Kasmet vis stiprėjanti Kinijos galia? Teroristai, jų grupuotės, tokios, kaip Islamo valstybė? Ne visai. Lietuvos ir JAV požiūris sutampa labiau, nei bet kada anksčiau, aukščiausių JAV kariškių žvilgsnis pastaruoju metu krypsta ten, kur pirštu rodo ir Lietuva – į Rusijos pusę.

Dar pernai stebint JAV žiniasklaidos priemones, galima buvos susidaryti įspūdį, kad Amerikai nėra nieko baisiau ir grėsmingiau už „Islamo valstybės“ teroristus. Nepamiršti ir Kinijos programišiai ar vis pratrūkstantys Šiaurės Korėjos, Irano, netgi Sirijos režimai.

Ir tik tuomet būdavo paminima Rusija, kuri, beje, sukėlė karą JAV draugiškoje Ukrainoje. Dėmesys Ukrainai ir Rusijai greitai nuslūgo. Bet tik trumpam, mat dabar būtent Rusija Amerikoje įvardijama, kaip reali grėsmė. Kas pasikeitė? Ypač, kai tai įvardija ne kokie sąmokslo teorijų mylėtojai, o svarbiausi amerikiečių generolai. Būtent jie sako, kad Kremliaus politika ir veiksmai kelia bene didžiausią grėsmę Amerikai. Į šiuos žodžius derėtų įsiklausti ir lietuviams.

„Terminatoriaus“ naivumo nebeliko

„Taip, aš manau, kad Rusija yra pavojingiausia“, - praėjusį trečiadienį be užuolankų pareiškė JAV Jungtinių štabų pirmininkas, generolas Ray Odierno. Šiame aukščiausiame, nors ir labiau simboliniame JAV karinių pajėgų poste kadenciją baigiantis generolas išties pasakė viską, ką galvoja apie esamas ir būsimas grėsmes Amerikos nacionaliniam saugumui.

Ray'us Raymondas Odierno
Foto: AFP/Scanpix

Irako karo metu iškilęs generolas buvo vienas sėkmingos 2007-2008 metų karinės „antplūdžio“ kampanijos Irake architektų. Tuomet kilusios JAV armijos žvaigždės generolo Davido Petraeuso pavaduotojas sėkmingai vadovavo pajėgoms, palaužusioms įvairių grupuočių pasipriešinimą Irake.

Žodžiu, ne tas žmogus, kuris karjeros laiptais būtų užlipęs Šaltojo karo laikais ir jų pasiilgęs.

Tačiau jei dar prieš kelerius metus amerikiečiai manė, kad po karų Irake ir Afganistane JAV karinės galios ašis nukryps daugiausiai į Pietryčių Aziją, kur teks stebėti, o gal net ir pažaboti kylančią Kinijos karinės galios grėsmę, tai vien per pastaruosius metus požiūris pasikeitė.

Nors globalių interesų visame pasaulyje turinti Amerika neatsisako savo vaidmens Pietryčių Azijoje, kur būtent į JAV, kaip į atsvarą, atsargiai agresyvėjančiai Kinijai viltingai žiūri vis daugiau regiono šalių – nuo Japonijos, Pietų Korėjos iki Filipinų, amerikiečių kariškiai, regis, nepamiršo prieš kelis dešimtmečius parklupdytos priešininkės. Būtent kariškiai, mat JAV politikos elitas, žiniasklaida ir visuomenė Rusijos jau senokai nelaiko nei priešininke, nei pasaulio galybe.

Paradoksalu, kad bene išraiškingiausią tokio požiūrio pavyzdį dar prieš 25 metus pateikė Holivudas. Kultinis filmas „Terminatorius: Paskutiniojo teismo diena“ pasakoja apie neišvengiamybę: žmogaus sukurta dirbtinio intelekto kompiuterinė programa „Skynet“ būtent žmoniją ima vertinti kaip grėsmę, perima JAV branduolinių raketų valdymą ir paleidžia raketas į Rusiją.

„Ko pulti Rusiją? Argi jie dabar nėra mūsų draugai“, - terminatoriaus nekaltai paklausia Johnas Connoras. Šiame naiviame klausime užkoduotas Šaltojo karo pabaigoje formuotis pradėjęs amerikiečių požiūris į tuomet jau byrėti ėmusią ir ekonominių nepriteklių prispaustą sovietų imperiją (filmas kurtas 1990-1991m.).

