DELFI kalbintų vestuvių organizatorių patirtis šokiruoja – nuo karščio leipstantys jaunavedžiai ir vestuvių svečiai, staigūs orų pokyčiai ir įkyriai spoksantys poilsiautojai, kurie „atrašę moralą“ apie netinkamai pasirinktą vestuvių vietą vos po kelių minučių siunčia išrengtus vaikus prašyti saldainių. Su tuo jiems tenka susidurti bene kaskart rengiant vestuves paplūdimyje.
Vietoje jūros – bala, vestuvių svečius keičia poilsiautojai su bikiniais
Vestuvių organizatorė Dailė Docienė patikino, kad visa romantiška būsimų jaunavedžių, svajojančių apie vestuves pajūryje, nuotaika išgaruoja po pokalbių su vestuvių planuotojomis. Ji įsitikinusi – geriausios vestuvės pajūryje – kuo toliau nuo jūros.
„Ta romantika nebėra tokia romantika, kai yra plius 30 laipsnių šilumos, saulė kepina, o tu – su baline sintetine suknele, aukštakulniais ir pėdkelnėmis brendi per smėlį, įkaitusį taip, kad net degina pėdas. Matai jūrą, bet maudytis negali, makiažas bėga, žmonės aplinkui guli, žiūri. Nei estetikos, nei grožio, nei tos romantikos nelieka. Vaizdelis tikrai nekoks“, – pripažino dvejus metus dėl šių priežasčių vestuvių pajūryje nebeorganizuojanti moteris.
Anot jos, ir ta pati taip garbinama jūra kartais būna tokia rami, kad atrodo kaip paprasčiausia bala.
„Dažnai tą patį vaizdą galima išgauti paprasčiausioje sodyboje, kur nereikia rūpintis, jei įsinori į tualetą, ar nusiprausti. Galima ir ramiai pasidėti rankinę, nebijant, kad ją pavogs, pasislėpti nuo saulės. O jaunieji gali nuvažiuoti prie jūros ir pasidaryti tą savo pajūryje fotosesiją, jei taip jau nori tokių vaizdų“, – įsitikinusi ji.
Vestuvių įraše – ir apkūnūs maudynių mėgėjai
Anot D. Docienės, pamatę vestuves paplūdimyje lietuviai tikrai neišlieka kuklūs.
„Kaip tik dar prieina ir burbuliuoja: „Va, čia susirenka visokie, prisigalvoja, ar nematot, kad čia pliažas, čia degintis reikia“, kitos bobulės aiškina priėjusios, kad jas visokie kostiumuoti vyrai nužiūrinėja. Ir vis pasigirsta replikų, kokie čia durniai ir kvailiai sugalvojo ženytis. Visada, anot jų, kalti organizatoriai, o tau – ir gėda, ir bėda, nes tokį norą išreiškė jaunieji“, – apgailestavo vestuvių planuotoja.
Pasak D. Docienės, vestuvėse, kurios vyksta paplūdimyje, kuriozų būna ir daugiau. Pavyzdžiui, vėjas supučia smėlį į vaišes, vestuvininkai stipriai nudega saulėje. Ji papasakojo ir kokį vaizdelį kartą matė vienų jaunavedžių vaizdo filmuke.
„Pajūris. Sėdi ant kėdžių svečiai, nuo saulės jau šlapi, prie arkos stovi jaunieji, civilinės metrikacijos skyriaus darbuotoja, o tolumoje, per patį kadro vidurį, į jūrą įsibridę poilsiautojai. Tokie, kurie atrodo, kad penkis pilvus turi, maudosi ir žiūri tiesiai į kamerą, kas čia vyksta“, – tai prisiminusi juokėsi vestuvių planuotoja.
Anot jos, dažnai vaizdo įrašuose užfiksuojami ir smėlio duobes rausiantys vaikai, ir rūkantys vyrai, ir pusnuogės moterys.
„Poilsiautojai tiesiog ilsisi, gyvena savo gyvenimą ir absoliučiai nekreipia dėmesio, o ceremonija turi vykti, ir ji turi būti graži, romantiška. Jei nesi žmogus, kuris sugebi atsiriboti, greitai supranti, kad vestuvinės atmosferos paplūdimyje nėra. Ir net jei fotografiją galima sutvarkyti taip, kad tų žmonių nebeliktų, tai pati vestuvių emocija tarp nuogalių išliks“, – aiškino ji.
