Vasarą paprastai ištuštėja ne tik mokyklos, darželiai, įvairios įstaigos, bet ir kariniai daliniai. Tačiau Pajuostyje įsikūrusiame Karaliaus Mindaugo husarų batalione pats darbų įkarštis.

Tik čia šeimininkauja ne kariai, o statybininkai.

Nenori prarasti darbo ir merginos

Iki gruodžio vidurio jie turi paruošti patalpas beveik keturiems šimtams šauktinių. O pastarieji jau nuo birželio mina karo medicinos tarnybos slenkstį – kai kurie tikisi būti tarp tų išrinktųjų, kurie bus privalomai pašaukti atlikti pareigą tėvynei, o kai kurie viliasi, kad jiems nereikės tarnauti.
Pajuostyje esančiame Karo medicinos tarnybos Panevėžio padalinyje prie gydytojų kabinetų laukiantys jaunuoliai neslėpė susijaudinimo. Tik vieni jaudinosi, ar jų sveikata nepakiš kojos tapti šauktiniu, kiti atvirkščiai – kad teks aukoti darbą ar palikti mylimąją.

Kaip „Sekundei“ teigė 23-ejų Deivydas, eiti tarnauti jam nė kiek nebaisu, bet nenorintis to daryti. Ir nesupranta tokio skuboto valdininkų sprendimo versti visus jaunus vyrus atlikti pareigą tėvynei.

„Gal kam nors tai bus gera patirtis, bet tikrai ne man. Jeigu būsiu pakviestas tarnauti, prarasiu gerai atlyginamą darbą. Darbdavys manęs tikrai nelauks tuos devynis mėnesius. Tokių pinigų, kuriuos gaunu, kariuomenėje tikrai neuždirbsiu. Viską teks pradėti iš pradžių – ieškoti ne tik darbo, bet ir gyvenamosios vietos. O kur garantija, kad mergina manęs lauks. Jeigu jau paims, aišku, eisiu tarnauti, nuo to niekur nepabėgsiu, bet be galo apsidžiaugčiau, jeigu nereikėtų to daryti“, – prisipažino Panevėžyje automobilių meistru dirbantis Deivydas.

Nori atlikti pareigą

Panevėžietis I. Lokcikas tik šiemet baigė J. Balčikonio gimnaziją, įstojo į universitetą, bet jeigu tik bus priimtas tarnauti, pasiryžęs imti akademinių atostogų.

Iš Pasvalio rajono atvykęs Darius Bžėskis taip pat teigė, kad sunkiausia bus atsisveikinti su darbu. Jaunuolis pastaruoju metu dirba Švedijoje, statybose, jo uždarbis gerokai didesnis nei vidutinis lietuviškas atlyginimas. Savo ateitį vaikinas sieja tik su Lietuva, todėl jo planuose buvo užsidirbti ir susikurti tam tikrą pagrindą gimtojoje šalyje, bet dabar teks visus planus atidėti.

„Norėčiau Švedijoje užsidirbti ir grįžti gyventi čia, į Lietuvą, bet dabar visi planai griūva. Tačiau dėl to labai neišgyvenu. Jeigu tik esu tinkamas, mielai eisiu tarnauti. Mano vyresni broliai jau anksčiau tarnavo kariuomenėje, todėl ir mane skatina, palaiko. Tikiu, kad kariuomenė duos gyvenimiškos patirties ir bus savotiška vyriškumo mokykla“, – gerai nusiteikęs buvo D. Bžėskis.

Prie paskutinio gydytojo kabineto laukęs tik šiemet J. Balčikonio mokyklą baigęs 18-metis Ignas Lokcikas neslėpė jaudulio. Tik sužinojęs, kad bus renkama šauktinių kariuomenė, jis vienas pirmųjų į ją užsirašė. Dabar beliko tik vienas žingsnis – sveikatos patikra.