Foto: Vida Press

Kai amerikiečiai galėjo džiaugtis triuškinamai laimėtu Persijos įlankos karu, Maskva galėjo tik degti iš gėdos – ir dėl eilių prie parduotuvių, kur žmonės niūriais veidais bandydavo įsigyti bent vieną tualetinio popieriaus rulonėlį, ir dėl sovietų siautėjimų Lietuvoje, Latvijoje, Gruzijoje.

Ir tuomet, kai sovietinė imperija subyrėjo, rusai liko prie suskilusios geldos, o šalis paskendo chaose, daugeliui amerikiečių nuoširdžiai pagailo buvusios priešininkės. Tarsi sąžiningoje bokso dvikovoje nokautu įveikę varžovą, amerikiečiai ne tik mėgavosi pergale, bet ir buvo pasiruošę padėti atsistoti, apkabinti, iškelti ranką, padėkoti už kovą. Būtent todėl gimė tokie projektai, kaip bendra kova prieš terorizmą, santykių paleidimas iš naujo – naiviai tikintis, kad sumenkus Rusijos galiai su ja galima bendrauti, kaip su visų imperinių kompleksų atsikračiusia šalimi.

Tačiau tokį kiek atsainų ir net arogantišką, pagiežingus rusus giliai skaudinusį požiūrį itin rimtus žvalgybinius pajėgumus turinti JAV karinė mašina jau ima sklaidyti. Pirma - viešais pareiškimais, kurie turėtų būti suprasti, kaip signalai – tiek JAV sąjungininkams, tiek pačiai Rusijai.

„Pirma priežastis, kodėl jie pavojingiausi yra ta, kad rusai yra labiau subrendę, nei kiti mūsų potencialūs priešininkai. Mane itin neramina galimybę, kad Rusija gali pažeisti Baltijos šalių suverenumą“, -  pareiškė R.Odierno – aukščiausio rango JAV kariškis.

JAV generolai kartoja lietuvių žodžius

Galima tik spėlioti, ar be JAV žvalgybinių pajėgumų analizės šio generolo nuomonės apie Rusiją nesustiprino ir Lietuvos diplomatai bei prezidentė, mat R.Odierno neseniai lankėsi Lietuvoje.

General Raymond T. Odierno receives decorations from Lithuanian President Dalia Grybauskaitė. Photo R.Dačkus

Net jei Briuselyje neretai kalbama, kad Lietuvos diplomatijos pozicija yra vanagiška, neneigiama, kad į lietuvių nuomonę vis dažniau atsižvelgiama, stengiamasi itin atidžiai išklausyti. Užkulisiuose lietuvių diplomatai sugeba žaisti aukščiausio lygio žaidimus ir meistriškai įtikinti sąjungininkus, kurie stengiasi suprasti, kokia reali vis dėlto yra toji senai primiršta grėsmė iš Maskvos.

Po pastarųjų metų vizitų Lietuvoje jau ne vienas JAV diplomatas, politikas ar kariškis yra išvykęs kiek išpūtęs akis su išraiška veide „regis, čia reikalai rimtesni, nei manėme ir jie rėkia apie Rusijos grėsmę ne be reikalo“.

Ir jei R.Odierno kalbas apie Rusiją – kaip grėsmę ne tik Baltijos šalims, bet ir pačiai Amerikai - dar galima būtų pateisinti faktu, kad taip sau kalbėti leidžia kadenciją baigiantis generolas, tai kaip tuomet paaiškinti, kad R.Odierno pakeisiantis generolas Josephas F.Dunfordas kalba lygiai taip pat.

„Jei klausiate, kas šiuo metu JAV yra didžiausia grėsmė, aš sakyčiau, kad tai būtų Rusija“, - dar liepos mėnesį JAV Kongrese prieš patvirtinimą tapti naujuoju Jungtinių štabų pirmininku rėžė J.F.Dunfordas.

Josephas Dunfordas
Foto: AFP/Scanpix

Šis JAV jūrų pėstininkas – vos antrasis, gavęs tokį aukštą postą – pasižymi ramybe ir strateginiu mąstymu. Jis yra atsargus su žodžiais, juos pasveria, mat jam teks patarinėti kariniais klausimais JAV prezidentui – tiek B.Obamai, tiek jo įpėdiniui jau nuo kitų metų lapkričio.

