais į Lietuvą neįleistų asmenų laikomi keliančiais grėsmę ES valstybių viešajai tvarkai, vidaus saugumui ir tarptautiniams santykiams.

2014 metais į Lietuvą neįleista 1618 Rusijos piliečių – 35 proc. daugiau nei užpernai.

Pernai Užsienio reikalų ministerija paskelbė inicijavusi draudimą į Lietuvą atvykti keliems Rusijos piliečiams, aktyviai palaikantiems Kremliaus politiką Ukrainos atžvilgiu – politikams, verslininkams, jėgos struktūrų atstovams, kultūros veikėjams. Tačiau jų pavardės neatskleidžiamos, nes to neleidžia įstatymai.
Alexander Dyukov

Pernai vasarą į Lietuvą neįleistas Rusijos pilietis Aleksandras Diukovas, Vilniuje ketinęs pristatyti knygą „Holokausto išvakarėse“. Jam, kaip keliančiam grėsmę ES šalių viešajai tvarkai, vidaus saugumui ir visuomenės sveikatai, į Lietuva uždrausta atvykti 10 metų.

Pasak A. Anušausko, A. Diukovas yra Rusijos specialiųjų tarnybų žmogus, savo leidiniais bandantis pateisinti stalininio režimo nusikaltimus. A. Diukovas kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti pasieniečių sprendimą neįleisti jo į šalį ir anuliuoti atitinkamą įrašą VRM nacionaliniame registre. Tačiau kelių instancijų teismai jo skundą atmetė.

Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinis sąrašas nėra viešai skelbiamas, nors neseniai ir būta diskusijų, kad jį reikėtų viešinti.

ES valstybių piliečių – mažuma

Migracijos departamento Teisės ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėja, atliekanti direktoriaus funkcijas, Evelina Gudzinskaitė teigė, jog į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašą Migracijos departamentas užsieniečius įtraukia tiek savo, tiek kitų valstybės įstaigų iniciatyva.

Dėl viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo priežasčių užsieniečiai į sąrašą įtraukiami kitų valstybės institucijų teikimu. Juos gali daryti policija, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Valstybės saugumo departamentas, Lietuvos Respublikos teismai. Neretai šių institucijų informacija būna įslaptinta.

Tai, kad į sąrašą patektų Europos Sąjungos piliečiai, yra labai reti atvejai.

Kai priimamas sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvą, apie priimtą sprendimą jis informuojamas iškart, jei Migracijos departamentas turi jo kontaktinį adresą. Jei toks adresas nežinomas, užsienietis neinformuojamas.

Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąraše yra apie 3 tūkst. asmenų, kurių dauguma – kaimyninių trečiųjų šalių (ne ES valstybių) piliečiai (rusai, baltarusiai).