„Labai tikiuosi, kad viskas bus gerai ir būsiu tinkamas tarnybai. Manau, kuo jaunesnis esi, tuo geriau, nes tiesiog neturi ko prarasti – mokslai dar nepradėti, karjera – nepradėta. Įstojau mokytis į Vytauto Didžiojo universitetą, bet jeigu būsiu pakviestas tarnauti, imsiu akademinių atostogų, kad vėl kitąmet nereikėtų stoti. Jeigu patiks kariuomenėje, gal liksiu ir čia“, – svarstė būsimasis kareivis.

Tikrina ir akis, ir psichiką

Iš Pasvalio rajono atvykęs D. Bžėskis teigė tarnybos nesikratantis, tačiau bus labai gaila prarasti darbą, mat Švedijoje, kur šiuo metu dirba, gauna gerokai didesnį atlyginimą nei vidutinis lietuviškas.
Būtent sveikatos būklė gali pakišti koją arba atvirkščiai – padėti išsisukti nuo pareigos tėvynei. Karo medicinos tarnybos padalinio Panevėžyje viršininkas majoras Vygintas Sereika sako, kad apie 24 proc. tikrintų jaunuolių pripažinti netinkamais tarnybai arba buvo nusiųsti tolesniam sveikatos tyrimui. Anot karo medicinos gydytojo, pavojaus varpais apie prastėjančią jaunuolių sveikatą tikrai nereikėtų skambinti, nes jų būklė tik atspindi visos visuomenės sveikatą.

„Būsimųjų šauktinių sveikata yra tik visuomenės atspindys. Su kokiomis ligomis ir negalavimais susiduria visuomenė, su tokiomis pačiomis ir į kariuomenę kviečiami jaunuoliai. Teko dirbti su šauktiniais ir seniau, tad galiu pasakyti, kad kompiuterizacija neišėjo į naudą. Tačiau kad būtų kas nors labai blogai, tikrai taip nėra“, – „Sekundei“ tvirtino V. Sereika.

Lietuvoje daugiausia žmonių serga širdies ir kraujagyslių ligomis, tad ir dalis jaunuolių turi tokių negalavimų. Nors įprasta, kad tuo gerokai dažniau skundžiasi vyresni pacientai, širdies ir kraujagyslių ligų ar jų užuomazgų nustatoma ir iš pažiūros jauniems, sveikiems vyrams, pavyzdžiui, didelis kraujospūdis ir širdies ritmo sutrikimai. Mediko teigimu, šauktinių laukia tam tikras režimas, didesnis nei įprastai fizinis krūvis, lauko sąlygos, todėl privalu įvertinti net ir menkiausią nusiskundimą.

Antroji jaunuolių negalavimo priežastis – judėjimo aparato problemos, nugaros, sąnarių skausmai ir pan. Vieniems vaikinams šios problemos atsirado dėl netinkamo fizinio krūvio, kitiems atvirkščiai – dėl nejudrumo ir fizinės veiklos trūkumo. Kai kurie jaunuoliai turi antsvorio. Taip pat gana dažnai pasitaikantis negalavimas – įvairios skrandžio ir virškinimo trakto ligos.

Karo medicinos tarnybos padalinio Panevėžyje viršininkas majoras Vygintas Sereika teigė, kad šauktinių sveikatos būklė yra visuomenės sveikatos atspindys, todėl apie apie 24 proc. tikrintų jaunuolių buvo pripažinti netinkami tarnybai arba buvo nusiųsti tolesniam tyrimui.

„Greitas maistas, pusfabrikačiai ir įvairių priedų prikimštas sintetinis maistas neišvengiamai sukelia virškinimo trakto problemas. Kariuomenėje mityba yra visavertė ir labai gera, bet kareiviams kartais tenka gyventi lauko sąlygomis, maitintis sausais daviniais, todėl gera virškinimo trakto veikla itin svarbi“, – pabrėžė V. Sereika.

Be abejo, labai svarbi ir jaunuolių psichinė sveikata, nes jiems bus patikėtas šaunamasis ginklas. Siekiant įvertinti jų psichinę sveikatą atliekami standartizuoti testai, vėliau su vaikinais bendrauja psichologas ir psichiatras.

