Pasak centro, visi skiepijimai vykdomi pagal patvirtintą skiepų kalendorių ir yra finansuojami iš valstybės biudžeto įgyvendinant Nacionalinę imunoprofilaktikos programą.
"Lėšų poreikis Nacionalinei imunoprofilaktikos programai nuolatos didėja, nes didėja vakcinų rinkos kaina ir išaugo kai kurių vakcinų poreikis", - pabrėžė Imunoprofilaktikos programos vadovas V.Bakasėnas.
Užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės centro duomenimis, vaikų skiepijimų apimtys nuolatos didėja, tačiau nedidelė dalis vaikų neskiepyti dėl jų sveikatos būklės, migracijos, ar atsisako juos skiepyti tėvai.
"Tėvai kartais atsisako skiepyti vaikus dėl įsitikinimų ar turimos klaidingos informacijos bei dėl nežinojimo apie skiepų svarbą vaiko sveikatai", - sakė V. Bakasėnas. Sergamumas užkrečiamomis ligomis, kurių išvengiama skiepijant, Lietuvoje nuolatos mažėjo.
2000 metais difterija sirgo 2 asmenys, kokliušu -91, tymais -19, raudonuke -1304, epideminiu parotitu -4377, virusiniu hepatitu B-348, stablige ir poliomielitu nesirgo nė vienas.
Per 2001 metų 11 mėnesių neužregistruotas nė vienas difterijos ir poliomielito atvejis. Per tą patį laikotarpį tymais sirgo 7 asmenys, raudonuke -435, epideminiu parotitu - 440, virusiniu hepatitu B-332. Sergamumas kokliušu šiek tiek padidėjo ir šiemet per 11 mėnesių užregistruoti 155 kokliušo atvejai (2000 m. - 91 atvejis).
Užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės centro duomenimis, finansavimas Nacionalinei imunoprofilaktikos programai įvairiais metais buvo skirtingas. 1997 m. vakcinoms ir švirkštams įsigyti skirta 2,8 mln. litų, 1998 - 4,3 mln. Litų, 1999 - 2,3 mln. litų, 2000m.- 2,4 mln. litų. Tik 2001 metais lėšų skirta pakankamai - 6,2 mln. litų, ir tai leis sukaupti vakcinų rezervą šalyje, kurio reikalauja Pasaulio sveikatos organizacija.