Pasirinkimas nedidelis
„Vestuves paplūdimyje rekomenduojame tiems, kas nori fotografuotis tarp nuogų užpakalių ar šiaip pusplikių poilsiautojų, kuriuos patraukti iš kadro neįmanoma net to prašant per garsiakalbį. Visuomet prieš vestuves pranešu, kad jos vyks, prašau žmonių, kad būtų supratingi, kad jei nenori papulti į kadrą, šiek tiek atsitrauktų, bet jiems, matai, gražu, muzika groja, visi pasipuošę, eina dar arčiau, o paskui dar siunčia savo nuogus vaikus prašyti saldainių“, – pastebėjo D. Docienė.
Pasirodo, išeičių iš šios situacijos nėra daug. Lietuvos pajūrio ruožas nėra didelis, vestuvininkai atsitverti nuo kitų poilsiautojų paplūdimio ruožo negali, tad dažnai telieka kliautis tik poilsiautojų supratingumu.
„Kalbant apie Klaipėdą, paplūdimiuose iš viso nėra sudarytos galimybės tuoktis. Jei nori pabėgti nuo žmonių, susituokti gali prie žydinčio vandens, kuris skleidžia nemalonų kvapą – šalia Molo, bet karštomis vasaros dienomis ir ten yra daug žioplių, arba prie Olandų kepurės, bet nuo liepos 1 dienos tuoktis ten nebegalima dėl vykdomų infrastruktūros pertvarkymų. Leidimų sakė nesuteiks tol, kol nebus paruoštos vietos tam, kad būtų galima surengti ceremonijas nekenkiant gamtai“, – informavo ji.
D. Docienė tikina suprantanti aplinkosaugininkų jaudulį. Kai kurie vestuvininkai ne tik po šventė palieka kalnus šiukšlių, bet ir įsigudrina susikalti palapines, nors į žemę toje vietoje nieko negalima kišti, bet, kitą vertus, mano, kad taip elgtis neteisinga.
„Savo ruožtu Palangos pajūryje žmonių – dar daugiau. Paprastai net nebūna vietos, kur būtų galima mašiną pasistatyti. Nemirseta, Kunigiškės irgi dabar jau perpildytos. Be to, ten dažnai nepatogu prieiti prie jūros, reikia klapnoti daug kilometrų. Jei vieta kokia atokesnė, būna, vestuvininkai pasiklysta, klaidžioja, civilinėms metrikacijos skyriaus atstovai irgi atsisako ilgai kopomis eiti. Jiems turi būti patogu ir greita. Gaila, bet ir laukiniais paplūdimiais mes nesame apdovanoti, pajūrio ruoželis yra mažas, todėl ir visas nugultas. Tos romantikos čia labai mažai“, – konstatavo vestuvių planuotoja.
Siūlo išeitis
Jei vis dėlto mintis daryti vestuves pajūryje neapleidžia, D. Docienė pataria šventę rengti arba labai anksti ryte, arba vėlai vakare, tačiau čia kyla kita bėda – civilinės metrikacijos skyrių specialistai tokiu metu nedirba.
„Todėl reikia pasitelkti savo išmoningumą. Pavyzdžiui, būna ir taip, kad jaunieji susituokia metrikacijos skyriuje, o paskui daro inscenizuotą ceremoniją paplūdimyje tuo metu, kai ten nėra poilsiautojų“, – pasakojo ji.
D. Docienė taip pat siūlo vestuves paplūdimyje organizuoti arba pavasarį, arba rudenį. Ji mano, kad neverta bijoti prasto oro ar lietaus.
„Jei lyja lietus, tai pats geriausias laikas tuoktis paplūdimyje, nes nėra nei vieno žmogaus, saulė neplieskia. Visas paplūdimys lieka vestuvininkams“, – aiškino ji.
Reikalingi leidimai
D. Docienė taip pat priminė, kad norintieji susituokti paplūdimyje privalo gauti leidimus iš savivaldybės. Dažnai tai padaryti nėra taip jau paprasta.
„Leidimai yra nemokami, bet juos gauti užtrunka. Reikia nueiti, parašyti prašymą, tada ateiti pasiimti leidimo. Dažnai būna, kad papildomai skambina, prašo patikslinti tam tikras detales. Jei tuo metu vietoje, kur nori tuoktis, vyksta kokia šventė, leidimas nebūna suteiktas. Greitai turi galvoti, kur tuomet perkelti vestuvininkus“, – aiškino ji.
