Padavėjos Palangoje darbo nekeistų į nieką

„Šiandien toptelėjo mintis – kodėl visi straipsniai apie Palangą ir darbą čia tokie tragiški? Skaitau, o visi tik skundžiasi, bamba, kad sunku, kad negrįš čia. Negi aš viena patenkinta padavėjos darbu? Jei žinai - kaip, tai gali ir užsidirbti, ir pasimėgauti gyvenimu kurorte“, - įsitikinusi Ieva Viltaitė. 25 metų iš Kretingos kilusi mergina ragina atsakingiau rinktis darbo vietas, mat lengva lengvų pinigų nėra.

Padavėjos Palangoje darbo nekeistų į nieką: nėra lengvai uždirbamų pinigų

„Šiandien toptelėjo mintis – kodėl visi straipsniai apie Palangą ir darbą čia tokie tragiški? Skaitau, o visi tik skundžiasi, bamba, kad sunku, kad negrįš čia. Negi aš viena patenkinta padavėjos darbu? Jei žinai kaip, tai gali ir užsidirbti, ir pasimėgauti gyvenimu kurorte“, - įsitikinusi Ieva Viltaitė. 25 metų iš Kretingos kilusi mergina ragina atsakingiau rinktis darbo vietas, mat lengva lengvų pinigų nėra.

„Esu jauna mergina su plačia darbo specialybių patirtimi. Nuo balandžio mėnesio vėl įsidarbinau Palangoje, Basanavičiaus g. pabaigoje įsikūrusioje kavinėje. Žmonių ten tikrai begalė. Nors dirbu pamainos vadybininke, tačiau tenka ir užsakymus priimti, padėti nešioti padėklus bei, galiausiai, plauti indus. Nėra lengva, tačiau darbas man patinka“, - sako I. Viltaitė.

Mergina padavėjos duoną ėmė krimsti vos sulaukusi pilnametystės.

„Padavėjau dirbu nuo 18 metų, kiekvieną vasarą. Man niekada nebuvo taip sunku, kad jau reikėtų skųstis. Visada susitaikai, kad Palangoje bus žmonių antplūdis, kad darbo krūvis ten didesnis. Pirmomis vasaros dirbdavau ir po 16 valandų, tačiau dabar reikia tik 12-13 valandų. Kai geras atlyginimas, tai ir tas nuovargis nesijaučia“, - įsitikinusi pašnekovė.

Nors penkerius metus Palangoje gyvenanti mergina pripažįsta girdėjusi daug prastų atsiliepimų apie darbą populiariausiame šalies kurorte, tačiau teigia, kad viskas nėra vien juoda.

„Pas mus visi patenkinti, visi užsidirba, blogų nuomonių pas mus negirdėjau. Be bazinio atlyginimo dar gauname dvigubai tiek arbatpinigių, o jų šiemet palieka daug daugiau nei, pavyzdžiui, praėjusiais metais. Kiek anksčiau būdavo litų, tiek dabar randu eurų. Pavyzdžiui, gegužę kasdien gaudavau minimum 20 eurų arbatpinigių. Dabar, rugpjūtį, 20-30 eurų mažiausiai. Daugiausiai buvo palikę, atrodo, 10 eurų vienoje kupiūroje. Tad, jei į darbą eini su šypsena, tikrai nėra visiška katorga, nėra taip labai sunku, darbas lengviau dirbasi ir aplinkiniai žmonės malonesni“, - sako Ieva.

Mergina sutinka, kad ne visiems pasiseka taip, kaip jai. Todėl patarimas tėra vienas.

„Pasidomėkite, kur einate dirbti. Ir Palangoje yra nuostabių vietų, kurioje galėsite ir užsidirbti, ir gerai praleisti laiką. Tačiau, žinoma, yra ir tokių, po kurių niekad nebenorėsite į kurortą grįžti. Tačiau apie visas tokias vietas forumuose visur yra aprašyta, tad geriau paieškojus, galima rasti anksčiau ten dirbusiųjų atsiliepimų. Esu, pavyzdžiui, dirbusi kavinėje „Floros simfonija“. Girdėjau, kad ten gali būti sunku. Padirbau mėnesį ar du – išėjau. Kiekvienas laisvas rinktis, o to pasirinkimo Palangoje tikrai yra. Reikia dirbti ten, kur jausite malonumą“, - pataria sezoninio darbo atstovė.

Be to, pasiruoškite, kad teks dirbti su pačiais įvairiausiais žmonėmis.

„Šią vasarą bare, kuriame dirbu, klientai labai įvairūs – ateina solidūs žmonės, kurie nori pasėdėti vakare, tačiau pasirodo ir tokių, kurie tik mėgsta išsidirbinėti. Jei nelabai moki bendrauti su žmonėmis, geriau padavėja nedirbti. Per dieną įvairiausių replikų išgirsti, bet reikia išmokti nesureaguoti ir toliau dirbti. Man patinka bendrauti su žmonėmis, pradėjau nuo padavėjos darbo, užsikabinau ir šioje srityje dirbu iki šiol, nebe tik vasaromis. Padavėja tai yra profesija, kurioje gali tobulėti, daug visko išmokti – kasdien gauni įvairiausių pamokų. Jei būtų taip blogai, jau būčiau išėjusi. Jaunime, atsiminkite: nėra lengvų darbų ir lengvai uždirbamų pinigų“, - sako laiminga mergina.