Sveikata – svarbiausia

Pasak karo medicinos gydytojo, kol kas neteko susidurti su tokiais jaunuoliais, kurie bandytų simuliuoti ligas ar negalavimus. Kita vertus, tai nesunku patikrinti – visa ligos istorija nuo kūdikystės iki šios dienos karo medikams pasiekiama.

Tiesa, būna ir tokių atvejų, kad liga nustatoma tik nuodugniai ištyrus būsimąjį kareivį. Tai labai priklauso ir nuo tėvų: vieni į bet kokį vaiko nusiskundimą reaguoja labai jautriai ir iš karto keliauja pas gydytojus, o kiti į viską daug paprasčiau žiūri. Tad pirmieji atsineša enciklopedijos storio ligos kortelę, kiti – visai plonytę. Todėl medikai priversti reaguoti net ir į menkiausią nusiskundimą. Jeigu nėra galimybių patiems diagnozuoti ligos, siunčiama pas specialistus konsultacijoms.

„Vis dar laukiu to momento, kada įvyks tas persivertimas, nes šiuo metu didžioji dalis jaunuolių ateina kaip savanoriai, tad tokios problemos kaip noras išvengti tarnybos tikrai nėra. Kita vertus, iš anketos puikiai matyti, ar vaikinas nori tarnauti, ar ne: jeigu niekuo nesiskundžia, vadinasi, yra pasiryžęs atlikti pareigą, o jeigu dejuoja ir dėl to, ir dėl ano, vadinasi, motyvacijos ir noro tapti šauktiniu tikrai nėra. Aišku, mes privalome kiekvieną jų skundą patikrinti nuodugniai, nes vėliau jis gali tapti mūsų pacientu. Žmogaus sveikata yra svarbiausia“, – kalbėjo V. Sereika.

Laukiama ir merginų

Kol karo medikai tikrina būsimųjų šauktinių sveikatą, kareivinėse verda kitas gyvenimas. Net iš kelių pastatų girdėti kaltų ir plaktukų pokšėjimas, grąžtų garsai. Dviejuose pastatuose rengiamos gyvenamosios patalpos, taip pat remontuojama valgykla bei poilsio patalpos, medicinos punktas.
Kaip teigė remontu besirūpinantis Panevėžio įgulos aptarnavimo centro vedėjas Virginijus Sadauskas, gruodžio 14-ąją Husarų batalione laukiama 373 šauktinių, todėl iki tos dienos privalu suspėti viską padaryti.

Pastatuose, kur bus įkurdinti šauktiniai, iki šiol buvo įrengti kambariai privalomosios karo tarnybos kariams. Nors jie po darbo gali vykti į savo namus, esant poreikiui, turi galimybę apsistoti ir batalione. Taip pat čia gyvenamosios patalpos buvo numatytos ir pagal rotaciją į padalinį atvykstantiems kariams iš kitų miestų. Nors jie galės čia apsistoti, tačiau teks pasispausti.

„Šios patalpos stovėjo praktiškai tuščios, o dabar visos bus užimtos. Kadangi čia nuolat nebuvo gyvenama, reikės remonto, įsigyti naujų baldų. Planuojame, kad pėstininkų kuopos kareiviai gyvens po 12–14 viename kambaryje. Vietos tikrai turėtų užtekti, juk čia ateis tik pamiegoti ir pailsėti“, – pasakojo V. Sadauskas.

Kiek patogiau gyventi teks pareigą tėvynei norinčioms atlikti dailiosios lyties atstovėms. Kiek jų bus, dar nežinia, tačiau net neabejojama, kad joms įrengiami kambariai tušti nebus, nes jaučiamas didelis merginų susidomėjimas. Specialiai joms trečiame aukšte įrengiami kambariai – galės gyventi po keturias, bus atskiri dušai ir tualetai. Merginoms ruošiamos patalpos labiau primena viešbučio kambarius nei kareivines.