Ir nors B.Obamos administracija per abi kadencijas pasižymėjo noru visomis įmanomomis priemonėmis švelninti santykius su Maskva, regis, netgi palankiausiai į Rusiją žiūrinčių JAV administracijos pareigūnų iliuzijos išsisklaidė. O Amerikos parama sąjungininkėms, kurioms kelia nerimą Kremliaus veiksmai, yra neginčijama ir vis stiprinama.

Milijardas dolerių JAV bei sąjungininkų pajėgoms Rytų ir Vidurio Europoje, amerikiečių karių bei būsimas įrangos išankstinis dislokavimas Lenkijoje, Baltijos šalyse, nuolatinės karinės pratybos jau atrodo, kaip nemenkas indėlis.

Skubiai ruošiasi blogiausiam

Vis dėlto aukščiausios JAV karinės vadovybės nuomone, viso to nepakanka, mat Rusija sparčiai auginasi raumenis ir, regis, nenusiteikusi taikai. Ženklai, kad JAV kariškiai jau perėjo nuo kalbų, prie konkrečių pasiruošimo darbų apima ne tik minėtas priemones Rytų ir Vidurio Europoje.

Iš dalies keičiasi amerikiečių kariškių pasirengimas. Jei pastarąjį dešimtmetį didžiausias dėmesys buvo skiriamas operacijoms Afganistane ir Irake, kur reikėjo saugotis pakelės bombų, apšaudymų, tai dabar 19-mečiai ir 20-mečiai amerikiečių kariai mokosi to, ką mokėsi jų tėvai: konvencinio karo Europoje subtilybių: ne kaip sunaikinti trobelę, kurioje slepiasi teroristai, o kaip išvengti masinio priešiškos artilerijos apšaudymo, ne vien sėdėti bazėse ir patruliuoti, o pereiti į kontrpuolimą, atkovoti teritoriją, greitai perdislokuoti sunkiąją techniką.

Tokia psichologinė takoskyra pastebėta dar pernai, kai poligonuose vėl pasirodė „ivanai“ – rusų karius, o ne teroristus ar sukilėlius vaizduojantys taikiniai. Bet dabar tokių dėlionės detalių galima išvysti ir daugiau. Antai Rumunijoje dislokuotų amerikiečių jūrų pėstininkų vadas, pulkininkas leitenantas Davidas Fallonas neslėpė, kam ruošiasi jo kariškiai.

„Mūsų komendantas (jūrų pėstininkų vadas) ir kartu būsimasis Jungtinių štabų pirmininkas (gen. J.F.Dunfordas) sako, kad Rusija yra didžiausia saugumo grėsmė. Manau, kad galit lengvai nuspėti, jog mes čia įsikursime ilgam“, - teigė JAV karininkas.

Tai, kad priešakiniai amerikiečių daliniai žvalgosi po Rumuniją, Bulgariją, Lenkiją, Baltijos šalis rodo, kad sąjungininkai ne tik žodžiais ramina Rusijos kaimynes, bet ir realiai vertina apginamumo galimybes. Neginti sąjungininkų Vašingtonui reikštų prarasti NATO, o to sau leisti negali nė viena JAV administracija.

Mobilios, greitai perdislokuojamos ekspedicinės JAV jūrų pėstininkų pajėgos yra vienas JAV ieties smaigalių, o kartu ir karinės galios simbolių, tokių, kaip ir lėktuvnešiai ar aviacija. Šaltojo karo laikais būtent JAV jūrų pėstininkai turėjo saugoti Norvegiją nuo sovietų invazijos.

Šiais laikais jūrų pėstininkai gali būti gabenami net tik 2,3 tūkst. karių talpinančiais desantiniais puolamaisiais laivais, kurių JAV turi 9 (panašiais į Rusijos norėtus įsigyti „Mistral“ klasės laivus), bet ir orlaiviais MV-22. Šie vertikaliai kilti bet kaip lėktuvai skristi galintys orlaiviai gabena dešimtis karių ir sugeba tai padaryti žaibiškai. Nieko panašaus savo arsenale Rusija neturi.