Gydytoja: sezoninis darbas gali užaštrinti lėtines ligas

Nors kasdienis darbas po daugiau nei aštuonias valandas skamba išties varginančiai bei nehumaniškai, jaunam organizmui pora mėnesių ilgalaikių pasekmių neturėtų palikti. Centro poliklinikos šeimos gydytoja Daiva Berškienė DELFI sakė, kad didelės apgulties jaunų pacientų, kurie rudenį, po sezoninio darbo kreiptųsi į medikus, ji nėra pastebėjusi, mat darbą kurorte dažniausiai renkasi sveiki, jauni žmonės, kuriems tiesiog reikia užsidirbti pinigų. Tiesa, viskas nėra ir taip nekalta.

„Pirmiausiai, dirbti daugiau nei aštuonias valandas yra iššūkis. Tokio intensyvaus darbo pasekmės sveikatai priklauso nuo darbo pobūdžio bei daromų pertraukų. Jaunam žmogui, nesergančiam lėtinėmis ligomis, visą dieną darbas „ant kojų“, sunkių padėklų nešiojimas sudaro apkrovą stuburui, rankoms, kojoms. Tačiau jei žmogus yra sveikas, tam tikrą laiką tokį režimą jis gali ištverti ir ilgalaikių pasekmių neturėtų patirti. Kai žinai, kad dirbsi mėnesį, du ar tris, tokį konkretų laiką gali tam ir psichologiškai pasiruošti“, - sakė D. Berškienė.

Gydytoja pabrėžė, kad egzistuoja tam tikri rizikos veiksniai.

„Karštą dieną, kaip, pavyzdžiui, šiandien, daugiau prakaituojama, todėl reikia nepamiršti daugiau gerti vandens ar arbatų. Vaikščiojant, nešiojant svorius nukenčia mūsų padai. Tokioje situacijoje reikia avėti atitinkamą patogią avalynę su pakulne. Tiek aukštakulniai, tiek visiškai plokščiapadžiai batai yra prastas pasirinkimas, tačiau būtų protinga avėti sporto batelius su amortizuojančiu padu.

Žinoma, sudaroma apkrova stuburui bei rankoms. Jei moksleivis ar studentas didelę metų dalį praleidža sėdėdamas prie kompiuterio ir mažai judėdamas, tikėtina, kad dienos pabaigą žymės juosmens ar pečių juostos skausmas. Dar kartą pabrėžiu, kad jei žmogus sveikas ir iki darbo kurorte buvo bent kiek fiziškai aktyvus, vasaros darbas neturės išliekamųjų pasekmių“, - teigė specialistė.

Sezoninį darbą dirbantys žmonės turi nepamiršti daryti pertraukas, kurių metu darbuotojas galėtų būti vėsioje patalpoje, pailsėti užkėlus kojas ant kitos kėdės, nevalia pamiršti gerti daug skysčių.

„Tačiau jei žmogus turi sveikatos sutrikimų, toks intensyvus darbas gali užaštrinti lėtines ligas, tokias kaip aukštas kraujospūdis, kojų venų varikozė ir panašiai. Todėl pirmiausiai reikia įvertinti savo sveikatos būklę ir, kilus įtarimui, pasitarti su šeimos gydytoju. Galiausiai, žmonės, kuriems, pavyzdžiui, yra stuburo išvarža ar lėtinis nugaros skausmas, tokio įtempto darbo kavinėje veikiausiai nesirinks“, - svarstė šeimos gydytoja.

Be to, D. Berškienė siūlo nepamiršti, kad padavėjo darbas - ne vien fizinės užduotys.

„Padavėjo darbas yra ir nuolatinis bendravimas su klientais – vieni jų inteligentiški ir supratingi, kiti piktesni, pavargę, reiklesni. Tai kelia ir psichologinę įtampą. Viena vertus, toks darbas verčia gerai susimąstyti apie savo ateitį – ar nori tai tęsti ne tik vasarą, ar tokiame darbe save realizuoji – kita vertus, tai yra bendravimo su žmonėmis pamoka. Žinoma, kad nuolatinė kova su emocijomis, stengimasis neprovokuoti kliento taip pat turi savitą efektą žmogaus psichologijai.

O kadangi nekalbame apie normalų 7-8 valandų miegą per parą, prie fizinio nuovargio prisideda ir psichologinis. Todėl labai svarbu, ką žmogus veikia likusiu metų laiku. Jei jaunuolis po įtemptos vasaros grįš prie sudėtingų, daug jėgų reikalaujančių mokslų, jis, veikiausiai, nebus labai pailsėjęs ir negalės gerai atlikti savo pareigų bei pilnu pajėgumu nerti į mokslo pasaulį. Visada reikia atsiminti, kad be mūsų darbas nesiliaus, niekas nesugrius ir darbdavys visada galės rasti mūsų pamainą. Savo sveikatos už pinigus nenusipirksime, todėl būtina kasmet pakankamai laiko skirti nepertraukiamoms atostogoms, kurios yra privalomos ir kurias mums garantuoja Darbo kodeksas“, - reziumavo D. Berškienė.