Pasirūpins ir pramogomis

Šiuolaikinės kareivinės nė iš tolo neprimena tų, kokiose teko gyventi tarnaujantiesiems sovietmečiu.

Tikrąją karišką dvasią bus galima pajusti šiuo metu kapitališkai remontuojamose kareivinėse, kur šauktiniai gyvens ne atskiruose kambariuose, o vienoje didelėje bendroje salėje. Ją atskiromis zonomis skaidys tik dviaukštės metalinės lovos ir spintelės. Šioms kareivinėms, kur kartu gyvens profesionalūs kariai ir šauktiniai, reikės kiek didesnio remonto: bus keičiami langai, durys, grindys, visa santechnika. O kitąmet planuojama renovuoti ir šiuo metu nenaudojamą avarinės būklės pastatą, kad prireikus būtų galima priimti dar vieną šauktinių kuopą.

„Iki rudens planuojame atnaujinti ir valgyklą. Anksčiau ji buvo dar mažesnė, o šauktinių būdavo net daugiau, bet tilpdavome visi. Dabar vienu metu valgyti galės apie 170 žmonių, nors vienai kuopai visiškai pakanka 120–130 vietų. Juk visi kartu neina, yra sudaromi grafikai“, – pasakojo V. Sadauskas.

Merginoms paruošti kambariai labiau primena viešbučio numerius nei niūrias kareivines.
Šalia valgyklos planuojama įrengti ir laisvalaikio bei poilsio zoną su maisto ir gėrimų automatais, kur kareiviai galėtų laisvu laiku ateiti pažiūrėti televizoriaus, pasėdėti prie kompiuterio, pažaisti stalo žaidimų ar tiesiog pabendrauti.

„Dar ruošiame sporto salę. Turime ir puikų futbolo stadioną, į jį treniruotis atvykdavo net „Ekrano“ futbolininkai, yra krepšinio, tinklinio aikšteles. Taip pat yra biblioteka, renginių salė. Veiklos tikrai netrūks“, – sakė V. Sadauskas.

Vyriškumo mokykla

Husarų bataliono civilių ir karių bendradarbiavimo specialistas vyriausiasis seržantas Donatas Voveris teigė, kad šauktinių priėmimui jau pasiruošta, nors remonto darbai tik įsibėgėjo. Husarų batalione paskutinė šauktinių laida buvo išlydėta tik 2008 m., todėl reikės minimalaus pasiruošimo.
„Personalas bus sudaromas iš profesinės karo tarnybos karių, dabar jų yra net daugiau nei prieš septynerius metus, kai išleidome paskutinę šauktinių laidą. Realiai niekas nesikeičia, be to, visi pasiilgę to darbo“, – „Sekundei“ teigė D. Voveris.

Po remonto valgykloje vienu metu pietauti galės apie 170 kareivių, o šalia valgyklos bus įrengta laisvalaikio zona.

Nors kai kurie jaunuoliai atvirai teigė, kad tarnauti kariuomenėje nenori ir tuos devynis mėnesius tarnybos linkę išbraukti iš savo gyvenimo, D. Voverio nuomone, kariuomenė kaip tik atveria gerokai daugiau galimybių. Viskas priklauso tik nuo žmogaus požiūrio. Tarnavimas – tai ne tik režimas, griežta tvarka, bet ir be galo daug turiningos ir įdomios veiklos

. Kareiviai ne tik vaikšto po miškus su ginklais, bet ir vyksta į ekskursijas, pažintines keliones, susitikimus su įdomiais žmonėmis.

„Kartais šauktiniai per tuos metus pamatydavo gerokai daugiau nei per visą savo gyvenimą. Kai kurie tik kariuomenėje pirmą kartą išvydo jūrą. Deja, yra tokių, kurie bijo išeiti iš savo komforto zonos. Turime pripažinti, kad šiais laikais vyrai tikrai nevyriškėja. Vieni tuos kariuomenėje praleistus metus išmeta iš savo gyvenimo, kiti įgyja gyvenimiškos patirties“, – pažymi D. Voveris.