JAV orlaivis MV-22
Foto: AFP/Scanpix

MV-22 vos pernai buvo permesti į Europą ir dalyvavo keliose pratybose, tarp jų ir Lietuvoje. Šiemet ir kitąmet tokiais orlaiviais JAV jūrų pėstininkai bei sąjungininkai dar intensyviau treniruosis greitojo reagavimo pratybose: leisis ant įvairių paviršių, laipins desantą ar iškraus krovinius. JAV jūrų pėstininkai pastebi, kad vien per pastaruosius pusę metų jie dalyvavo 9 didelėse ir 46 mažesnėse pratybose su sąjungininkų šalių kariais. Tai yra dvigubai daugiau, nei pernai.

Dar daugiau, į pratybas Europos šalyse, tarp jų ir Lietuvoje amerikiečiai vis dažniau atsigabena visą turimą ginkluotę – nuo asmeninių šaulių ginklų, iki prieštankinių raketų, artilerijos, tankų ir kovinių sraigtasparnių. Iš šios ginkluotės poligonuose atitinkamai stengiamasi išspausti viską, ką įmanoma – pleškinama iš visų turimų ginklų negailint amunicijos, leidžiama su JAV įranga susipažinti sąjungininkams. Tai daroma ne vien mandagumo tikslais.

M2 Bradley

Lietuvių kariui žinoti, kaip gyvai iš arti ar iš tolo atrodo amerikiečių tankas, šarvuotis ar sraigtasparnis – ne mažiau svarbu, nei dešimtmetį taikos palaikymo misijoms besiruošusiam amerikiečių kariškiui prisiminti Šaltojo karo metu tobulintus, o vėliau kiek pamirštus įgūdžius.

„Dabar daugiau dėmesio pratybose skiriame konvencinėms puolamosioms bei gynybinėms operacijoms“, - neslėpė jūrų pėstininkų kapitonas Frankas Walkeris.

Dar iškalbingesnis signalas, kad JAV ruošiasi galimam konfliktui su Rusija yra tas, kad JAV sausumos pajėgų brigados neseniai paprašė skubiai stiprinti ginkluotę.

Pro Lietuvą dar balandį riedėjusių JAV 2-ojo kavalerijos pulko šarvuočių „Stryker“ karininkai pateikė skubų prašymą-rekomendaciją šarvuočius apginkluoti 30 mm pabūklais.

Ši, regis, nereikšminga smulkmena aiškinama kone atviru tekstu – turimi 12,7 mm sunkieji kulkosvaidžiai „nepramuštų“ rusų šarvuočių. Kitaip sakant amerikiečiai nemano, kad rusai veršis į Baltijos šalis, tai kam tuomet prašoma vadovybės stiprinti ginkluotę? Beje, prašymas dėl „Stryker“ perginklavimo buvo patvirtintas skubos tvarka.

Tokios priemonės, regis, tėra skubus bandymas kamšyti spragas. Minėtas išaugęs JAV jūrų pėstininkų pratybų skaičius, kaip ir bendras NATO šalių pratybų skaičius tebėra nedidelis, palyginus su Rusija.

Pavyzdžiui, šiemet NATO surengė per 270 įvairių pratybų. Rusija – net 4000.

Todėl kartais tenka keisti sumanymus. Planuotas JAV pajėgų mažinimas Europoje stabdomas, o Leikenhite - vienoje svarbiausių amerikiečių Oro pajėgų bazėje, įkurtoje Jungtinėje Karalystėje vėl, praėjus keliems dešimtmečiams nuo Pirmojo Šaltojo karo pabaigos, pastebimas sujudimas. Nepaisant to, kad bazėje neseniai skelbta apie būsimą etatų mažinimus, čia vis dažniau kyla naikintuvai F-15.

Tie patys, kuriais pernai buvo sustiprinta NATO Oro policijos misija Baltijos šalyse – vietoje keturių JAV naikintuvų Lietuvoje buvo dislokuota dešimt.

Praėjusią savaitę paskelbus apie NATO oro policijos misijos sumažinimą iki 8 naikintuvų pasigirdo Rusijos propagandos pakurstytų nuogąstavimų, kad Aljansas apleidžia Baltijos šalis.

Nors amerikiečiai įrodė, kad F-15 perkelti iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą tėra kelių valandų klausimas.

O tai reiškia, kad amerikiečių karinės infrastruktūros objektų, kad ir laikinų, kaip ir laikinai dislokuojamų karių Lietuvoje artimiausiu metu išvysime daugiau. Ir ne tik paraduose, parodomuosiuose žygiuose ar poligonuose rengiamose pratybose.