Anot D. Docienės, yra ir daugiau įvairių niuansų. Pavyzdžiui, leidimas tuoktis Klaipėdoje esančiame Jonų kalnelyje išduodamas tik likus dviems mėnesiams iki pageidaujamos datos, nes žiūrima, ar tuo metu nevyks kokia šventė. Toks delsimas jaunavedžiams paprastai sukelia daug streso – negalima nieko planuoti iš anksto.
Vestuvės paplūdimyje – brangi pramoga
„Kiekvienas atvejis yra individualus, tikslių sumų pasakyti negaliu, tačiau gaunasi panašiai kaip išsinuomoti sodybą su nakvyne. Paprastai stengiuosi nuo tokios šventės vietos žmones atkalbėti, nes labai reti atvejai, kad Lietuvoje nebūtų vėjo, lietaus“, – sakė ji.
L. Vagonė taip pat aiškino, kad ar vestuvės bus pavykusios, ar ne – sėkmės dalykas. Ji sakė galinti prisiminti nemažai atvejų, kai jų metu per kūną bėgo nerimo šiurpuliukai
„Pavyzdžiui, ryte ruošiu palapinę, pradeda lyti ir matau, kaip bangos artėja. Galiausiai jos priartėjo tiek, kad buvau įsitikinusi, kad nuneš visą palapinę. Gerai, kad oras pajūryje permainingas, vanduo tąkart atslūgo. Tačiau man teko kalbėti su palapines statančiais asmenimis, jie pasakojo, kad tikrai buvo atvejis, kai vestuves teko stabdyti, nes palapinę sėmė vanduo“, – pasakojo L. Vagonė.
Vardijo vietas, kur būtų galima susituokti
Ji taip pat tikino kas kartą, kai įsimylėjėliai prašo padėti suorganizuoti vestuves pajūryje, sukanti galvą, kurioje vietoje juos būtų galima sutuokti.
„Paprastai siūlau traukti kiek galima toliau nuo kurortinių vietų. Labai gerai, jei kas turi kokių artimųjų, kurie turi sodybas netoli jūros, bet tokie atvejai reti“, – pripažino ji.
Vis dėlto, anot L. Vagonės, surengti gražias vestuves pajūryje, ne vienos poros, o ir vestuvių planuotojos, svajonė.
Tam besirengiantiems ji patarė pasirinkti kuo neformalesnį šventimo būdą. Pasak vestuvių planuotojos, kuo šventė neformalesnė, tuo mačiau galvos skausmo.
Žavisi jaunesni, kilę ne iš pajūrio
Savo ruožtu Palangos civilinės metrikacijos skyriaus vedėjo pavaduotoja Ernesta Girininkienė DELFI pasakojo, kad prie jūros tuoktis pamėgę asmenys išsiskiria tam tikrai bruožais.
„Jūra tikrai labai vilioja poras. Pastebime, kad santuoką pajūryje dažniausiai renkasi tie, kuriems ji – pirmoji. Paprastai tai būna jauni žmonės. Dažniausiai bent vienas iš poros nebūna iš šio krašto, nes palangiškiams ar klaipėdiečiams jūra – kasdienybė. Vieniems pajūris būna susipažinimo, kitiems – sužadėtuvių vieta“, – pastebėjo ji.
Anot E. Girininkienės, stebėti jūrą vestuvių metu norintis jaunavedžiai pamėgę tuoktis ir ant Birutės kalno. Nuo jo taip pat atsiveria gražus ir romantiškas šio vandens telkinio vaizdas.
Trokšdami ramybės įsimylėjėliai taip pat traukia į pajūryje įsikūrusius viešbučius, vyksta į Šventąją, lipa į kopas.
„Dažnai dabar vykstama ir į Nemirsetą, toliau nuo Palangos, kur nėra daug poilsiautojų“, – prasitarė ji.
Vestuvių paplūdimyje sezonas užsitęs iki rudens
Paklausta, ar pastebi kokias naujas tendencijas vestuvių srityje, E. Girininkienė sakė, kad šiemet neįprastai daug jaunavedžių vestuves planuoja rengti rudenį.
„Daug kas išvykstamosioms santuokoms renkasi ir rugsėjį, tikimasi, kad šis mėnesis bus labai šiltas“, – spėjo Palangos civilinės metrikacijos skyriaus atstovė.
DELFI primena, kad valstybės nustatyta rinkliava už išvažiuojamąją santuoką – 60 eurų. Už santuoką civilinės metrikacijos biure šiuo metu reikia mokėti 20 eurų.
